Tačiau dabar 208 cm ūgio S.Medvedenka yra Kijevo teritorinės gynybos kovotojas ir jau mėnesį patruliuoja Ukrainos sostinės gatvėmis, turėdamas aiškią užduotį – medžioja Kijeve atsiradusius marodierius bei į miestą bandančius prasmukti rusų diversantus, skelbia espreso.tv.
Gintis nutarė pati bendruomenė
Vasario 24-ąją, kaip ir daugumą Kijevo gyventojų, S.Medvedenką su šeima pažadino sprogimai. Jis prisimena pagrindinį tų bombardavimų akcentą: džiaugėsi, kad vaikai ne itin suprato, ką tai reiškia ir stipriai neišsigando.
Dabar jie išvežti pas gimines į Rivnės sritį, o Stanislavas su žmona nusprendė likti Kijeve ir daryti viską, kad miestas atremtų agresorių rusų puolimą.
„Gerai, kad jau turėjome šiokios tokios patirties kovoje su diversantais ir priešais dar nuo 2014 metų. Turėjau kontaktų, prasidėjo skubūs pokalbiai dėl būtinumo apsiginti – tad labai greitai keliese susiorganizavome į būrį, o jau tada prie mūsų prisijungė daugiau aplinkinių rajonų gyventojų.
Iškart pasidalijome funkcijomis – kas atsakingas už komunikaciją, kas atsako už virtuvę, kas už savanorystę, o kas už kovinę veiklą, patruliuliavimą gatvėse.
Dabar turime visavertį kovinį rajono padalinį. Mes sukūrėme aiškų planą Rusijos armijos įsiveržimo į miestą atveju, išsikėlėme tikslus – susitarėme, kaip kovosime gatvių kare su agresoriumi. Jei iš pradžių tai buvo rajono savigynos būrys, tai po kelių dienų mūsų atskiras padalinys buvo įtrauktas į teritorinę gynybą“, – pasakojo S. Medvedenka.
Jis patikino, kad dabar, kai Ukrainos kariai atstūmė priešą nuo Kijevo, o fronto linija tolsta nuo sostinės, mieste tapo kur kas ramiau. Pasak Alytaus „Alitos“ klube 1999-siais žaidusio S.Medvedenkos, per pirmąsias dvi savaites buvo nemažai nerimo ir koncentracijos ties žmogaus galimybėmis.
„Skraidė priešų lėktuvai, buvo sprogimų – atrodė, kad viskas tai vyksta tiesiog virš galvos. Mūsų padalinio pagrindinė funkcija buvo ir dabar yra užtikrinti tvarką rajone – kad nebūtų plėšikavimo, neklestėtų marodieriai, o juolab, nebūtų diversantų ar jų grupių.
Per tas kelias savaites įvyko keli incidentai – ir su plėšikais, ir su diversantais. Mūsų būrys kelis kartus privalėjo skubiai reaguoti, įvyko keli sulaikymai. Pavyzdžiui, buvo sulaikytas diversantas.
Toks įtartinas vyras po mūsų rajoną vaikščiojo, kažką fotografavo. Žmonės pamatė, pranešė. O jis jau buvo net iki mūsų bombų slėptuvės nužygiavęs, kur kartu yra ir rajono maisto sandėlis. Ir ten pradėjo filmuoti ir fotografuoti pastatą.
Sulaikėme, patikrinome telefono nuotraukas. O jose – tikrai miesto strateginiai objektai. Iškvietėme Ukrainos saugumo tarnybą, ji jau dirbo su tuo diverstantu“, – patirtimi dalijosi su „Los Angeles Lakers“ NBA čempionu tapęs S.Medvedenka.
Skambino pažįstami iš visų šalių, bet ne rusai
S.Medvedenka šiomis dienomis ne tik patriuliuoja gatvėse, tačiau ir savanoriauja bei palaiko ryšius su visu pasauliu. Visų pirma, su NBA.
„Su manimi susisiekė NBA yra atstovas, kuris atsakingas už tarptautinius santykius. Be to, aš nuolat bendrauju su savo klubu „Los Angeles Lakers“. Kartu visi mes sumąstėme kaip suvienyti jėgas ir įkūrėme labdaros organizaciją“, – pasakojo ir politiko duonos po krepšininko karjeros pabaigos ragavęs S.Medvedenka.
Stanislavo teigimu, 39-ąją karo dieną su Rusija, pačioje Ukrainoje dabar pakanka būtiniausių dalykų. O ko trūksta – viso pasaulio savanoriai tai perka ir šie daiktai keliauja į Ukrainą. Todėl jis mano, kad NBA pagalba turi būti kaip ilgalaikis humanitarinis projektas.
„Dabar matau, kad mūsų karas su agresore Rusija yra labai matoma Amerikoje, JAV mus užjaučia, mums padeda ir, manau, dalyvaus tokiose humanitarinėse programose, – pasakojo prieš du dešimtmečius Lietuvos krepšinio lygoje žaidęs krepšininkas. – Bet ir mes patys siekiame save palaikyti, padėti tiems, kam dabar sunku.
Mano draugas turi Kijeve restoraną, tai jis kasdien maitina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius, o vakar atvežė maisto vaikams, evakuotiems iš apšaudomo Černihivo. Jis pasakojo, kad vaikai bijojo iš jo paimti net sulčių – taip jie yra išsigandę nuo karo.
Šios psichologinės vaikų traumos gaunamos labai greitai, tačiau gydomos ne per minutę. Todėl jau dabar reikia galvoti apie šių vaikų reabilitaciją, rinkti lėšas ir vežti į stovyklas reabilitacijai. Ir mes galvojame, kad šiuo klausimu NBA turėtų mums padėti.
Aš palaikau ryšį su „Lakers“ klubu ir jau sugalvojame tinkamą strategiją, kaip teisingai sudėlioti galimą paramą. Planuojame susisiekti su „Lakers“ žaidėjais, kad tai būtų konkretūs pavyzdžiai – jei jie sutinka paaukoti, norime aiškiai parodyti tuos žmones.
Nes turime suprasti, kad pas mus karas ir į visa tai reikia žiūrėti labai rimtai. Tačiau pasaulyje yra ir tokių žmonių, kurie net nežino, kas vyksta ir kur yra ta Ukraina. Štai kodėl turime surengti informacinę kampaniją, pranešti žmonėms apie tikrąją padėtį ir tada, manau, ir jie mums padės“.
Tačiau su kuo jau kuo, bet su rusais S. Medvedenka nenori ne tik susisiekti, tačiau ir turėti net smulkių reikalų. Jis pasakojo, kad prieš karą, praeityje, ukrainietis Rusijoje turėjo daug pažįstamų – ir sportininkų, ir valdininkų. Tačiau buvęs krepšininkas pabrėžia, kad jis akcentuoja su žodžius – „turėjo“ ir „praeityje“.
„Kažkada dalyvavau FIBA treniruočių programose – buvome po du žmones iš kiekvienos šalies. Tai visi tie žmonės iš normalių šalių, kurie buvo su manimi šioje programoje, prasidėjus karui skambino ir klausė: kaip ir kuo galime padėti? Ir tik tos programos rusai, kiti pažįstami iš Rusijos sėdi tyliai, nieko nedaro, neskambina. Jiems svarbiau, kad jų užpakaliai būtų saugūs. Tai dar vienas lakmuso popierėlis“.
Niekada nesuprato frazės – „sportas už politikos ribų“
Šį mėnesį S.Medvedenkos gyvenimas pasidalijo į „iki vasario 24 dienos“ ir „po vasario 24-osios“. Ir ne tik jo gyvenimas: jis savo akimis stebi valstybės lūžio tašką.
„Nuostabu, kokie dabar esame vieningi ir motyvuoti žmonės. Prasidėjus karui visi nori kažką daryti – kas ką moka. Kažkas kasė apkasus, kažkas budėjo, gamino maistą, kažkas patruliavo ar budėjo patikros punktuose“, – pasakoja buvęs sportininkas.
Stanislavas tikina, kad šis karas turi pakeisti ir Ukrainos sporto ir sportininkų požiūrį. Jis įsitikinęs, kad iš viso pasaulio sportininkų leksikos pagaliau išnyks frazė „sportas – ne politika“, „sportas yra už politikos ribų“.
„Niekada nesupratau ir nenorėjau sutikti su tomis frazėmis. Juk sportas yra labai didelė politika. Civilizuotai valstybei tai yra įrankis politiniams tikslams siekti.
„Sportas – ne politika“ – tai tik rusiškas naratyvas, kuriuo siekiama užčiaupti burnas tiems, kas nesutinka su visiškai nesuprantama rusiška politika. Rusų pozicija sporto atžvilgiu tokia – daryk tai, ką sako politikai ir nekalbėk.
Senas dabartinis apsišikėlis kaip norės, taip ir valdys, o tu eik, mušinėk kamuolį ar kilnok svarmenis. Bet svarbiausia – klausytis, ką jis sako ir pats nieko negalvok. Ir tylėk, nes politika ne tavo reikalas. Toks tas rusiškas sportas.
Po 2022 metų vasario 24 dienos tikiuosi, kad daugiau tokių šūkių negirdėsiu. Jauni ir garsūs sportininkai turi būti politiškai aktyvūs, turi visuomenei transliuoti teisingus naratyvus, nes daugelio jų nuomonė yra svarbi žmonėms, svarbi tautai“, – kalbėjo dukart NBA čempionas.
