Dar vienas pralaimėjimas Eurolygoje. Šį kartą jau aštuntasis iš eilės. Penktadienį „Žalgiris“ (3/18) namuose 67:76 (26:24, 13:21,15:18, 13:13) nusileido Kazanės „Uniks“ (13/10) ekipai.
Dvikova prasidėjo uraganiniu aikštės šeimininkų puolimu. Praktiškai visus metimus pataikę žalgiriečiai per pirmas 10 minučių įmetė net 26 taškus.
Antrasis ketvirtis nebuvo toks sėkmingas – galingu spurtu kėlinį pradėjęs Kazanės klubas atitrūko nuo „Žalgirio“.
Į ilgąją pertrauką komandos išėjo žalgiriečiams atsiliekant 39:45.
Pirmoje rungtynių pusėje Jure Zdovco treniruojamai ekipai niekaip nepavyko sustabdyti Mario Hezonjos: kroatas surinko net 14 taškų. Po pertraukos šeimininkams pavyko pažaboti priešininkų lyderį, tačiau tada prabilo kiti svečių krepšininkai – Lorenzo Brownas ir Johnas Brownas.
Antroje rungtynių dalyje Kazanės krepšininka galutinai perlaužė dvikovą į savo pusę.
E.Ulanovas per 30 minučių įmetė 16 taškų, atkovojo 7 kamuolius ir surinko 20 naudingumo balų.
„Tokioje situacijoje, kad esame paskutiniai Eurolygoje ir „Uniks“ atvažiavo su tokia nepagarba mums, pirmajame kėlinyje turėjome visus šansus susikrauti pranašumą, bet to nepadarėme.
Galima sakyti – maža rotacija, mažai žiūrovų, bet taip – esame „lūzeriai“. Nesmagu būti „lūzeriu“, bet tokia jau yra realybė.
Galbūt kažkas suras pozityvių dalykų, bet nesutinku su tuo: manau galim surasti tik negatyvo. Vienintelis geras dalykas, kad gauna pažaisti Marekas ir Karolis“, – samprotavo lietuvis.
– Kokio sukrėtimo reikia komandai, kad nusiteikimas pasikeistų? – buvo paklausta E.Ulanovo.
– Trečiame kėlinyje atsirado žiežirbų, apsigynėme, buvo panašu i Eurolygos ritmą. Šnekame rūbineje, bet atrodo, kad mes tik švaistome laiką ir neišnaudojame savo progų.
Kalbamės, dirba treneriai, stengiasi. Nėra taip, kad tiesiog laukiame, kad kažkas pasikeistų.
Kitas dalykas - matant, koks krūvis tenka Lukui Lekavičiui, jis vertas tik geriausių žodžių, nes visas žaidimas laikosi tik ant jo. Kai mums nesiseka, visi žiūrime tik į Luką.
– Kokios jūsų problemos gynyboje?
– Mes galime puolime neįmesti pakankamai arba daryti klaidas, bet mums negali trūkti užsidegimo. Šiandien jo ir trūko.
Kažko laukėme, nežinau. Varžovas miegojo pirmoje dalyje, bet susikrovė lengvus taškus, atkovojo kamuolius, o mes taškų lenktynėse atrodome... net sunku pasakyti.
Yra situacijos, kurios kartojasi. Reikiamu momentu nepadaromos pražangos yra tik žaidėjų atsakomybė. Bet pirštais nesibadome, suprantame, kad darome klaidų, tai yra žaidimo dalis.
Nežinau, kas dedasi kitų galvose, bet į rungtynes galima atsinešti ir daugiau kitų dalykų, ne tik galvojimą apie taškus. Tarkim - emocijų.
– Koks pokalbis įvyko per ilgąją pertrauką?
– Net ir taip prastai žaisdami po dviejų kėlinių atsilikome tik šešiais taškais. Kalbėjome, kad patys turime pridėti daugiau, suprasti, kad reikia kentėti visą sezoną. Bet tą turbūt supranta ne visi, kiti gal turi kitų tikslų...
– Ką turite galvoje sakydamas kitų tikslų? Žinote kažką daugiau ar tai tik spėlionės?
– Nežinau, bandau spėti. Kam nors galbūt trūksta patirties. Rėkiame vieni ant kitų. Bet kai viską pralaimime, turime suprasti, kad lengviau nuo to nepasidarys.
– Aštuntas pralaimėjimas iš eilės, bet sirgaliai ploja ir jus aistringai palaiko iki pat rungtynių pabaigos. Kaip vertinate jų paramą?
– Nėra lengva tikėti, kad šiandien nusipelnėme palaikymo. Noriu padėkoti visiems palaikiusiems. Jų šiandien buvo penki tūkstančiai - mažiau nei ankstesniais laikais, bet jie mus toliau palaiko, įneša ugnelę, padeda.
„Žalgirio“ fanai yra „Žalgirio“ fanai.
– Ką po rungtynių kalbėjotės su L.Brownu?
– Neblogai su juo sutariame, atsiminė, kad žaidėme kartu. Palinkėjau patekti į atkrintamąsias varžybas, sveikatos. Jis gyrė atmosferą, bet aš sakiau, kad tai toli gražu nebuvo tikra Kauno arenos atmosfera. Šiemet ne tie metai.
– Kokius klausimus komandoje keliate tarpusavyje?
– Ieškome situacijų, kurioje galime padėti vienas kitam. Kartais net per daug to šnekėjimo - daug kalbame, mažai darome. Nesinori švaistyti laiko, norisi, kad tiek aš, tiek ir komandos draugai pridėtų daugiau.
Taip visą laiką nežaisime, turime pridėti ir judėti į priekį.
– Ką dar galima pasiimti iš šio sezono?
– Gerinti žaidimą, rodyti kažką. Eurolygoje stebuklų jau nebus, bet lieka LKL svariausios kovos. Jaunimui svarbu nešvaistyti laiko, jiems reikės žaisti toliau. Aš taip pat noriu kažką pasiimti iš šių metų. Toks palinkėjimas ir noras.
