Kauniečiai ketvirtadienį Stambule patyrė trečią pralaimėjimą iš eilės, kai neturėjo jokių vilčių prieš vietos „Fenerbahce“ – 61:84.
Prieš savaitę „Žalgiris“ taip pat skaudžiai nusileido ir kitai Stambulo ekipai „Anadolu Efes“ – 62:89.
Po šių nesėkmių Lietuvos čempionams lieka vis mažiau vilčių žengti į Eurolygos atkrintamąsias. Iki reguliariojo sezono pabaigos lieka vos keturi turai, o „Žalgirį“ nuo aštuntosios vietos skiria vienas taškas.
Tiesa, dėl paskutiniųjų bilietų į „Top 8“ kovoja mažiausiai penkios ekipos, tad klubai klaidų daryti nebegalės.
Deja, bet „Žalgirio“ žaidimo kreivė su kiekvienu maču smenga vis giliau, anot T.Purlio, tai lėmė keletas priežasčių.
– Treneri, kas lėmė beviltišką „Žalgirio“ pralaimėjimą Stambule?, – lrytas.lt paklausė T.Purlio.
– Matėme, su kokia energija ir fizine jėga kauniečius spaudė „Fenerbahce“ žaidėjai, kai kitoje aikštės pusėje šeimininkai lengvai atliko perdavimus, išsimetė savo metimus ir žaidė laisvą krepšinį. Manau, kad tai lemia žalgiriečių nuovargis, tai yra esminis dalykas, kodėl pastaruoju metu matome tokį jų žaidimą.
– Kokios priežastys lėmė suprastėjusias „Žalgirio“ krepšininkų fizines galimybes?
– Vasario mėnesį jie turėjo rungtynių maratoną, galima teigti, kad treneris galbūt galėjo į aikštę daugiau leisti jaunimo. Kitas dalykas, dabartinė „Žalgirio“ sudėtis. Jie žaidžia be Artūro Milaknio, Patricio Garino ir be Steve‘o Vasturios. Jei vietoje pastarojo būtų nupirktas bent kažkiek geresnis žaidėjas, manau, komandos galimybės būtų didesnės.
Su tokia sudėtimi, dabartine kauniečių forma stebuklų Stambule tikrai nebuvo galima laukti.
– Per pastaruosius tris mačus kauniečiai vidutiniškai rinko vos po 62 taškus. Ar „Žalgirio“ puolimui ima trūkti idėjų, ar varžovai puikiai išanalizuoja M.Schillerio planą?
– Nesakyčiau, kad trūksta idėjų. Jie visada žaidė paprastai, žaidimas labai daug priklauso nuo du prieš du žaidimo ir nuo gynėjų – Luko Lekavičiaus, Mariaus Grigonio, Roko Jokubaičio ir Thomaso Walkupo. Jie kurdavo žaidimą, o vėliau kažkur numesdavo perdavimą. Tačiau dabar matome, kad jie yra pervargę, sunkiai gali susikurti patys progas, be to, rotacijoje nėra A.Milaknio. Kaip bebūtų, krepšininkas pritraukdavo priešininkus prie savęs, taip sukurdamas daugiau erdvės komandos draugams.
Dabartinėje sezono dalyje „Žalgiriui“ labai trūksta rotacijos. Yra Karolis Lukošiūnas, tačiau jam Eurolygoje dar yra sunku, o dideli žaidėjai niekada nebūdavo stabilūs lyderiai, jie labiau priklauso nuo gynėjų.
Jei A.Milaknis vaidentųsi kažkur kampe, tas vaizdas puolime, manau, būtų visai kitoks. Dabar yra tokia padėtis, tad kaltų ieškoti nereikia.
– Lieka dar keturi Eurolygos mačai, jūsų nuomone, ar dar galime tikėtis stebuklo?
– Mes jau per daug dažnai tų stebuklų tikimės. „Žalgiris“ pagal biudžetą kiekvienais metais yra turnyro dugne, pagal ekspertų prognozes kauniečiai niekada nebūdavo vadinami „Top 8“ kalibro komanda. Pažiūrėkime, kokias komandas paliekame už nugaros – Tel Avivo „Maccabi“, Vilerbano ASVEL, Pirėjo „Olympiakos“. Šių komandų sudėtys, ypač žvelgiant iš dabartinės „Žalgirio“ perspektyvos, yra gerokai stipresnės.
„Žalgiris“ turėjo šansų pakovoti geriau, bet dabar jie yra ten, kur ir turi būti. Sakyčiau, kad stebuklo laukti nebereikėtų, jei užims 10-11 vietą, manau, sezonas bus pasisekęs. Visgi kauniečiai iki paskutinių turų išlaikė intrigą, tai yra pagirtina.
