Kai prie „Žalgirio“ vairo pernai stojo austras Martinas Schilleris, daug kas stebėjosi. Maža to, kad stipriausias Lietuvos klubas pakvietė strategą iš krepšinio tradicijų neturinčios šalies, Europos sirgaliams M.Schillerio pavardė buvo net negirdėta.
Naujasis žalgiriečių treneris Jure Zdovcas – visiška priešingybė. Šis 54 metų slovėnas jau treniravo daug stiprių Europos klubų, o prieš tris dešimtmečius buvo vienas geriausių Senojo žemyno gynėjų.
Grasinančių skambutis
Nedideliame Slovėnijos Konicių mieste užaugęs ir Liublianos „Olimpija“ komandoje profesionalo karjerą pradėjęs J.Zdovcas išgarsėjo praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.
Nors „Olimpija“ rezultatai tuo metu buvo vidutiniški, J.Zdovcas pateko į Jugoslavijos rinktinės trenerio Dušano Ivkovičiaus akiratį ir kartu su kroatais Draženu Petrovičiumi, Toni Kukoču, Dino Radža, serbu Vlade Divacu, juodkalniečiu Žarko Paspalju ir kitais pradėjo kaupti svarbiausių pasaulio turnyrų medalius.
J.Zdovcas žaidė Jugoslavijos rinktinėje, kai ji iškovojo 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių sidabrą, tapo 1989 m. Europos ir 1990 m. pasaulio čempione. Slovėnas keliavo ir į Romoje vykusias 1991 m. Europos pirmenybes – paskutinį turnyrą, kuriame kovojo vieningos Jugoslavijos rinktinė, bet paliko komandą dėl ypatingų aplinkybių.
Šis žemyno čempionatas vyko 1991 m. birželio 24–29 d. Kaip tik tuo metu – birželio 25-ąją – Slovėnija paskelbė nepriklausomybę, o centrinė Belgrado valdžia Liublianos link pasiuntė Jugoslavijos armijos tankus.
Tuo metu Italijos sostinėje buvęs J.Zdovcas sulaukė grasinančių skambučių. Nenustatyti asmenys grasino susidorosią su krepšininko artimaisiais, jei jis tučtuojau nepaliks Jugoslavijos rinktinės.
J.Zdovcas nedelsdamas grįžo namo ir per lemiamas rungtynes nežaidė. 1991-ųjų Europos pirmenybių aukso medalis jam buvo įteiktas tik po daugelio metų.
Seną istoriją gaubia daug paslapčių. Niekas taip ir nesužinojo, ar susidoroti grasino pernelyg patriotiškai nusiteikę slovėnai, ar vieningos Jugoslavijos šalininkai.
Kūrė amžiaus sensaciją
J.Zdovcas prisidėjo ir prie vienos didžiausių XX amžiaus Europos klubų krepšinio sensacijų. Jis žaidė Limožo CSP komandoje, kai ji 1993 m. netikėtai tapo Europos klubų čempione (taip tuo metu buvo vadinamas svarbiausias žemyno turnyras, vėliau pervadintas Eurolyga).
Tą sezoną Limožo ekipai atstovavo vos du išties aukšto lygio krepšininkai: J.Zdovcas ir amerikietis Michaelas Youngas. Tačiau serbas treneris Božidaras Maljkovičius sukūrė tokią žaidimo sistemą, kurioje paslėpė prastesnių krepšininkų trūkumus.
CSP garsėjo dėl labai kietos gynybos ir ilgų atakų, kurioms dirigavo komandos draugus surikiuodavęs J.Zdovcas. Nors dėl šios sistemos B.Maljkovičius buvo pramintas krepšinio žudiku, ji buvo labai veiksminga ir Limožo ekipa vieną po kito klupdė Europos krepšinio milžinus.
Tarp įveiktųjų buvo ir Madrido „Real“, kurio aprangą vilkėjo Arvydas Sabonis: CSP nugalėjo stipriausią Ispanijos ekipą 1993 m. Europos klubų čempionato pusfinalyje.
Tiesa, klubinėse komandose J.Zdovcas kitų skambių pergalių neiškovojo. Tiesą sakant, per visą karjerą jis rungtyniavo tik viename klube, kuris buvo priskiriamas prie Europos grandų: išvykęs iš gimtosios Slovėnijos gynėjas pirmąją sutartį užsienyje pasirašė su Bolonijos „Virtus“ (1991–1992 m.).
Vėliau jis atstovavo stiprioms, didelių ambicijų turėjusioms, bet anaiptol ne galingoms komandoms: CSP, Salonikų „Iraklis“, Paryžiaus PSG, Bursos „Tofas“, Atėnų „Panionios“.
Klajodamas po Europą J.Zdovcas nacionalinio čempiono vardą iškovojo tik Prancūzijoje.
Vienoje vietoje neužsibūna
Panaši ir J.Zdovco trenerio karjera. Jis dažniausiai dirba stipriose, bet ne galingose komandose, kurios nerungtyniauja Eurolygoje ir nekovoja dėl nacionalinių pirmenybių aukso.
Kaip ir žaidėjo karjeros laikais, slovėnas neužsibūna vienoje vietoje. Ilgiau nei du sezonus paeiliui J.Zdovcas dirbo tik Liublianos „Olimpija“ – 2008–2011 m.
Per trenerio karjerą J.Zdovcas visus titulus iškovojo buvusios Jugoslavijos šalyse. Jis po kartą tapo Bosnijos ir Hercegovinos (su Sarajevo „Bosna“), Slovėnijos (su „Olimpija“) ir Kroatijos (su Zagrebo „Cedevita“) čempionu.
Tuo metu darbas Graikijos (Salonikų „Iraklis“ ir Atėnų AEK), Rusijos (Sankt Peterburgo „Spartak“, Turkijos („Gaziantep“) ir Prancūzijos (Bulonės-Levalua „Metropolitans 92“) lygose pergalėmis nebuvo vainikuotas.
J.Zdovcas dukart bandė prikelti Slovėnijos rinktinę. 2009 m. jam vadovaujant slovėnai pirmą kartą pateko į Europos pirmenybių pusfinalį ir užėmė ketvirtąją vietą. Tačiau po čempionato rinktinės treneris netikėtai atsisakė pareigų dėl per didelio krūvio.
„Neįmanoma vienu metu dirbti ir klube, ir rinktinėje. Daugiau niekada netreniruosiu rinktinės“, – tada paaiškino J.Zdovcas.
Vis dėlto treneris pažadą sulaužė: 2014 m. vėl pasirašė sutartį su Slovėnijos krepšinio federacija ir ėmėsi užduoties vesti Slovėnijos rinktinę į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
Viltį, kad ši užduotis įvykdoma, sustiprino 2014 m. pasaulio pirmenybėse užimta 7-oji vieta. Tačiau daug svarbesnėse 2015 m. Europos pirmenybėse slovėnai aštuntfinalyje netikėtai pralaimėjo Latvijai ir neiškovojo kelialapio į olimpinės atrankos turnyrą.
Slovėnijoje šis rezultatas buvo laikomas didele nesėkme, o tikslo nepasiekęs J.Zdovcas įteikė atsistatydinimo prašymą.
Konfliktų metai
J.Zdovco pavardė pastaraisiais metais dažnai būdavo minima dėl konfliktų su klubų vadovais ir krepšininkais. Ypač nervingas buvo jo darbo Atėnų AEK laikotarpis.
Slovėnas trijų sezonų sutartį su AEK pasirašė 2015 m. gruodį, bet buvo atleistas 2017 m. kovą. J.Zdovcas darbo neteko po to, kai buvo nubaustas diskvalifikacine pražanga per Čempionų lygos aštuntfinalio rungtynes su „Monaco“. Treneris aršiai užsipuolė teisėjus ir buvo išsiųstas atvėsti rūbinėje.
Prieš tai J.Zdovcas įsivėlė į kelis konfliktus su AEK krepšininkais. Per vienas rungtynes treneris išvijo į rūbinę prastai žaidusį ir po keitimo nepasitenkinimą parodžiusį D.J.Cooperį, po kelių savaičių smarkiai apsižodžiavo ir vos nesusimušė su Taureanu Greenu, kartą pliaukštelėjo per skruostą, jo manymu, neatidžiai nurodymų klausiusiam Dimitriui Mauroeidžiui.
AEK vadovai po abiejų garsiai nuskambėjusių konfliktų su amerikiečiais D.J.Cooperiu ir T.Greenu stojo į trenerio pusę ir nutraukė sutartis su nepaklusniais žaidėjais. Vis dėlto galiausiai kantrybės taurė buvo perpildyta ir darbo neteko J.Zdovcas.
Ginčas dėl kompensacijos
Praėjusi J.Zdovco darbovietė buvo Bulonės-Levalua „Metropolitans 92“. Pernai slovėnas su Prancūzijos sostinės priemiesčio klubu pasirašė dviejų sezonų sutartį.
Tačiau šių metų liepos 22 d. J.Zdovcas savo elektroninio pašto dėžutėje rado „Metropolitans 92“ vadovų laišką, kuriame buvo pranešta, kad sutartis nutraukiama dėl „vidaus taisyklių pažeidimo“.
Bulonės-Levalua krepšininkai praėjusį sezoną Prancūzijos lygoje užėmė 6-ąją vietą. Bet juoda katė tarp klubo vadovų ir trenerio perbėgo varžyboms dar nesibaigus.
„Metropolitans 92“ laikinasis prezidentas Alainas Bouvard’as socialiniuose tinkluose paskelbė piktą žinutę, kurioje priekaištavo J.Zdovcui dėl pernelyg gynybinės taktikos ir blogų santykių su žaidėjais. Po kelių valandų A.Bouvard’as žinutę ištrynė, tačiau iki tol ją spėjo perskaityti tūkstančiai žmonių.
J.Zdovcui smarkiai kliuvo dėl nesutarimų su gynėju Robu Gray. Šis krepšininkas praėjusį sezoną pradėjo „Metropolitans 92“, bet rudenį išvyko į „Monaco“ ekipą, kurioje atsiskleidė taip ryškiai, kad buvo išrinktas Europos taurės finalo naudingiausiu žaidėju.
Nepaisant įtampos, dienraštis „Le Parisien“ gegužę prognozavo, kad „Metropolitans 92“ nesiryš skirtis su treneriu dėl finansinių priežasčių: esą klubas už sutarties nutraukimą turėtų sumokėti 180 tūkst. eurų.
Bet darbo netekęs treneris pareikalavo vos ne dukart didesnės sumos. J.Zdovcą papiktino tai, kad apie atleidimą jam buvo pranešta labai vėlai, kai trenerių tarpsezonio rinka jau buvo beveik užsidariusi ir krepšinio specialistų poreikis Europoje buvo mažas.
J.Zdovcui atstovaujanti agentūra pareikalavo, kad „Metropolitans 92“ sumokėtų 354 tūkst. eurų kompensaciją, ir pažadėjo, jog nesusitarus geruoju dėl pinigų kovos teisme.
„Žalgirio“ aukštaūgis patyrė traumą
Darbas Kaune J.Zdovcui prasidės nuo problemos: praėjusią savaitę per Eurolygos antrojo turo rungtynes su Sankt Peterburgo „Zenit“ traumą patyrė pagrindinis žalgiriečių centras Joffrey Lauvergne’is.
Trečiojo kėlinio pradžioje susidūręs su varžovu prancūzas griuvo ant parketo ir susiėmė už dešiniojo peties. Jis kėlinio pabaigoje dar pabandė sugrįžti į aikštę, tačiau po kelių minučių nebegalėjo tęsti žaidimo.
Atlikus išsamius tyrimus paaiškėjo, kad vidurio puolėjo trauma rimta, – jis be krepšinio J.Lauvergne’is praleis mažiausiai 4–6 savaites.
