„Žalgiris“
Kauno „Žalgirio“ krepšininkams Eurolygos sezono pradžioje teko pakeliauti po Europą. Lietuvos čempionai per šešis turus net ketverias rungtynes žaidė išvykose, bet tai nebuvo problema. Pirėjo „Olympiakos“, „Chimki“, Belgrado „Crvena Zvezda“ bei Vilerbano ASVEL arenose „žali-balti“ jautėsi kaip namie, pridėjo dar vieną pergalę savo aikštėje prieš Stambulo „Anadolu Efes“ klubą ir pirmąjį mėnesį baigė būdami Eurolygos lyderiai.
Penkerias iš šešerių rungtynių laimėjo ne vien „Žalgiris“. Tiek pat taškų iškovojo ir su Kauno komanda pirmąją vietą dalijasi Šarūno Jasikevičiaus treniruojama „Barcelona“. Būti vienvaldžiu lyderiu „Žalgiriui“ sutrukdė penktajame ture Kaune pergalę šventusi „Valencia“.
„Žalgirio“ užduotį spalio mėnesį palengvino varžovų bėdos. Krepšininkams užsikrėtus koronavirusu, dvi komandos prieš kauniečius kovojo pusiau antra sudėtimi: „Chimki“ trūko septynių pagrindinės sudėties žaidėjų, Vilerbano ASVEL – penkių.
Įdomu, kad Kauno komanda ir Mytiščiuose, ir Vilerbane rungtynes pradėjo prastai, bet sulaukė, kol varžovų jėgos išseks, ir pabaigoje neturėjo jokių problemų.
Tačiau Martino Schillerio penketas klupdė ir stipriausia ar beveik stipriausia sudėtimi žaidusius varžovus, o įspūdingiausią pergalę pasiekė prieš praėjusio sezono lyderį „Anadolu Efes“, kuriam nepaliko jokių šansų.
Lyderiai ir autsaideriai
Dėl pandemijos daug komandų žaidė ne visas rungtynes, todėl turnyro lentelėje jų užimamos vietos yra sąlyginės.
Šešėlinis Eurolygos lyderis po pirmojo mėnesio yra Sankt Peterburgo „Zenit“. Tik šis klubas kol kas nepatyrė nė vieno pralaimėjimo. Tiesa, „Zenit“ žaidė vos dvejas rungtynes. Spalio viduryje Sankt Peterburgo komanda sustabdė veiklą, nes ją išretino epidemija, o paskutinę mėnesio savaitę nerungtyniavo, nes ta pati bėda ištiko atvykti į Rusiją turėjusią Atėnų „Panathinaikos“ komandą.
Po vieną pralaimėjimą patyrė trys komandos. „Žalgiris“ ir „Barcelona“ nepraleido nė vieno turo ir laimėjo po penkis kartus, Milano „Olimpia“ žaidė ketverias rungtynes ir iškovojo tris pergales.
Tad skaičiuojant prarastus taškus, „Žalgiris“ vis tiek patenka į lyderių ketvertą.
Nė vienos pergalės spalį neiškovojo tik ASVEL, bet Vilerbano ekipa žaidė vos tris kartus. Po vieną pergalę pasiekė Berlyno ALBA (per ketverias rungtynes) ir Rimo Kurtinaičio treniruojama „Chimki“ (per šešerias rungtynes).
Per šešis turus visas šešerias rungtynes žaidė devynios komandos. Tuo tarpu „Zenit“ žaidė tik dvejas rungtynes, ASVEL – trejas, ALBA, Atėnų „Panathinaikos“, Vitorijos „Baskonia“ ir Milano „Olimpia“ – po ketverias.
Favoritai
Sezono pradžioje lentelės viduryje pasimetė kelios komandos, kurios praėjusiais metais diktavo žemyno krepšinio madas. Spalio mėnesį tik pusę rungtynių laimėjo 2017 metų čempionas Stambulo „Fenerbahçe“ ir 2019 metų čempionas Maskvos CSKA (po 3 iš 6), mažiau nei pusę – nutraukto praėjusio sezono lyderis „Anadolu Efes“ (2 iš 5) ir 2018 metų čempionas Madrido „Real“ (2 iš 6). Būtent šios keturios komandos kovojo pastarajame Eurolygos finalo ketverte 2019 metų pavasarį.
Favoritai šlubuoja nepaisant to, kad koronavirusas jų gretų neišretino. Tiesa, „Anadolu Efes“ turėjo kitą problemą. Stambulo komanda ilgai laukė rezultatyviausio praėjusio sezono krepšininko Shane‘o Larkino, kuris užtruko JAV, kur gydėsi traumą, ir pirmą sykį žaidė tik šeštajame ture.
„Penkiese prieš penkis nesitreniravau nuo praėjusio sezono. Smagu grįžti ir daryti tai, kas man patinka, – prisidėjęs prie komandos draugų sakė Sh.Larkinas. – Reikės laiko, kad vėl pajausčiau ritmą, todėl manau, kad bent dvi ar tris savaites dar nežaisiu taip, kaip žaidžiau praėjusį sezoną“.
Nuostatai
Spalio mėnesį Eurolygoje turėjo įvykti 54 rungtynės (po 9 rungtynes kiekvieną turą). Krepšininkai neįvykdė šeštadalio programos. Jei per du pirmuosius turus pavyko sužaisti visas rungtynes, tai per kitus keturis turus buvo nukelti devyni mačai.
Prieš sezoną patvirtintuose pandeminiuose nuostatuose Eurolyga numatė, kad komandos privalės žaisti, jei jose bus bent aštuoni sveiki krepšininkai. Krepšininkų pristigusioms komandoms buvo numatyta įskaityti pralaimėjimus.
Vis dėlto Eurolygos vadovai greitai susigriebė, kad padarė didelę kvailystę, ir ją pakeitė mažesne. Žaisti negalinčioms komandoms leidžiama nukelti trejas rungtynes. Pagal dabartinius nuostatus, jei komanda negalės žaisti ketvirtą kartą, jai bus įskaitomas pralaimėjimas.
Pakeistas nuostatų skyrius neišsprendžia vienos problemos. Komandos kartais iki paskutinės akimirkos nežino, ar joms reikės skristi į kitą šalį (taip nutiko „Žalgiriui“ prieš rungtynes su ASVEL, o pirmąją lakričio savaitę tokioje pačioje padėtyje atsidūrė į Kauną besirengiantis „Real“), nuskridusios užtrunka papildomą dieną (taip nutiko „Žalgiriui“ prieš rungtynes su „Chimki“) arba būna priverstos apsisukti ir grįžti namo net nesužaidusios rungtynių (taip nutiko į Vilerbaną nuskridusiam „Panathinaikos“).
Žaidėjų pritrūkę klubai papildomai registruoja jaunimo komandų krepšininkus. Kai kurie klubai nusprendė apsidrausti ir dublerių priregistravo iš anksto. Nors „Real“, „Olympiakos“, „Valencia“ ir Miuncheno „Bayern“ dar neištiko sveikatos krizė, jų paraiškose yra po 17 žaidėjų, tarp kurių – po kelis nė 20 metų nesulaukusius vaikinus.
Žiūrovai
Skirtinguose Europos kraštuose per pandemiją galioja skirtingi masinių renginių apribojimai. Kai kuriuose miestuose per Eurolygos rungtynes žiūrovai į arenas visai neįleidžiami, bet kitur krepšininkų kovas gali stebėti keli šimtai ar net keli tūkstančiai žmonių.
Spalio mėnesį su žiūrovais vyko tik 14 iš 54 rungtynių. Iš viso per šešis turus arenose rungtynes pamatė 27098 sirgaliai, bet daugiau nei du trečdalius žiūrovų į tribūnas įleido du klubai: „Žalgiris“ (10142 per dvejas rungtynes) ir CSKA (9799 per trejas rungtynes).
Nors „Žalgiris“ yra lankomumo lyderis, lapkritį kauniečių skaičiai turėtų sumažėti. Iki praėjusios savaitės Lietuvoje buvo leidžiama užpildyti pusę arenos vietų, bet dabar galioja griežtesnis apribojimas, todėl pro duris galės praeiti tik 300 žmonių.
Žiūrovų visai nebuvo net dešimties klubų arenose (ALBA, „Bayern“, „Anadolu Efes“, „Fenerbahçe“, „Panathinaikos“, „Olympiakos“, „Olimpia“, „Crvena Zvezda“, „Barcelona“ ir „Real“). „Baskonia“ ir „Chimki“ dvejas pirmąsias rungtynes žaidė su žiūrovais, bet per kitus mačus tribūnos jau buvo tuščios.
Ne visi patenkinti tuo, kad namie žaidžia be žiūrovų, o išvykose mato užpildytas tribūnas. „Dėl sirgalių komandos atsidūrė nelygiose sąlygose. Žinoma, smagu, kai tokia atmosfera, bet sąlygos visiems turėtų būti vienodos“, – po rungtynių Kaune skundėsi „Anadolu Efes“ treneris Erginas Atamanas.
Taškai
Spalio mėnesį Eurolygoje rezultatyviausiai žaidė „Crvena Zvezda“ naujokas Jordanas Loydas. 27 metų amerikietis pelnydavo 22,6 taško, o labiausiai pasižymėjo per dvejas laimėtas rungtynes su „Baskonia“ ir CSKA komandomis, į kurių krepšį įmetė 30 ir 31 tašką.
„Mes niekada nebūname visai patenkinti savimi, bet ši pergalė buvo velniškai nuostabi, – po rungtynių su „armiečiais“ kalbėjo J.Loydas. – Treneris mums tiksliai išdėstė, ką privalome daryti, o mes įvykdėme jo nurodymus. Nesvarbu, kiek taškų pelniau aš. Svarbu, kaip žaidžiame visi“.
Paskui J.Loydą rikiuojasi dar trys amerikiečiai: 18,5 taško pelno Willas Clyburnas iš CSKA, 18 taškų – Scottie Wilbekinas iš Tel Avivo „Makabi“, 17,5 taško – Mike‘as Jamesas iš CSKA. Rezultatyviausias europietis Sergio Rodriguezas iš „Olimpia“ įmeta 16,3 taško.
Į rezultatyviausių krepšininkų dešimtuką patenka du lietuviai. Septintąją vietą dalijasi po 15,5 taško įmetantys Marius Grigonis iš „Žalgirio“ ir Rokas Giedraitis iš „Baskonia“. Abu šie krepšininkai šį rudenį jau pagerino asmeninius rekordus: R.Giedraitis per vienas rungtynes pelnė 26 taškus, M.Grigonis – 25.
Jiedu taip pat patenka į kitų statistikos kategorijų lyderių sąrašus. R.Giedraitis yra antras pagal perimtus kamuolius (vid. 2), M.Grigonis – penktas pagal išprovokuotas pražangas (vid. 5).
