Ar D.Adomaitis turėjo realių šansų išgyventi „Hapoel“ klubo gaisre, į kurį buvo mestas?
Ramiai prisėdus ant Alyvų kalno ir pažvelgus į įvykius Jeruzalėje aiškėja, kad 47-erių šakiškio sėkmė būtų prilyginta stebuklui.
Nuo sausio 14 dienos iki balandžio 9-osios – tiek tetruko D.Adomaičio darbas „Hapoel“ klube, kurio vadovai po ilgos tylos nusprendė atleisti lietuvį ir žengti žingsnį, kurio daugelis Jeruzalėje tikėjosi nuo pat pradžių.
Jo vietą užėmė trenerio asistentu dirbęs Jonathanas Alonas. Pastarojo pavardė – ypač svarbi aiškinantis, kodėl D.Adomaičio galimybės išgyventi buvo neįtikėtinai mažos.
Naują veidą užgožė senojo netektis
D.Adomaičio istorijai suprasti verta prisiminti ir visiems puikiai žinomą atvejį, į kurį buvo patekęs šis tvirto charakterio ir dažnai dėl taktinių sumanymų giriamas treneris. Tai – 2016 metai, kai jis tapo Lietuvos vyrų rinktinės treneriu.
D.Adomaitis tuomet turėjo stoti į legendinio Jono Kazlausko batus, tad paveldėjo neįtikėtinai aukštą kartelę, o nemažai aistruolių prie rinktinės vairo reikalavo matyti Šarūną Jasikevičių, nors pastarasis net neketino siekti šio posto. O dar verta pridėti tai, kad tuometinis Vilniaus „Ryto“ treneris sulaukė didelės Kauno „Žalgirio“ gerbėjų pykčio bangos.
Vėliau – jau atsistatydindamas iki 2019 metų pasaulio čempionato likus vienerioms rungtynėms – jis pripažino, kad tiek negatyvo nėra sulaukęs per visą savo gyvenimą.
Jeruzalėje viskas vyko gerokai mažesnėje skalėje, bet D.Adomaičiui teko susidurti su panašiu scenarijumi.
Visų pirma, „Hapoel“ naujojo trenerio prireikė po to, kai visiškai netikėtai Odedas Kattashas paskelbė, kad išvyksta į Atėnų „Panathinaikos“ klubą. 46-erių strategas Jeruzalėje dirbo nuo 2018 metų.
Kaip lrytas.lt pasakojo „SportsRabbi“ redaktorius Joshua Halickmanas, O.Kattashas per tuos metus tapo „Hapoel“ veidu, o nors komanda ir turėjo sunkumų – žaidėjai pakluso jo komandoms.
„Jo išvykimas tapo šoku visai komandai. Per pastaruosius keletą metų jie spėjo daug nuveikti – išvystė tam tikrą žaidimo braižą, kiekvienas krepšininkas puikiai žinojo savo vaidmenį ir ko tikėtis iš trenerio. Kai atvyko D.Adomaitis, visi dar buvo šokiruoti“, – lrytas.lt teigė J.Halickmanas.
Taip D.Adomaičio kelyje atsirado pirmoji vidinė kliūtis – krepšininkų prisirišimas prie ankstesnio trenerio.
Įpėdinis liko šalia
Čia būtina paminėti ir kiek anksčiau minėtą J.Aloną. Kai D.Kattashas pranešė, kad išvyksta į Graikiją, buvo tikimasi, kad natūraliai jo vietą užims būtent trenerio asistentas.
„Jis yra D.Kattasho mokinys, jie kartu įvairiose vietose dirbo apie dešimtmetį. Krepšininkai labai gerbia J.Aloną ir būtų dėl jo atidavę visas jėgas. Be to, jo žaidimo stilius – toks pats kaip ir pirmtako, o tai butų sumažinę tą netekties jausmą, – lrytas.lt sakė J.Halickmanas. – Tiesiog jis geriau žino lygą, pačius žaidėjus, klubą. Be to, „Hapoel“ sezono pradžioje priėmė asistentą Danielį Lutzą, kuris būtų pagelbėjęs. Tai buvo klubo vadovų mega klaida. Ir tai ypač matosi dabar, kai D.Adomaičio vietą užėmė būtent J.Alonas.“
Bet pakvietus D.Adomaitį, J.Alonas liko trenerio asistentu ir savotišku laidininku tarp žaidėjų ir naujojo trenerio.
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad į Jeruzalę D.Adomaitis atvyko vienas, kas itin nustebino – krepšinio pasaulyje įprasta, jog agentai išsidera bent vieną asistentą, kurio pageidautų pats treneris.
Galbūt čia buvo galima matyti Mindaugą Brazį, kurį buvome įpratę matyti šalia D.Adomaičio Klaipėdos „Neptūno“, Vilniaus „Ryto“ klubuose ar Lietuvos rinktinėje.
Tačiau nuo 2020 metų birželio jokiame klube nedirbęs šakiškis negavo progos „Hapoel“ klube turėti saviškį, tad ant savo pečių turėjo patempti dar daugiau nei įprasta.
Krepšininkai nesuprato ar nenorėjo suprasti sistemos
Jau „Hapoel“ skelbiant, kad klube dirbs ir trofėjus iškovos D.Adomaitis, tapo aišku, kad vienu didžiausių iššūkių taps lietuvio ir krepšininkų ryšys. D.Adomaičiui reikėjo per neįprastai trumpą laiką suprasti, kaip prieiti prie kiekvieno žaidėjo ir išsiaiškinti, ko šie tikisi.
Ir tai tapo kone kertine problema, lėmusia trenerio atleidimą – buvęs Lietuvos rinktinės treneris atsinešė aiškią į sunkią padėtį patekusios komandos gelbėjimo schemą. Tačiau tai nebuvo jo krepšininkai, o ir planas gerokai skyrėsi nuo to, ką komanda darė anksčiau.
„D.Adomaičio žaidimo stilius buvo lietuviškas, grubesnis. Jis visiškai skyrėsi nuo laisvo D.Kattasho krepšinio, kur itin daug lėmė žaidimas du prieš du. D.Adomaičio žaidime šių elementų nesimatė, o puolimas buvo labai stagnatiškas. Buvo sunku žiūrėti. Vienas krepšininkų man taip ir pasakė: tai – ne „Hapoel“ krepšinio stilius“, – pasakojo J.Halickmanas.
„Hapoel“ krepšininkai paprasčiausiai atmetė D.Adomaičio schemą arba jos iki galo nesuprato, tad aikštėje pylėsi klaidos. Ekipa tarsi pasidalino į dvi stovyklas, o netrukus neatlaikė ir rūbinės sienos – krepšininkai ėmė reikšti nepasitenkinimą žurnalistams.
„Dalį situacijos su krepšininkais lėmė tai, kad jie jau buvo pripratę prie tam tikrų vaidmenų. „Hapoel“ centras Idanas Zalmansonas dar prieš paskelbiant apie D.Adomaičio atleidimą sakė, kad krepšininkai vis dar bando suprasti, ko iš jų tikimasi. D.Adomaitis nuolat kalbėjo, kad žaidėjai puikiai atrodo treniruotėse, tačiau ne per rungtynes. Žaidėjai neslėpė ir iš klubo vidaus žinau, kad treniruotėse vaizdas nebuvo toks, kokį žiniasklaidai piešė treneris“, – pasakojo J.Halickmanas.
Žibalo į ugnį įmetė ir dar viena detalė – vos atvykęs D.Adomaitis net neturėjo laiko apšilti kojų ir buvo įmestas į itin svarbių rungtynių maratoną.
„Vos į „Hapoel“ atvykęs D.Adomaitis turėjo žaisti kertinius Čempionų lygos, ir Izraelio taurės mačus. Jis neatlaikė nė vieno iš šių išbandymų. D.Adomaitis norėjo įvesti savo žaidimo stilių, tačiau jam nepavyko užsitarnauti krepšininkų pasitikėjimo. Patys krepšininkai vis dar buvo šokiruoti dėl netikėto D.Kattasho išvykimo, prisidėjo ir svarbiausių dvikovų pralaimėjimai“, – teigė J.Halickmanas.
Pasirinko netinkamą taikinį
Tokios problemos kaip reikiant įsiūbavo D.Adomaičio vairuojamą „Hapoel“ laivą. Beje, trenerio karjerą Izraelyje su laivu lygino ir J.Halickmanas, viename savo straipsnių rašęs, kad komanda – tarsi ratus sukantis laivas, nerandantis krypties.
Netrukus Jeruzalėje pasipylė ir sirgalių pasipiktinimas. Žurnalistai ėmė užduoti aštrius klausimus. Tuomet „Sport5“ žurnalistas Roi'us Cohenas rašė, kad aistruoliai per rungtynes ėmė reikalauti atleisti D.Adomaitį.
Situacijos klubo viduje negerino ir gan greitai paties D.Adomaičio padaryta klaida.
„Pralaimėjimai, sistema – visa tai lėmė žaidėjų nepasitikėjimą treneriu. Be to, vos pradėjęs dirbti jis sukritikavo krepšininkus dėl neva nepakankamai gero fizinio pasirengimo. Tai buvo priimta kaip tiesioginis fizinio pasirengimo trenerio Roberto Iezzi puolimas, o jis Jeruzalėje laikomas nuostabiu treneriu ir yra labai mylimas. Galima sakyti, kad D.Adomaitis darbą „Hapoel“ klube pradėjo ne ta koja“, – lrytas.lt pasakojo J.Halickmanas.
Žinoma, teigti, kad D.Adomaitis tapo vien itin prastai sukritusių aplinkybių auka būtų neteisinga. Strategas turėjo žinoti, kur važiuoja.
Kai D.Adomaitis derėjosi, „Hapoel“ tęsė kovą dėl patekimo į kitą FIBA Čempionų lygos etapą, tačiau komanda nežaidė užtikrintai. Sirgalių netenkino ir pozicija Izraelio čempionate – tuo metu „Hapoel“ stengėsi išsilaikyti trejetuke. Jeruzalės klubas jau neslėpė ir finansinių problemų – dėl COVID-19 pandemijos buvo priversti mažinti biudžetą.
Tam tikru ženklu turėjo tapti ir tai, kad į Izraelį negalėjo atvykti D.Adomaičiui gerai pažįstamas asistentas.
„Klubas pats sau šovė į koją“
Šioje istorijoje be D.Adomaičio bei krepšininkų yra ir trečioji pusė, kuri turėtų prisiimti atsakomybę.
Pasak J.Halickmano, didžiausia šio pridegusio pyrago dalis turėtų atitekti „Hapoel“ vadovams, kurie gerokai nustebino sprendimu pasamdyti lietuvį.
„Jie viduryje sezono pasikvietė komandai netinkantį trenerį, – svarstė J.Halickmanas. – Generalinis direktorius Guy Harelas turėjo elgtis protingiau ir paprasčiausiai pareigose pakelti trenerio asistentą J.Aloną, kuris yra D.Kattasho mokinys ir su juo dirbo apie dešimtmetį. Tiesiog reikėjo jį paskelbti laikinuoju treneriu ir viską vertinti po sezono. „Hapoel“ turėjo sudėtingą sezoną net ir prie D.Kattasho – daug traumų, pralaimėjimų. Nežinau, kiek toli jie būtų nužygiavę, bet sprendimas pasikviesti D.Adomaitį tapo šūviu sau į koją.“
J.Halickmanas net ir po nesėkmingai susiklosčiusios D.Adomaičio istorijos Jeruzalėje mano, kad treneris galėjo pasukti kur kas sėkmingesniu keliu, tačiau tik ne pradėjęs dirbti viduryje sezono.
„Jeigu D.Adomaitis būtų atvykęs vasarą ir būtų galėjęs pasirinkti savo krepšininkus, tinkamai paruošti juos norimam žaidimo stiliui, galbūt viskas būtų kitaip“, – lrytas.lt sakė J.Halickmanas.
