Prieš artėjantį turnyrą Katalonijos komandos strategas pasidalino mintimis apie pirmąją sezono pusę bei būsimus tikslus.
Šaras „El Periodico“ portalo žurnalistui Luisui Mendiolai papasakojo apie savo filosofijos kūrimą naujoje komandoje, prakalbo apie palyginimus su Željko Obradovičiumi bei prasitarė apie laukiančius iššūkius Karaliaus taurės turnyre.
– „Barcelona“ ekipai vadovaujate jau aštuonis mėnesius. Šiuo metu esate pirmoje Eurolygos pozicijoje, Ispanijos pirmenybėse rikiuojatės antri. Ar tai jus tenkina?
– Manau, kad galime būti kur kas geresni. Pilnos sudėties nežaidėme dar nei karto, taip pat teko iškovoti nemažai sudėtingų pergalių.
Daugelio žaidėjų pasirodymai labai maloniai nustebino. Sezonas yra labai ilgas, turime netrumpą suolelį, todėl turime tuo naudotis.
– Sausio mėnesį iškovojote dešimt pergalių, tačiau vasarį pradėjote pralaimėjimu „Anadolu Efes“.
– Jau visą savaitę treniruotėse atrodome blogai. Atrodė, kad mums jau pabodo laimėti. Tikiuosi, kad pasimokysime iš klaidų, nes manau, kad komandą į pergales veda tik gera gynyba ir disciplina.
– Mėgaujatės darbu Barselonoje?
– Tikrai taip, man čia labai patinka. Taip buvo, kai žaidžiau kaip žaidėjas, dabar – kai dirbu kaip treneris. Ar aš per daug karštas? Galbūt taip. Kartais man sunku susivaldyti, tačiau taip būdavo visada.
– Kai atvykote į Barseloną žadėjote gražų krepšinį ir pergales. Ar nuo pradžių buvo matyti, kad turite nugalėtojų komandą?
– Visą tai reikalauja labai daug darbo ir talento. Žaidėjai turi suprasti, kad viskas turi būti atliekama vardan komandos. Šiuo metu esame procese, tikiuosi, kad vaikinai supranta, ko mes iš jų reikalaujame. Viską parodys sezono pabaiga.
– Daugelis Barselonoje laukė jūsų atvykimo ir šią akimirką tikisi titulų.
– Į viską reikia žiūrėti palengva. Mes negalvojame apie titulus, mes turime juos iškovoti kasdieniniu darbu. Turime galvoti ne tik apie artimiausias rungtynes, bet ir apie treniruotes.
Privalome gerai žaisti tiek puolime, tiek gynyboje. Geriausios komandos turi dominuoti abiejose aikštelės pusėse.
– „Barcelona“ dominavo dominavo Aito Garcia Reneseso ir Xavi Pascualio laikais. Ar įsivaizduojate save pasiekiant kažką panašaus?
– Apie tiek daug negalvoju, tačiau laikau save „Barcelona“ žmogumi. Man rūpi, kad komanda turėtų gerą įvaizdį, kad aikštelėje pasirodytų vietinis jaunimas. Jei norime ilgalaikio projekto, turime fanams pasiūlyti gerą krepšinį.
– Šią savaitę startuos Ispanijos Karaliaus taurės kovos. Ar „Barcelona“ yra pasiruošusi kautis dėl titulo?
– Atvykstame žinodami, kad turime šansų laimėti. Praėjusį mėnesį mums pavyko įrodyti, kad galime žaisti aukšto lygio krepšinį. Tikiuosi, kad pralaimėjimas prieš „Anadolu Efes“ pažadins komandą ir jį grįš į tą formą, kurią buvome pasiekę prieš dvi savaites.
Turime būti nusiteikę ir pasiruošę visoms rungtynėms.
– Ketvirtfinalyje susigrumsite su Malagos „Unicaja“ ekipa. Pergalės atveju jūsų lauks „Baskonia“ arba „Joventut“.
– Taurės kovose svarbiausia yra galvoti apie artimiausias rungtynes. Tikimės, kad ketvirtfinalyje sužaisime gerai, o paskui galėsime galvoti apie kitas dvikovas.
– Jus treniravo Svetislavas Pešičius, Ž.Obradovičius, X.Pascualis. Ko labiausiai išmokote iš šių krepšinio specialistų?
– Turėjau labai daug trenerių ir jie visi prisidėjo prie mano žinių kaupimo. Vienus trenerius mėgau labiau, kitus – mažiau, tačiau iš visų stengiausi kažko pasisemti.
– Daugelis jus lygina su Ž.Obradovičiumi.
– Manau, esame panašūs, nes abu sunkiai valdome savo emocijas. Taip pat esu žaidęs jo treniruojamose komandose. Visgi aš nenoriu būti kažkieno kopija. Aš stengiuosi mokytis iš geriausių ir vesti komandą į priekį.
– „Barcelona“ ekipoje žaidžia nemažai aukšto lygo žaidėjų. Kaip su jais pavyksta atrasti bendrą kalbą?
– Svarbu su visais žaidėjais elgtis lygiai, krepšininkai tai mėgsta, o tada pradeda gerbti tave. Niekada neskirsčiau krepšininkus į mažiau ar daugiau pasiekusius. Mūsų komandos lyderiai puikiai prisideda prie ekipos mikroklimato, taip pat taria svarų žodį rūbinėje.
– Daugelis nesuprato, kodėl komanda atsisakė Thomaso Heurtelio paslaugų.
– Tai buvo sprendimas, kurį nusprendėme priimti.
