Žalgiriečiai pirmą kartą LKL istorijoje nepateko į finalą ir šis įvykis taip supurtė ant laurų įpratusį miegoti Kauną, kad prasidėjo keisti dalykai.
„Žalgirį“ treniruojantis K.Maksvytis yra Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės strategas. Jis – patyręs specialistas, todėl sėsdamas ant dviejų kėdžių, matyt, žinojo, kad teks atlaikyti dvigubą krūvį.
Bet nuo Panevėžio „Lietkabelio“ gautas nokautas pusfinalyje K.Maksvytį taip supurtė, kad jis pamiršo apie rinktinę.
Kitaip nepaaiškinsi jo žodžių po pirmų rungtynių dėl 3-iosios vietos: „Tas finalas, kai nesi pagrindinis aktorius, atvirai pasakysiu, nekelia didelio susidomėjimo.“
Tiek „Lietkabelyje“, tiek „Ryte“ yra pretendentų į nacionalinę komandą. Ideali proga rinktinės treneriui pamatyti, ko verti kandidatai, atsidūrę karščiausiame krepšinio katile.
Bet jie K.Maksvyčiui nekelia susidomėjimo, nors rudenį rinktinės laukia Europos čempionatas.
Beje, apie krepšinį keistai kalba ne tik K.Maksvytis, bet ir Lietuvos prezidentas. Neseniai Kaune vykusioje Lietuvos krepšinio 100-mečio šventėje G.Nausėda kažkodėl ėmė šnekėti apie ledo ritulį, ypač išskirdamas Kanados ir Sovietų Sąjungos rinktinių dvikovas.
Bet grįžkime į LKL. Arena Nemuno saloje žaidžiant „Žalgiriui“ dar niekada gyvenime nebuvo tokia tuščia kaip pirmajame mažojo finalo mače – tribūnose sėdėjo vos 1316 žiūrovų.
Suprantama, žmones išlepina pergalės ir elitinių Eurolygos klubų viešnagės. Bet matydamas 14 tūkst. tuščių kėdžių negali nepagalvoti: ar kauniečių gyslomis išties teka žalias kraujas, kaip jie patys mėgsta didžiuotis?
Jei taip, atsidavimas komandai neturėtų pranykti ir laistantis pergalės šampanu, ir užklupus krizei.
Kita vertus, ko norėti iš statistinio krepšinio gerbėjo, jei ištikimiausia „Žalgirio“ komandos sirgalių grupė „Green White Boys“ skelbė, kad stabdo pagrindinės Kauno krepšinio komandos palaikymą.
Priežastis: „Mūsų ir dalies dabartinių komandos žaidėjų vertybės bei požiūris į „Žalgirį“ nesutampa.“
Vis dėlto „Green White Boys“ pirmadienio vakarą pasirodė tribūnoje per LKL bronzinės serijos trečiąsias rungtynes su „Šiauliais“. Bet tik trumpam – pagerbti tikriausiai paskutines karjeros rungtynes „Žalgirio“ arenoje žaidusį P.Jankūną.
Ilgametis komandos kapitonas, Kauno krepšinio ikona, tikras „Žalgirio“ simbolis – P.Jankūno du dešimtmečius trukęs indėlis į klubo šlovę išties neišmatuojamas. O ką į tai Kauno sirgaliai? Legendos atsisveikinimo rungtynėse didžiausioje Lietuvos arenoje – vos 2043 žmonės iš miesto, kuriame krepšinis, kaip patys teigia, aukščiau visko.
Akivaizdu: pakanka bent metams netekti krepšinio sostinės vardo – ir prasideda keistenybės.
