Įvairių Lietuvos ir užsienio komandų treneriu pastaraisiais metais dirbęs 61 metų V.Chomičius šį sezoną stovėjo prie Alytaus „Sintek-Dzūkijos“ vairo.
Dzūkai sunkiai rinko pergales, tačiau būta ir smagių akimirkų. Viena jų – įspūdinga pergalė prieš Klaipėdos „Neptūną“.
Klubo vadovų ir trenerių viltis pakilti aukštyn sudaužė dėl koronaviruso grėsmės paskelbtas karantinas, kurio metu LKL kovos buvo sustabdytos.
Užgriuvus netikėtoms permainoms V.Chomičius su šeima įsikūrė savo namuose Kaune.
– Kaip dabar leidžiate laiką, kuo užsiimate? – „Laikinoji sostinė“ paklausė vieno tituluočiausių krepšininkų Lietuvoje V.Chomičiaus.
– Dabar sportas ir poilsis – vienoje vietoje, namuose.
Pagrindinė veikla – namų ir aplinkos tvarkymas. Kai ryte atsikeliu, atrodo, dar visa diena laukia, tačiau laikas bėga labai greitai, nespėju padaryti visų numatytų darbų.
Reikia veją palyginti, tvorą pastatyti, upelio šlaitus sutvirtinti. Vakare nejaučiu kojų ir rankų, kaip po labai sunkios treniruotės.
Kai dirbi profesionaliame klube, grafikas būna labai įtemptas, tokiems namų darbams visiškai nelieka laiko.
Man labai paprasta gyventi karantino metu. Būdamas su šeima atrandu smagių dalykų. Galiu su vaiku pažaisti, stebėti jį.
– Galbūt jau pagalvojate, ką veiksite kitą sezoną?
– Šis sezonas baigėsi, Alytaus klubas atsiskaitė ir kol kas jokių konkrečių planų neturiu. Norėčiau dirbti Kaune ar netoli Kauno, tačiau įvertinčiau bet kokį pasiūlymą, nes planų kitam sezonui neturiu.
– Kiek gali trukti ši neįprasta situacija, kuri neleidžia ir krepšinio klubų savininkams dėlioti ateities planų?
– Esu įpratęs vertinti situaciją ir nesisieloti dėl to, ko negali pakeisti.
Galiu pateikti pavyzdį: atvažiuoji žiemą į oro uostą, kitą dieną jau turi vykti rungtynės ir tik tuomet sužinai, kad skrydis atidėtas kitai dienai.
Ką tuomet daryti? Juk nenusirausi galvos. Susirandi vietą, patogiai įsitaisai ir lauki. Kitą dieną sėdi į lėktuvą, o atvykęs iš oro uosto važiuoji tiesiai į rungtynių vietą be jokio poilsio ar treniruočių.
Jeigu esi stiprus ir gerai pasiruošęs, nieko baisaus nenutiks. Jeigu ko nors trūksta, tai iškart pasijunta ir rungtynėse.
Panašiai viskas vyksta ir gyvenime – ne visur gali pakliūti, ne visada išsipildo planai. Tenka elgtis taip, kaip diktuoja situacija.
– Kokią įtaką esama situacija turės Lietuvos krepšiniui?
– Nesame aiškiaregiai, kad galėtume numatyti, kas bus. Lygiai taip pat prieš rungtynes neįmanoma pasakyti, kas laimės. Kas stipresnis, tas ir laimi.
Žinoma, pasekmių gali būti. Jeigu visi apribojimai greitai baigsis, komandos vėl galės treniruotis ir turės laiko pasiruošti. Galbūt čempionatas prasidės ne rugsėjį, o spalį.
Klubai gali susidurti su finansiniais sunkumais. Verslas turėjo pinigų, kuriuos galėjo skirti reklamai, komandoms remti. Kai viskas kuriam laikui sustojo, tai gali atsiliepti tiek krepšinio, tiek kitų sporto šakų rėmimui.
– Ar tokioje situacijoje labiau nukentės mažieji Lietuvos krepšinio klubai, ar Kauno „Žalgiris“ ir kiti krepšinio milžinai, kuriems reikia milijonų eurų?
– Vienareikšmiško atsakymo turbūt nėra. Visada būtina realiai įvertinti galimybes ir nešokti aukščiau bambos. Reikia turėti biudžetą ir pagal jį burti komandą.
Lietuvoje yra daug jaunų perspektyvių krepšininkų, kuriems reikia duoti galimybę įbėgti į aikštę. Galbūt vietoj 12 patyrusių žaidėjų galima pakviesti 4 patyrusius ir 8 jaunus krepšininkus.
Tuomet klubo biudžetas nenukentėtų, tačiau naudą pajustų visi: patyrę krepšininkai turėtų pamainą aikštėje, o jaunimui atsivertų galimybės pasireikšti.
Turint tokią sudėtį galbūt nepavyktų pasiekti aukščiausių vietų, tačiau laikytis ties viduriu tikrai galima.
Pasaulis tikrai negriūna. Mus aplankė liga, kurios niekas nesitikėjo.
Pirmiausia turime likti sveiki. Esame stiprūs ir prisitaikysime prie bet kokių sąlygų. Kai turėsime galimybę grįžti prie įprastos veiklos, būtina tvirtai eiti tuo keliu. Kuo daugiau verksime, tuo bus sunkiau.
