Kai septyni iš eilės dar nekvepia antirekordu: juodžiausios „Žalgirio“ pralaimėjimų serijos Eurolygoje

Ilgiausią „Žalgirio“ nesėkmių virtinę Europos turnyruose sudaro vienuolika pralaimėjimų. Ši virtinė prasidėjo 2007-2008 metų sezono pabaigoje ir baigėsi 2008-2009 metų sezone.

2007-2008 metų sezone Rimanto Grigo treniruojamas „Žalgiris“ gerai žaidė Eurolygos pirmajame etape ir labai užtikrintai pateko į „Top 16“ etapą, tačiau antroje turnyro dalyje žaidimas netikėtai išsiderino.

2008 m. vasario 21 d. kauniečiai „Top 16“ antrajame ture dar sutriuškino Tel Avivo „Makabi“ komandą 101:82, tačiau Marcuso Browno, Marko Popovičiaus, DeJuano Collinso, Jono Mačiulio ir Pauliaus Jankūno sužadintą viltį pirmą kartą patekti į ketvirtfinalį sudaužė keturi iš eilės pralaimėjimai Pirėjo „Olympiakos“, Madrido „Real“, dar kartą „Olympiakos“ ir „Makabi“ komandoms.

Kitą sezoną „Žalgiris“ pradėjo be kelių buvusių lyderių, o likus vos kelioms dienoms iki pirmųjų Eurolygos rungtynių atsistatydino ir treneris R.Grigas. Jį pakeitęs Gintaras Krapikas pirmosios pergalės laukė labai ilgai. Sezono pradžioje Kauno komanda pralaimėjo net septynerias iš eilės rungtynes Atėnų „Panathinaikos“, Sienos „Montepaschi“, Gdynės „Prokom“, Nansi SLUC, „Barcelona“, dar kartą „Panathinaikos“ ir „Montepaschi“ komandoms.

„Žalgiris“ pirmą kartą laimėjo tik aštuntajame ture. 2008 m. gruodžio 18 d. kauniečiai sporto halėje įveikė „Prokom“ klubą 79:68. Daugiau nei pusę taškų nugalėtojams pelnė du krepšininkai P.Jankūnas (23) ir Dainius Šalenga (20), prie pergalės žymiai prisidėjo J.Mačiulis (11) ir Mantas Kalnietis (10).

Dešimt iš eilės pralaimėjimų – „Žalgirio“ ilgiausios nesėkmių virtinės viename sezone rekordas. Į šį nesėkmių liūną Kauno komanda pateko su nauju treneriu Ainaru Bagatskiu, kurį skandalo prieskonių turėjusiomis aplinkybėmis pakvietė 2006 metų vasarą.

Per du pirmuosius Eurolygos turus A.Bagatskio treniruojama komanda iškovojo vieną pergalę prieš „Napoli“ ekipą, bet lapkričio mėnesį pasipylė pralaimėjimai. „Žalgiris“ nusileido „Barcelona“, Stambulo „Fenerbahçe“, Maskvos CSKA bei Salonikų „Aris“ komandoms ir Kauno klubo vadovų kantrybė trūko. Gruodžio pradžioje A.Bagatskis buvo atleistas, o jį pakeitė iki tol trenerio padėjėjo pareigas ėjęs Rimantas Grigas.

R.Grigas pergalės receptą kūrė labai ilgai, o „Žalgirio“ padėtį dar labiau apsunkino Marko Popovičiaus trauma. Pasikeitus treneriui kauniečiai pralaimėjo dar šešerias iš eilės rungtynes Po-Ortezo „Elan Bearnais“, Trevizo „Benetton“, „Napoli“, „Barcelona“, „Fenerbahçe“ ir CSKA ekipoms.

R.Grigas pirmąja pergale Eurolygoje džiaugėsi tik 2007 m. sausio 25 d. Tą dieną Tanokos Beardo ir DeJuano Collinso, Pauliaus Jankūno ir Jono Mačiulio vedamas „Žalgiris“ sporto halėje nugalėjo „Aris“ komandą 77:66.

Nors Šarūno Jasikevičiaus pavardė dažniausiai siejama su pergalėmis, jo darbo metais „Žalgiris“ taip pat pasiekė vieną ilgiausių pralaimėjimų virtinių.

Tamsiausias Š.Jasikevičiaus laikotarpis buvo 2019 metų lapkritį ir gruodį, kai Kauno komanda nusileido „Barcelona“, Pirėjo „Olympiakos“, Atėnų „Panathinaikos“, Belgrado „Crvena Zvezda“, Berlyno ALBA, Maskvos CSKA, „Valencia“, Stambulo „Anadolu Efes“ ir „Chimki“ komandoms.

Įdomu, kad „Žalgiris“ visose rungtynėse su varžovais kovojo lygiai ir nė karto nepralaimėjo dviženkliu skirtumu, o CSKA pranašumą pripažino tik per pratęsimą. Skaičiuoti nesėkmes „Žalgiris“ liovėsi po devintojo pralaimėjimo, o nemalonią virtinę nutraukė 2019 m. gruodžio 27 d. viešėdamas Bavarijos sostinėje. Atsitiesę kauniečiai 98:73 sutriuškino Miuncheno „Bayern“ klubą.

2005 metų pradžioje Antano Sireikos treniruojamas „Žalgiris“ pirmą kartą pralaimėjo visas šešerias „Top 16“ etapo rungtynes. Kitais metais žalgiriečiai pakartojo nemalonų pasiekimą, bet 2006-ųjų virtinė buvo dar ilgesnė.

2005-2006 metų rudenį ir žiemą Kauno komanda gerai žaidė pirmajame etape ir grupėje užėmė trečiąją vietą, bet vasario pradžioje pralaimėjo paskutines rungtynes Bolonijos „Fortitudo“ klubui. Po to „Žalgirį“ tarsi kas pakeitė ir jis „Top 16“ etape neiškovojo nė vienos pergalės. Darjušas Lavrinovičius, Tanoka Beardas, Reggie Freemanas, Paulius Jankūnas, Mantas Kalnietis ir jų komandos draugai po du kartus pralaimėjo „Barcelona“, Pirėjo „Olympiakos“ ir Malagos „Unicaja“ komandoms.

Kito sezono pradžioje jau Ainaro Bagatskio treniruojamas „Žalgiris“ pralaimėjo pirmąsias rungtynes Trevizo „Benetton“ komandai, bet antrajame ture lapkričio 2 d. namie įveikė „Napoli“ krepšininkus 83:65 ir nutraukė aštuonių nesėkmių virtinę.

Žalgiriečiai septynis iš eilės pralaimėjimus patyrė 2001 metais. Ši nesėkmių virtinė prasidėjo pirmojo šiuolaikinės Eurolygos sezono pabaigoje, kai Algirdo Brazio treniruojama komanda žiemą aštuntfinalio serijoje pralaimėjo abejas rungtynes Atėnų AEK klubui. Po to buvo ilga tarptautinių varžybų pertrauka, o kito sezono pradžioje – 2001 metų spalį ir lapkritį – A.Brazio auklėtiniai patyrė dar penkis pralaimėjimus Bolonijos „Virtus“, Stambulo „Ulker“, Liublianos „Olimpija“, Frankfurto „Skyliners“ ir „Barcelona“ komandoms.

Ypatingai skaudų antausį „Žalgiris“ gavo Bolonijoje, kur „Virtus“ klubui nusileido 36 taškų skirtumu 54:90. Per šias rungtynes Kauno komanda pasiekė didžiausio pralaimėjimo šiuolaikinėje Eurolygoje rekordą.

Į pergalių kelią Kauno krepšininkai grįžo lapkričio 15 dieną, kai sporto halėje pranoko Atėnų „Peristeri“ komandą 81:78. Įdomu, kad per tas rungtynes taškus pelnė tik penki „Žalgirio“ krepšininkai: Donatas Slanina (22), Dainius Šalenga (18), Steve‘as Woodberry (18), Tomas Masiulis (15) ir Grigorijus Chižniakas (8).

Su Gintaro Krapiko pavarde susijusi dar viena labai ilga „Žalgirio“ nesėkmių virtinė. 2009 metų pabaigoje Kauno komanda vėl pralaimėjo septynis kartus iš eilės, o krepšininkams tuo metu vadovavo G.Krapikas.

Žalgiriečiai to sezono pradžioje įtikinamai laimėjo pirmąsias rungtynes su Vilerbano ASVEL, tačiau po to nusileido Sienos „Montepaschi“, „Barcelona“, Zagrebo „Cibona“, Stambulo „Fenerbahçe“, ASVEL, dar kartą „Montepaschi“ ir „Barcelona“ komandoms.

Po Barselonoje patirto pralaimėjimo 34 taškų skirtumu (55:89) Kauno klubo vadovybė nutraukė sutartį su G.Krapiku ir po kalėdinės pertraukos prie „Žalgirio“ vairo stojo Ramūnas Butautas. Jis pergalės džiaugsmą į Kauną sugrąžino jau per pirmąsias rungtynes – 2010 m. sausio 7 d. žalgiriečiai sporto halėje nugalėjo Zagrebo „Cibona“ komandą 68:61.

Įdomu, kad nepaisant labai ilgos pralaimėjimų virtinės, „Žalgiris“, kurio lyderiai buvo Marcusas Brownas, Travisas Watsonas, Dainius Šalenga ir Mantas Kalnietis, tą sezoną netgi sugebėjo patekti į „Top 16“ etapą.

2013-2014 metų sezone „Žalgiriui“ pavyko patekti į „Top 16“ etapą, tačiau antroje turnyro dalyje viskas klostėsi ne taip, kaip tikėjosi Kauno sirgaliai ir klubo vadovai. „Top 16“ etapo pradžioje Sauliaus Štombergo treniruojama komanda patyrė penkis iš eilės pralaimėjimus, nutraukė nesėkmių virtinę žaisdama namie su Belgrado „Partizan“, bet po to varžovams nusileido septynis kartus iš eilės. „Žalgirį“ per šią nesėkmių virtinę įveikė Madrido „Real“, Miuncheno „Bayern“, Maskvos CSKA, Tel Avivo „Maccabi“, Krasnodaro „Lokomotiv“, Stambulo „Galatasaray“ ir „Partizan“.

Po pralaimėjimo „Partizan“ klubui buvo atleistas treneris S.Štombergas, o į vyriausiojo pareigas dar kartą grįžo Gintaras Krapikas. Šįkart jo sugrįžimas buvo sėkmingas. 2014 m. balandžio 11 d. Kauno komanda pasiekė paguodos pergalę per paskutines „Top 16“ etapo rungtynes su „Real“ klubu 87:80.

Šios rungtynės į „Žalgirio“ istoriją įrašytos dėl amerikiečio Justino Dentmono pasiekimo. Jis į „Real“ krepšį įmetė 36 taškus. Tai – „Žalgirio“ žaidėjų rekordas šiuolaikinėje Eurolygoje.

FIBA turnyrų laikais ilgiausią „Žalgirio“ pralaimėjimų virtinę sudarė šešios nesėkmės. 1999-2000 metų Eurolygos sezone Jono Kazlausko treniruojama Kauno komanda spalio ir lapkričio mėnesiais paeiliui nusileido Bursos „Tofaş“, Berlyno ALBA, Liublianos „Olimpija“, Atėnų „Panathinaikos“, Madrido „Real“ ir dar kartą „Tofaş“ komandoms.

Žalgiriečiai tada net penkerias rungtynes pralaimėjo 1-6 taškais ir tik viešėdami Berlyne leido varžovams laimėti dviženkliu skirtumu. Nesėkmių virtinė buvo nutraukta 1999 m. gruodžio 8 d. per rungtynes namie su ALBA, kurią „Žalgiris“ pranoko 89:70.