EUROLYGA 2023

Būsimosios Europos krepšinio vicečempionės juokavo: esame panašios į bulviakases

Šimtmečio jubiliejų švenčiantis Lietuvos krepšinis nuėjo ilgą kelią, kuriame buvo ir šlovingų pergalių, ir skaudžių nusivylimų. Per šį laikotarpį Lietuvos krepšininkai viso pasaulio aikštėse išliejo marias prakaito, po rungtynių liedavo tai džiaugsmo, tai apmaudo ašaras. Minėdamas gražią sukaktį lrytas.lt primena svarbiausius ir įsimintiniausius mūsų krepšinio raidos įvykius, kurie iš Amerikos atkeliavusį žaidimą pavertė antra Lietuvos religija.

Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

2022-06-23 09:00

Moterų rinktinės debiutas Europos pirmenybėse

1938 m. spalio 12 d. Roma. Moterys. Europos pirmenybės

Lietuva – Italija 23:21 (18:12).

Lietuva: G.Miuleraitė 10, S.Astrauskaitė 4, T.Karumnaitė 3, J.Jazbutienė 2, A.Vailokaitytė 2, J.Makūnaitė 0, S.Markevičienė 0, E.Vaškelytė 0. Treneris F.Kriaučiūnas. P.Verri (Italija) 2 (į savo krepšį).

Nors XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje žaisti krepšinį Lietuvoje pirmos pradėjo moterys, laikui bėgant moterų krepšinis stabtelėjo ir ketvirtajame dešimtmetyje vystėsi daug lėčiau negu vyrų.

Pokyčius iš dalies nulėmė tuometinės visos Europos sporto tendencijos. Moterų sportas didelį pakilimą išgyveno kaip tik trečiajame dešimtmetyje, kuomet buvo įsteigta Tarptautinė moterų sporto federacija (FSFI; ji veikė 1922–1934 m.), pradėtos rengti Moterų pasaulio žaidynės.

Po Pirmojo pasaulinio karo moterų sporto judėjimas buvo ypač aktyvus ir pasiekė keletą svarbių tikslų, kai į olimpinių žaidynių programą buvo įtrauktos moterų lengvosios atletikos, gimnastikos ir fechtavimo rungtys. Kita vertus, ketvirtajame dešimtmetyje sustiprėjus sporto politizavimui ir plečiantis profesionalų varžyboms, atotrūkis tarp vyrų ir moterų sporto vis didėjo.

Lietuva šiuo atžvilgiu niekuo nesiskyrė nuo kitų Europos šalių. Augant Lietuvos valdžios paramai, labiausiai didėjo dėmesys toms sporto veiklos sritims, iš kurių buvo tikimasi, kad jos padės kelti valstybės prestižą užsienyje. Pagal šį kriterijų vyrų krepšinis ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje neturėjo konkurentų.

Negalima teigti, kad moterų sportas buvo nustumtas toli į sporto paraštes, bet ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jam apskritai trūko tokių energingų sporto aktyvisčių, kokios trečiojo dešimtmečio pradžioje buvo krepšinio pradininkės Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ar Arija Karnauskaitė.

Ketvirtojo dešimtmečio antrojoje pusėje Kauno vyrų krepšinio pirmenybėse dalyvaudavo kelis kartus daugiau komandų negu moterų pirmenybėse, moterys labai retai žaisdavo tarptautines rungtynes.

1932 metų pabaigoje, kai po kelerių metų pertraukos buvo surengtos Kauno krepšinio pirmenybės, paraiškas padavė 14 vyrų ir 7 moterų komandos. 1938 metų rudenį dalyvauti Kauno pirmenybėse įsiregistravo 86 vyrų ir 24 moterų komandos (vyrai žaidė keturiose pakopose, moterys – trijose).

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes žaidė tik 1938 metų gegužės 22 dieną. Tą pačią dieną Kauno Valstybės stadione susitiko Lietuvos ir Prancūzijos vyrų krepšinio rinktinės, o prieš jų rungtynes buvo surengtas Lietuvos ir Estijos moterų rinktinių mačas. Lietuvės šias rungtynes laimėjo 15:7 (7:4).

Per pirmąsias Lietuvos moterų rinktinės rungtynes šalies garbę gynė Juzė Jazbutienė (LFLS), Stefanija Astrauskaitė („Grandis“), Stasė Markevičienė (LFLS), Genovaitė Miuleraitė (LFLS), Polė Kalvaitienė (LFLS), Genovaitė Čypaitė („Aušra“), Aldona Vailokaitytė („Kazimierietės“), Jadvyga Kuzmickaitė („Aušra“) ir Juzė Makūnaitė („Aušra“).

Nors Lietuvos krepšininkės tarptautinės patirties turėjo labai mažai, paskelbus, kad 1938 metais vyks pirmosios Europos moterų krepšinio pirmenybės, Lietuvos sporto vadovams nekilo abejonių, kad mūsų šalis privalo jose dalyvauti.

Vis dėlto išsiųsti rinktinę į Italiją, kuri ėmėsi rengti moterų pirmenybes, sporto vadovams buvo gana sudėtingas iššūkis. Varžybos vyko toli, kelionė buvo brangi, o Kūno kultūros rūmų (KKR) iždą ištuštino 1938 metų vasarą surengta Tautinė olimpiada.

Dėl to KKR kreipėsi į privačius asmenis. Jų paaukoti pinigai padėjo moterų krepšinio rinktinei nukeliauti į Pietų Europą. Pasibaigus lėšų rinkimo vajui, sporto vadovybė labiausiai dėkojo operos dainininkei Vincei Jonuškaitei-Zaunienei, kuri visą tarpukario laikotarpį buvo kone ištikimiausia Lietuvos moterų sporto rėmėja.

„Už paramą poniai Zaunienei ir visiems gausiomis aukomis parėmusiems mūsų moterų žygį nuoširdžiausiai dėkoja ir žaismą mėgstantis jaunimas ir sporto vadovybė“, – rašė KKR leistas „Fiziško auklėjimo“ žurnalas (1938 m. Nr. 10).

Pirmosios Europos moterų krepšinio pirmenybės buvo surengtos vos trejais metais vėliau nei pirmosios vyrų pirmenybės. Vis dėlto Senojo žemyno moterų krepšinis jų link ėjo ilgais kančių keliais.

Įkūrus Tarptautinę mėgėjų krepšinio federaciją (FIBA) joje buvo įsteigtas ir Moterų krepšinio komitetas. Tačiau iš tikrųjų jis nevykdė jokios veiklos. Tuo labiausiai piktinosi Italijos krepšininkės. Jos vis stipriau spaudė savo šalies krepšinio vadovą Giorgio Asinari di San Marzano (jis kartu buvo ir FIBA viceprezidentas) ir galiausiai pasiekė, kad būtų surengtos Europos moterų krepšinio pirmenybės. Jas organizuoti ėmėsi Italijos krepšinio federacija.

Iš pradžių buvo numatyta, kad pirmenybės vyks 1938 metų gegužės mėnesį Venecijoje. Vėliau šeimininkai dėl įvairių nesklandumų kelis kartus nukėlė turnyro datą, ir čempionatas įvyko tik spalio 12–16 dienomis. Pasikeitė ir vieta – krepšininkės žaidė ne Venecijoje, bet Italijos sostinėje Romoje.

Amžinajame mieste varžėsi tik penkių šalių rinktinės: Italijos, Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos ir Šveicarijos. Nors preliminariai atsiųsti komandas taip pat žadėjo Čekoslovakija, Belgija, Latvija ir Estija, šių šalių sporto vadovai, geriau pasvėrę visus „už“ ir „prieš“, nusprendė pirmąsias Europos moterų krepšinio pirmenybes praleisti.

Lietuvos rinktinė varžyboms ruošėsi labai atsakingai. Nors paprastai krepšininkai treniruotis pradėdavo ne anksčiau nei rugsėjo mėnesį, Kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas penkiolika geriausių Lietuvos krepšininkių į treniruotes pakvietė jau rugpjūčio 22 dieną. Treniruoti Lietuvos moterų rinktinę buvo paskirtas Amerikos lietuvis, 1937 metų Europos čempionas Feliksas Kriaučiūnas.

„Ypač patenkintos esam p. Kriaučiūno rūpestingumu. Jis mums yra tėvu, motina, globėju, daktaru, treneriu, patarėju ir t.t.“, – iš Romos prieš pat pirmenybes išsiųstame laiške, kurį išspausdino „Lietuvos sporto“ savaitraštis (1938 m. Nr. 44), rašė Lietuvos krepšininkės.

„Pirmos Europos moterų krepšinio pirmenybės kaip sporto sluoksniuose, taip ir visuomenėje kelia didelį susidomėjimą ir teikia gražių vilčių. Dar pavasaryje, Kriaučiūno paruošta moterų rinktinė Kaune nugalėjo Estiją ir Rygoje įveikė Latviją. Tai buvo pirmasis mūsų krepšininkių laimėjimas tarptautinėse rungtynėse, nes iki to meto mūsų krepšininkės neturėjo tarpvalstybinių rungtynių, o prieš atskiras užsienio komandas irgi nedaug turėjo laimėjimų. Kaip bus Europos pirmenybėse, dabar labai sunku pasakyti, nes iki šio meto nežinoma, kas dalyvaus ir kiek valstybių.

Tačiau kiek ten bebūtų dalyvių, reikia tikėtis, kad mūsų rinktinė, uoliai ruošta ir vadovaujama sumanių ir išmaningų vadovų, galės sukovoti labai gerai ir galime turėti gražių vilčių, kad mūsų moterys Lietuvai iškovos prideramą vietą“, – paaiškėjus, kad pirmenybės tikrai įvyks, iki jų likus mėnesiui rašė „Lietuvos aido“ dienraštis (1938 m. rugsėjo 10 d.).

Lietuvos rinktinė į Romą atvyko likus kelioms dienoms iki pirmenybių. Lietuvės turėjo laiko ir pailsėti po varginančios kelionės, ir pasigrožėti tūkstantmečius skaičiuojančiu miestu, ir priprasti prie itališko maisto, ir pasitreniruoti šeimininkų paruoštoje krepšinio aikštėje.

Lietuvos krepšininkėms, pirmą kartą nuvykusioms į tokią tolimą šalį, daug kas buvo neįprasta. „Savotišką siurprizą pateikė mums vaisiai. Kadangi jie čia labai pigūs, todėl atvykusios ėmėm smaguriauti. Pradžioje atrodė, kad viskas bus tvarkoj, bet treniruotėje įsitikinom, kad vaisių valgymas mums neina naudon. Dabar gi visos esame „įsimylėjusios“ į makaronus. Tai labai skanus valgis“, – iš Romos rašė Lietuvos krepšininkės.

Viešnias nemaloniai nustebino krepšinio aikštė. Italai nusprendė varžybas rengti po atviru dangumi Romos gimnastikos draugijos („Societa Ginnastica Roma“) aikštyne ant grunto dangos – tokios, ant kokios žaidžiamas tenisas.

„Pati aikštė – nepergeriausia. Didžiausias minusas, tai žvyrius. Na, bet jeigu geresnės nėra, turėjom pasitenkinti ir esama. Turėjom progos joje ir pasitreniruoti, o tada, žinoma, įsitikinom, kad mūsų K.K.Rūmų salė krepšiniui yra liuksuso dalyku. Laike treniruotės tiek išsipurvinom ir apdulkėjom, kad atrodėm panašios ne į krepšininkes, bet į bulviakases, kurios visą dieną laukuose kasa bulves“, – nusivylė, bet geros nuotaikos neprarado Lietuvos krepšininkės.

Europos pirmenybėse lietuvėms svarbiausios buvo pirmos ir paskutinės rungtynės. Jų rezultatai nulėmė pirmąsias žemyno čempiones.

Lietuvos moterų rinktinė 1938 metų rudenį, kaip ir Lietuvos vyrų rinktinė 1937 metų pavasarį, pirmąsias Europos pirmenybių rungtynes žaidė su Italijos komanda.

„Mūsų moterys turės parodyti visą savo krepšinio meną, kurio yra išmokusios, išplėtoti visus derinius, juos įvykdyti kuo tiksliausiai ir jau nepraleisti susirastų progų. Šiaip ar taip, mūsiškės turėtų turėti tam tiktų pliusų savo žaidimu prieš itales, kurios tai pasistengs atpirkti didesne sparta“, – pirmenybių atidarymo nekantriai laukė „Lietuvos aidas“ (1938 m. spalio 12 d.).

Lietuvos krepšininkės nenuvylė. Jų pirmosios rungtynės buvo ne ką mažiau dramatiškos nei prieš pusantrų metų pirmosios vyrų rungtynės, o ir jų baigtis buvo tokia pati – dviejų taškų skirtumu nugalėjo Lietuvos rinktinė.

„Čia dar knieti pridurti, kad šios rungtynės iš tiesų labai priminė mūsų vyrų rungtynes Rygoje prieš Italiją. Ir ten mūsiškiai pirmą kėlinį laimėjo aiškiai ir tvirtai, o antrame italų spartos ir valingumo priremti, labai sunkiai išlaikė sėkmę. Rygoje buvo 22–20, Romoje 23–21 – panašumas tikrai įstabus“, – lygino „Lietuvos aidas“ (1938 m. spalio 13 d.).

Nors pirmuosius taškus pelnė Italijos komanda, lietuvės greitai persvėrė rezultatą ir po to visą laiką pirmavo. Vytis priverstos šeimininkės taip jaudinosi, kad antrajame kėlinyje po keitimo ką tik į aikštę įėjusi italių vidurio puolėja Piera Verri įmetė kamuolį į savo krepšį. Tuomet sutriko net teisėjai, kurie trumpam sustabdė rungtynes, bet pasitarę įskaitė Lietuvos rinktinei du taškus.

Po italės metimo į savo krepšį Lietuvos komandos pranašumas padidėjo 20:15 ir varžovės mūsiškių nebepavijo. Lietuvos rinktinė 1938 metų spalio 12 dieną pirmosiose Europos pirmenybių rungtynėse iškovojo pergalę 23:21 (18:12).

Kitos dvi varžovės buvo silpnesnės. Antrajame ture Lietuvos krepšininkės nugalėjo Šveicarijos rinktinę 28:10 (8:4), trečiajame ture – Prancūzijos rinktinę 20:14 (18:4).

Kadangi pirmenybėse dalyvavo nelyginis komandų skaičius, kiekvieną dieną vienai iš penkių rinktinių žaisti nereikėjo. Burtai lėmė, kad Lietuvos krepšininkės ilsėjosi ketvirtajame ture.

Pirmosios Europos čempionės paaiškėjo paskutiniajame ture per Lietuvos ir Lenkijos krepšininkių rungtynes. Lietuvės iki tol iškovojo tris pergales, o lenkės patyrė vieną pralaimėjimą italėms. Užimti pirmąją vietą pretendavo net trys komandos: Lietuva, Lenkija ir Italija.

Deja, paskutinę pirmenybių dieną Lietuvos krepšininkėms labai nesėkmingai susiklostė lemiamų rungtynių pradžia. Vidurio puolėja Stasė Markevičienė jau 8-ąją minutę gavo ketvirtąją pražangą (tuo metu galiojo keturių pražangų limitas) ir turėjo išeiti iš aikštės, o keturis baudos metimus pataikiusios lenkės išsiveržė į priekį 4:0.

Nors rankų nenuleidusios lietuvės antrojo kėlinio pradžioje persvėrė rezultatą ir netgi įgijo keturių taškų pranašumą 14:10, varžovės greitai vėl pavijo. Po to komandos žaidė lygiai, tačiau pergalę 24:21 (10:7) iškovojo Lenkijos rinktinė.

Trys komandos – Lietuva, Lenkija ir Italija – pasiekė po tris pergales. Jos galutinėje lentelėje buvo surikiuotos pagal neįprastą kriterijų – taškų skirtumą pralaimėtose tarpusavio rungtynėse. Italija pralaimėjo Lietuvai dviem taškais (21:23), Lietuva – Lenkijai trimis taškais (21:24), Lenkija – Italijai aštuoniais taškais (19:27). Pagal šiuos rezultatus pirmąją vietą užėmė Italija, antrąją – Lietuva, trečiąją – Lenkija.

„Antras mūsų rinktinės laikinas silpnumas, kad mes dar nespėjome prisiauklėti visą gangi vienodo pajėgumo žaidikių. Pagrindą mūsų rinktinės sudaro penketukas, kurį už baudas pašalinus, tenka pakeisti kiek silpnesnėmis. Čia bene ir bus paslaptis to, kad mūsų rinktinė pradžioje pirmauja, o į žaidimo galą atsileidžia. Tačiau žinodami didelį ir moterų susidomėjimą krepšinio žaidimu, turime gražių vilčių, kad tuojau netrukus tuos trūkumus pašalinsime“, – ko trūko Lietuvos rinktinei, išsiaiškinti bandė „Fiziškas auklėjimas“ (1938 m. Nr. 10).

Europos vicečempione tapusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Italijos sostinės parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą – mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą. Lyg tyčia, prieš turnyrą apžiūrėdamos nugalėtojoms parengtus prizus Lietuvos krepšininkės nusprendė, kad Romos gubernatoriaus skirta dovana yra gražiausia.

Šį prizą į Lietuvą parvežė Genovaitė Miuleraitė, Polė Kalvaitienė, Juzė Jazbutienė, Stasė Markevičienė (LFLS), Bronė Didžiulytė, Tatjana Karumnaitė, Eleonora Vaškelytė (CJSO), Stefanija Astrauskienė („Gandis“), Juzė Makūnaitė („Aušra“), Aldona Vailokaitytė („Kazimierietės“) ir treneris Feliksas Kriaučiūnas (CJSO).

Apmaudžiai išsprūdęs Europos čempionių vardas Lietuvoje paliko nedidelį nusivylimo pėdsaką, bet žiniasklaida didžiavosi ir antrąja vieta. Buvo pabrėžiama, kad Lietuvos moterų krepšinis dar tik žengia pirmuosius žingsnius, todėl ir reikalavimai turėtų būti mažesni negu vyrų rinktinei.

„Lietuvos rinktinė yra laimėjusi prieš meisterį Italiją ir su ja liko lygioje padėtyje, kurioje pirmą vietą Italijai nulėmė tik gerėlesnis krepšių santykis. Vadinasi, mūsų krepšininkės yra vienos iš geriausių Europoje, lygiai vertos meisterio vardo“, – guodėsi „Lietuvos aidas“ (1938 m. spalio 18 d.).

„Taip, Europos pirmenybės parodė, kad mūsų krepšininkės jau dabar yra geriausio europinio masto žaidikės, o savo žaidimo supratimu ir įvykdymo technine puse kiekvienu metu gali rungtyniauti ir laimėti prieš bet kurią Europos valstybę. Šitai mes galime nustatyti su pagrįstu pasididžiavimu.

Ir visa šita buvo pasiekta tik per paskutinius dvejus metus, kada visai rimtai sukrusta dirbti. Įvertinant žaidikių atsidėjimą ir entuziazmą, greta to taip pat reikia iškelti ypatingą mūsų krepšininkių mokytojo – Felikso Kriaučiūno – nuopelną. Jis atsidėjęs jas lavino, skiepydamas geriausias amerikinio krepšinio ypatybes, ir išaugino rinktinę, kuri tik dėl nesėkmės neapvainikavo viso to triūso galutine pergale.

Didžiuojamės savo vyrais krepšininkais, dabar prie garbės prisidėjo ir moterys, iškeldamos Lietuvos, kaip stipriausio Europos krepšinio krašto, vardą“, – rašė „Lietuvos aido“ sporto apžvalgininkas Jonas Kusa (1938 m. spalio 18 d.).

„Mūsų moterų krepšinis yra toks jaunas, kad tai, ką jos pasiekė Romoje, yra net per daug! Juk tik porą metų, kai prasidėjo mūsų moterų tarpe rimtesnės varžybos, gi į Europos pirmenybes moterys nuvažiavo tik su dvejų tarpvalstybinių rungtynių stažu. Sunku patikėti, kad tokio masto varžyboms pradžia būtų nepatenkinama. Tiesa, tik plaukas mūsų moteris skyrė nuo garbingo Europos meisterio titulo, kurio laimėjimas, esant ir vyrams Europos meisteriais, mums suteiktų didelės garbės, tačiau reiškiamas kai kieno nepasitenkinimas turėtų išnykti“, – rašė „Lietuvos žinių“ dienraštis (1938 m. spalio 18 d.).

Pagal tų laikų tradicijas teisę rengti kitas Europos pirmenybes gaudavo šalis, kurios rinktinė tapdavo čempione. Bet jei čempione tapdavo šeimininkų komanda, teisė priimti kitas pirmenybes pereidavo šaliai, kurios rinktinė užėmė antrąją vietą.

Pirmosiose Europos moterų krepšinio pirmenybėse nugalėjo namie žaidusi Italijos rinktinė, todėl teisė rengti antrąsias pirmenybes atiteko Lietuvai.

Lietuviai buvo pasiruošę 1940 metais surengti antrąsias Europos moterų krepšinio pirmenybes. Lietuvos sporto vadovai planų neatsisakė net prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Tačiau Europos viduryje žvangant ginklams ir politinei padėčiai keičiantis vos ne kiekvieną dieną, 1940 metų pavasarį atvykti į Kauną norinčių ir galinčių komandų skaičius vis mažėjo. Galiausiai kelis mėnesius dirbęs organizacinis komitetas paskelbė, kad pirmenybės neįvyks.

Lietuva formaliai neprarado teisės būti antrųjų Europos moterų pirmenybių šeimininkė. Tačiau antrosios pirmenybės buvo surengtos tik tada, kai Lietuvos jau nebebuvo pasaulio politiniame žemėlapyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.