Išskirtinį judesį, pramintą „ančiuku“, klipo kūrėjai pasiskolino iš vieno garsiausių Lietuvos krepšininkų, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento A.Sabonio.
Šis judesys tikrą sprogimą sukėlė 1987 metais, kai tuometinės Sovietų Sąjungos krepšinio čempionato superfinale Kauno „Žalgiris“ žaidė su Maskvos CSKA. Lemiamose rungtynėse A.Sabonis pelnė 28 taškus.
Varžovų aikštelėje kovoję žalgiriečiai, padedami legendinio krepšininko, trečiose superfinalo rungtynėse iškovojo įspūdingą pergalę 93:83.
Ką jų pabaigoje norėjo pasakyti A.Sabonis? Sporto aistruoliai kėlė įvairias versijas. Viena jų – „Žalgirio“ žvaigždė neva norėjo pašiepti savo varžovus.
Pats A.Sabonis, kaip įprasta, nuo komentarų susilaikė, tačiau kartą prasitarė norėjęs parodyti, kad priešininkai aukso medalių tais metais jau nepamatys – jie nuplaukė kaip ančiukas.
Įsiminė visam gyvenimui
„Šios rungtynės – turbūt įsimintiniausios mano gyvenime“, – kalbėjo tuomečio „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Vladas Garastas.
Jis priminė, kad „Žalgirio“ garbę tuomet gynęs A.Sabonis prieš pat superfinalo seriją buvo tiesiog pagrobtas ir išvežtas į Maskvą.
„Tuometinės SSRS rinkinės vyriausiasis treneris Aleksandras Gomelskis išvežė Arvydą į Maskvą, kur jis neva turėjo būti gydomas ir geriau prižiūrimas“, – pasakojo V.Garastas
Iš tiesų tokiu būdu norėta tik susilpninti „Žalgirį“. Kai V.Garastas paskambino į Maskvą A.Saboniui, aukštaūgis atvirai išdėstė, kad niekas jo gydymu neužsiima, – jam tiesiog nurodyta sėdėti ant taburetės ir mėtyti kamuolį į krepšį.
Kova aikštėje priminė trilerį
Pirmąsias Kaune vykusias superfinalo rungtynes kauniečiai pralaimėjo CSKA. Kai serija persikėlė į Maskvą, V.Garastui teko prašyti vietos funkcionierių, kad leistų A.Saboniui išbėgti į aikštę. Leidimas buvo gautas.
„Jie turbūt neabejojo CSKA pergale“, – svarstė V.Garastas.
Antrąsias rungtynes „Žalgiris“ laimėjo, todėl teko stoti į lemiamą dvikovą, kuri baigėsi lygiosiomis. Per pratęsimą kauniečiai tiesiog nušlavė Maskvos komandą 10:0, o A.Sabonis rungtynių pabaigoje pirmą kartą parodė savo „ančiuką“.
„Na, ką jūs, ančiukai?!“ – taip aukštaūgio judesį iššifravo V.Garastas. Treneris pridūrė, kad tai buvo fantastiškos rungtynės, o nuo krepšininkų emocijų tiesiog kilnojosi arenos stogas.
Judesys – geriau negu žodžiai
„Kai negali ko nors pasakyti žodžiais, parodai judesį, ir viskas aišku“, – šypsojosi vienas tuometinio „Žalgirio“ lyderių, komandos kapitonas Valdemaras Chomičius.
Jis spėja, kad judesį sugalvojo pats A.Sabonis. Vidurio puolėjas ir vėliau kartais taip išreikšdavo savo džiaugsmą dėl sėkmingo epizodo.
„Komandos draugams būdavo labai linksma“, – prisiminė V.Chomičius.
Kaunietis žadėjo būtinai pasižiūrėti grupės „The Roop“ vaizdo klipą ir įvertinti, ar A.Sabonio judesys tiksliai atkartojamas.
„Gali būti džiaugsmo ašaros, gali būti ir džiaugsmo judesys“, – svarstė vienas garsiausių šalies sporto istorikų Pranas Majauskas, kuris daugelį metų vadovavo Lietuvos sporto muziejui.
„Ančiukas“ jam labai gražus judesys, galintis pralinksminti ir suteikti teigiamų emocijų.
„Tuo metu visoje Lietuvoje vyravo labai pakili nuotaika, o „Žalgiris“ įrodė galintis nugalėti nenugalimu vadintą CSKA klubą“, – pasakojo P.Majauskas. Pasak jo, rungtynių dienos laukdavo net krepšiniu nesidomintys žmonės.
Sporto aistruoliai itin vertino A.Sabonio elgesį aikštėje – užuot bandęs žūtbūt pelnyti taškus, jis sugebėdavo itin tiksliai perduoti kamuolį komandos draugams.
P.Majauskas prisiminė, kad po itin sėkmingų epizodų A.Sabonis dar ne kartą linksmino draugus ir krepšinio aistruolius parodydamas „ančiuką“.
