206 cm ūgio vidurio puolėjo krepšininko karjera truko 12 metų (1964-1976 m.). Per šį laikotarpį P.Skansis rungtyniavo dvejose ekipose – Splito „Jugoplastika“ bei Pezaro „Maxmobili“ (Italija).
Per šį laikotarpį kroatas sykį tapo Jugoslavijos čempionu (1971 metais), dukart iškovojo šios šalies taurę (1972, 1974 metais), 1972 metais tapo Eurolygos finalo dvikovos rezultatyviausiu krepšininku, kai į nugalėtojos „Varese“ ekipos krepšį įmetė 26 taškus.
Krepšininkas 1970 metais buvo išrinktas geriausiu Kroatijos sportininku, o 1991 metais FIBA jį įtraukė į simbolinį geriausių visų laikų žaidėjų 50-uką.
Atstovaudamas Jugoslavijos krepšinio rinktinei jis 1968 metais Meksikoje tapo olimpiniu vicečempionu, o 1970 metais savo gimtinėje iškovojo pasaulio pirmenybių ausko medalį.
Dar ilgiau truko P.Skansio trenerio karjera. Iš viso treneriu kroatas dirbo daugiau nei 30 metų (1973-2004 m.).
Kurį laiką buvęs žaidžiantysis treneris P.Skansis perėmė „Jugoplastika“ ekipos vairą ir su šia komanda du kartus laimėjo FIBA Koračo taurės turnyrą (1976-1977 m.).
Kroatas taip pat darbavosi treneriu Italijos, Graikijos, Kroatijos ir Slovėnijos klubuose.
Skambiausią pasiekimą kaip vyriausiasis treneris P.Skansis iškovojo 1992 metų Barselonos olimpinėse žaidynėse.
Tąsyk krepšinio specialistas kartu su Draženo Petrovičiaus, Dino Radjos ir Toni Kukočiaus į priekį vedama Kroatijos rinktine nužygiavo iki pat olimpinių žaidynių finalo, kuriame nusileido tik garsiajai JAV „Svajonių komandai“.
Sidabro medalis olimpinėse žaidynėse – istorinis pasiekimas Kroatijos krepšinio istorijoje.
Tai kol kas vienintelis kroatų olimpinis medalis per visą šalies krepšinio istoriją.
