Rolandas V.Eidvilas. LKL svajonių burbulas ir kodėl kitos šalys elgiasi kitaip

Stebėti, žinoma, reikia, bet reikia ne tik stebėti – taip pat reikia daryti išvadas. Kas iš to, jeigu stebite situaciją, bet niekaip nereaguojate? Tinkamai reaguoti nekasdienėmis aplinkybėmis pavyksta ne visiems, o Lietuvos krepšinio lyga (LKL) per pandemiją tapo pasyvia stebėtoja.

Lietuvos krepšinio lyga tinkamai nesureagavo jau pavasarį, kai vos prasidėjus pandemijai pirmoji Europoje pranešė, kad baigia sezoną, ir paskelbė nugalėtojus. Skubėdama lyg išdegusi akis, LKL sudegino tiltus ir atėmė iš savęs galimybę pratęsti turnyrą epidemiologinei padėčiai pagerėjus.

Pagerėjimo sulaukė ir per pandemiją pirmenybes atnaujino tik trys Europos nacionalinės krepšinio lygos. Izraelio lyga vasarą pabaigė visą sezoną, Ispanijos ir Vokietijos lygos surengė sutrumpintus baigiamuosius turnyrus. Nebuvo būtina prievarta į baigiamąjį turnyrą suvaryti visus klubus, kaip tą padarė izraeliečiai.

Buvo galima pasielgti taip, kaip Vokietijos bundeslygos vadovybė, leidusi klubams apsispręsti, ar jie nori ir gali dalyvauti baigiamajame turnyre. Keli klubai pasinaudojo jiems suteikta teise vasarą nežaisti, bet dauguma grįžo į aikštę ir išsiaiškino čempionus.

Žinoma, atnaujinusi sezoną LKL būtų susidūrusi su neįprastais iššūkiais, tačiau gegužės pabaigoje komandas į aikštes sugrąžinusiai Lietuvos futbolo A lygai nauji iššūkiai nesukėlė jokių plika akimi pastebimų sunkumų. Futbolo pirmenybės vyksta sklandžiai ir niekuo nesiskiria nuo praėjusių sezonų. Kai kurie klubai netgi džiaugiasi padidėjusiu lankomumu.

Kad nėra nieko neįmanomo, įsitikino ir pati LKL, vasarą surengusi trijulių turnyrą. Lygiai taip pat sėkmingai buvo galima pabaigti tikrąsias pirmenybes ir užpildyti dėl pandemijos atsiradusią renginių tuštumą. Tačiau visus tiltus sudeginus dar kovo 13-ąją, kelio atgal nebebuvo.

Klubai sau surengė ilgas atostogas, bet pamynė pagrindinį profesionalų sporto principą. Profesionalų sporto esmė – varžytis. Aišku kaip dukart du – jei nebus varžybų, nebus ir pajamų. Pirštais nerodysime, tačiau bent vienas LKL klubas per pandemiją pasielgė taip, tarsi vienintelis jo tikslas būtų „įsisavinti“ savivaldybės skirtus pinigus.

Rengdamiesi naujam sezonui LKL vadovai vėl tik „stebėjo situaciją“, bet į pokyčius nereagavo. Šį rudenį krepšinio pirmenybės prasidės tokiu pačiu metu, kaip pernai ar užpernai – rugsėjo viduryje.

Epidemiologai prieš kelis mėnesius vos ne sutartinai prognozavo, kad vasarą padėtis pagerės, bet rudenį, atvėsus orams ir žmonių veiklai persikėlus iš atvirų erdvių į uždaras patalpas, pradės vėl blogėti. Blogėjanti padėtis reiškia grįžtančius didesnius suvaržymus, didesnius apribojimus ir taip toliau, ir panašiai...

Kokios išvados peršasi girdint šias prognozes? Galbūt įžiemojus reikės žaisti be žiūrovų, galbūt žaidėjams užsikrėtus koronavirusu reikės nukelti rungtynes (juk nesielgsim kaip rusai, kurių futbolo ir rankinio lygose bent vienam žaidėjui užsikrėtus koronavirusu, tučtuojau izoliuojama visa komanda, jai įskaitomas techninis pralaimėjimas ir dar skiriama piniginė bauda).

Peršasi išvada, kad reikia sezoną pradėti anksčiau. Juo labiau kad vasaros atostogos buvo beprotiškai ilgos, juo labiau kad ir baigti sezoną reikėtų anksčiau, nes kitą vasarą Lietuvos rinktinė tikriausiai žais olimpiniame atrankos turnyre („tikriausiai“, nes šiuo metu pasakyti „tikrai“ vis dar neįmanoma), juo labiau kad LKL sezonas apskritai yra vienas ilgiausių Europoje.

Niekas netrukdė sezoną pradėti, tarkim, kad ir paskutinį rugpjūčio savaitgalį. Taip, kaip tą padarė lenkai, kurie irgi ruošiasi žaisti olimpinėje atrankoje ir, jeigu viskas bus gerai, kitų metų vasarą „Žalgirio“ arenoje kovos dėl kelialapio į Tokiją. Anksčiau pirmenybes pradėjusi Lenkijos lyga pasiliko bent šiek tiek erdvės manevruoti, jei padėtis pakryps į blogąją pusę.

Visiškai priešingai pasielgė vokiečiai, kurie krepšinio sezono pradžią nukėlė į vėlyvą rudenį ir pirmojo turo rungtynes ketina žaisti tik pirmą lapkričio savaitgalį. Tačiau jie irgi ne šiaip stebėjo situaciją, bet reagavo į ją.

Labai didelę Vokietijos krepšinio, ledo ritulio, rankinio klubų biudžeto dalį sudaro pinigai, gauti pardavus bilietus ir abonementus. Jei dideles pajamas iš televizijos gaunantys futbolo klubai gali sau leisti žaisti be žiūrovų, tai kitų komandinių žaidimų klubams žaisti be žiūrovų nuostolinga. O Vokietijos vyriausybė žiūrovams tribūnose per uždarose patalpose vykstančius renginius uždegė raudoną šviesą. Dar vasaros pradžioje buvo skelbiama, kad ši nuostata nebus keičiama bent iki spalio pabaigos.

Sporto lygų vadovai planuodami naują sezoną atsižvelgė į vyriausybės nurodymus. Vokietijos krepšinio ir ledo ritulio lygos numatė varžybas pradėti tik lapkritį, rankinio lyga, kurios pirmasis turas paprastai vyksta rugpjūčio paskutinį arba priešpaskutinį savaitgalį, planuoja pajudėti spalio pirmąją dieną. Ilgiau laukti tiesiog neįmanoma, nes klubų sezono metu reikės padaryti pertraukas rinktinių varžyboms.

Gerų pavyzdžių, kaip reaguojama į pasikeitusią situaciją, galima rasti net nekišant nosies už Lietuvos sienų. Gerus pavyzdžius parodė savo varžybas paankstinę Lietuvos regbio ir rankinio vadovai.

Lietuvos regbio federacijos kartu su latviais rengiamas Baltijos lygos turnyras paprastai vyksta rudenį. Tačiau šiais metais, atsižvelgus į ypatingą padėtį, regbininkai apdovanojimus išsidalijo dar rugpjūčio mėnesį.

Lietuvos ir Baltijos rankinio lygų pirmosios rungtynės paprastai žaidžiamos rugsėjo antroje pusėje, bet šiais metais rankininkai pirmuosius įvarčius skaičiavo rugsėjo antrąją dieną.

Įdomią mintį pakišo Italijos krepšinio lygos vadovai, oficialų sezoną, kaip ir lenkai, pradėję paskutinį rugpjūčio savaitgalį. Tiesa, Italijos lygos varžybos dar nevyksta, bet visi šešiolika klubų varžosi supertaurės turnyre. Jame komandos suskirstytos į keturias grupes, kurių nugalėtojai vėliau susigrums finalo ketverte. Kai kurios rungtynės vyksta su žiūrovais, nes skirtinguose šalies kraštuose epidemiologinė padėtis smarkiai skiriasi ir galioja skirtingi apribojimai.

Pirmosios turnyro dienos parodė, kad reikia būti pasiruošusiems viskam. Vienos grupės rungtynės buvo nukeltos koronaviruso židiniui įsiplieskus Sasario „Dinamo“ klube. Tvarkaraštį teko pastumdyti ir suspausti, tačiau veiksmas nesustojo, o ketvirtadienį žaisti jau galėjo ir Sasario krepšininkai.

Dėl pandemijos pakeista ir Vokietijos krepšinio taurės sistema. Prieš keletą metų šis turnyras buvo sutrumpintas, bet šį sezoną komandos vėl žais daugiau rungtynių. Spalio antroje pusėje bus surengtas pirmasis etapas, kuriame šešiolika komandų varžysis keturiose grupėse, o paskui grupių nugalėtojai susitiks finalo ketverte.

Varžybų sistema beveik tokia pati, kaip Italijos supertaurės turnyre. Pagrindinis skirtumas – Italijoje žaidžiama išvykomis, Vokietijoje poketurias komandas suvažiuos į vieną miestą.

Nesvarbu, ar italai šį sumanymą nusižiūrėjo nuo vokiečių, ar vokiečiai – nuo italų, ar gera mintis skirtingose šalyse kilo autonomiškai. Tai – geras sumanymas, jį apsvarstyti vertėtų ir Lietuvos krepšinio lygai.

Ištemptas ir mažareikšmių rungtynių prigrūstas LKL reguliarusis sezonas seniai prašosi būti trumpinamas. Nurėžus jo dalį, būtų galima surengti atidarymo turnyrą, kuris būdamas lyg ir oficialus, bet kartu lyg ir pasiruošimo LKL pirmenybėms etapas, taptų neblogu sezono aperityvu.