Kai „Žalgiris“ buvo stipriausias pasaulyje: prieš 35 metus buvo iškovota tarpžemyninė W. Joneso taurė

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai 1986 m. rugsėjį tolimojoje Argentinoje iškovojo Tarpžemyninę Williamo Joneso taurę ir tapo pasaulio klubų čempionais. Kokia tai buvo pergalė, kokia istorija! 35-osios šio trofėjaus metinės – gera proga ją prisiminti.

 Žalgiriečiai su taure. <br> Lietuvos sporto muziejaus nuotr.
 Žalgiriečiai su taure. <br> Lietuvos sporto muziejaus nuotr.
 Williamo Joneso taurė.<br> Lietuvos sporto muziejaus nuotr.
 Williamo Joneso taurė.<br> Lietuvos sporto muziejaus nuotr.
Proginis 1986 m. bukletas.<br> Lietuvos sporto muziejaus nuotr.
Proginis 1986 m. bukletas.<br> Lietuvos sporto muziejaus nuotr.
2021 m. susitikimas Biržuose.<br> Lietuvos sporto muziejaus nuotr.
2021 m. susitikimas Biržuose.<br> Lietuvos sporto muziejaus nuotr.
 V.Chomičius su taure.<br> Nuotr. iš LR archyvo
 V.Chomičius su taure.<br> Nuotr. iš LR archyvo
 Vladas Garastas su taure.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Vladas Garastas su taure.<br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Eugenijus Rūkas, Lietuvos sporto muziejaus istorikas

Sep 21, 2021, 10:36 PM, atnaujinta Sep 21, 2021, 10:49 PM

Apskritai 1986-ieji „Žalgiriui“ buvo ypatingi.

Kauniečiai antrą kartą iš eilės (iš viso – ketvirtą) tapo SSRS čempionais, superfinale įveikę Maskvos CASK komandą – iš visos Sovietų Sąjungos surinktą sovietų armijos rinktinę.

„Žalgiriui pritrūko tik vieno žingsnio, kad tais metais taptų ir stipriausiu krepšinio klubu Europoje. Čempionų taurės finale (jis vyko Budapešte) kauniečiams teko nusileisti Zagrebo „Cibona“ klubui iš tuometės Jugoslavijos.

Tada Tarpžemyninės taurės turnyre Europai dažniausiai atitekdavo dvi vietos, todėl 1986-ųjų rugsėjį teisę dėl jos kovoti gavo ir žalgiriečiai kaip Europos čempionų taurės finalininkai.

Keliauti teko į kitą pasaulio kraštą – turnyras vyko Argentinoje.

Sąlygos šioje Pietų Amerikos šalyje buvo prastos: karštis, skurdus maistas, prirūkytos salės, gyvenamuose kambariuose – tik lova ir spintelė.

Bet trenerių Vlado Garasto ir Henriko Giedraičio vadovaujami kauniečiai buvo užsigrūdinę ir tvirti kaip kumštis. Todėl į Lietuvą ir grįžo su įspūdinga pasaulio čempionų taure.

Pradžioje „Žalgiriui“ teko keliauti į Kordobą, kur vyko B grupės varžybos.

Kauniečių kelias į pusfinalį buvo nelengvas. Jie 83:81 įveikė San Paulo „Monte Libano“ (Brazilija) ir 94:87 nugalėjo „Cariduros de Fajardo“ (Puerto Rikas) krepšininkus, tačiau 87:99 nusileido turnyro šeimininkui Buenos Airių „Ferro Carril Oeste“ klubui.

Grupėje užimta antroji vieta reiškė, kad bus proga atsirevanšuoti „Cibonai“ (už pralaimėtą Europos čempionų taurę), kuri A grupėje užėmė pirmą vietą.

Revanšas Argentinos sostinėje Buenos Airėse buvo ypač saldus – „Žalgiris“ sutriuškino „Ciboną“ net 104:77 (45:40).

Nesutrukdė netgi tai, kad pirmajame kėlinyje Achilo sausgyslę pasitempė Arvydas Sabonis ir antroje mačo pusėje nežaidė.

Anot komandos kapitono Valdemaro Chomičiaus, ypač darniai ir kibiai gynėmės, nė vienas iš varžovų, ypač Draženas Petrovičius, negalėjo laisviau manevruoti.

V.Chomičius tądien pelnė 28 taškus, Rimas Kurtinaitis – 22, Algirdas Brazys – 15, Sergejus Jovaiša, A.Sabonis ir Arūnas Visockas – po 13 taškų.

Garsusis Draženas Petrovičius po rungtynių tepasakė: „Žalgiris“ – mašina, kurios sustabdyti buvo neįmanoma.

1986 m. rugsėjo 14 d. finale reikėjo pasiekti dar vieną revanšą – atsiskaityti su „Ferro Carril Oeste“ ekipa.

Svarbiausias klausimas buvo A.Sabonio sveikata. Medikai spėjo Sabą pastatyti ant kojų ir jis pelnė 26 taškus.

Nepaisant audringo savų sirgalių palaikymo, argentiniečiai buvo priversti pripažinti Kauno krepšininkų pranašumą – „Žalgiris“ laimėjo 84:78 (45:46).

V.Chomičius pelnė 19 taškų, S.Jovaiša – 15, R.Kurtinaitis – 14.

Be minėtų krepšininkų, komandoje žaidė Raimundas Čivilis, Gintaras Krapikas, Virginijus Jankauskas ir Mindaugas Lekarauskas.

Atskridę į Vilnių, šiltai pasveikinti ir papuošti ąžuolo lapų vainikais, žalgiriečiai sėdo į kitą lėktuvą ir parskrido į Kauną.

Nepaisant to, kad buvo jau 2.25 val. Aleksoto aerodrome savo didžiavyrius pasitiko žmonių jūra – vėl sveikinimai, duona ir druska, vėl ąžuolo lapų vainikai...

Toli nuo gimtinės iškovota Tarpžemyninė taurė – aukščiausias ir iki šiol vienintelis Lietuvos klubinio krepšinio laimėjimas mūsų šimtamečio krepšinio istorijoje.

Jos aukštis – 88 cm, svoris – 6,2 kg, įrašas pagrindo priekyje:

XX CAMPEONATO MUNDIAL DE CLUBES COPA R WILLIAM JONES 86 Campeon.

Gražuolė taurė nuolat eksponuojama Lietuvos sporto muziejuje Kaune, kur galima susipažinti su Lietuvos sporto (ir cirko) istorija, garsiausiomis pergalėmis, žymiausiais sportininkais, ypatingais eksponatais.

Šių metų liepą, Biržų miesto šventės metu, vyko susitikimas su biržiečiais žalgiriečiais. Ta proga iki gruodžio 31 d. taurė bus eksponuojama Biržų krašto muziejaus „Sėla“ sporto istorijos ekspozicijoje.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.