Krepšinio tortą raikyti galima kaip nori: vyšniomis tampa NBA gigantai Luka Dončičius, Giannis Antetekounmpo, Nikola Jokičius, įdaru – net 33 pajėgiausioje lygoje klubus turintys žaidėjai, o pagrindu – visos Lietuvos svajonės ir lūkesčiai.
Jeigu mėgstate su saldžiais papuošimais, štai ir jie – Lietuvos rinktinė į Europos čempionatą atvyksta su geriausia priekine linija, kurios gali pavydėti bet kuri komanda – nėra jokių abejonių, kad varžovus laužys tiek Jonas Valančiūnas, tiek ir Domantas Sabonis.
Jaunimo rinktinių pergalių įkaitinti sirgaliai lūkesčius iškėlė dar labiau, kai Kazys Maksvytis su vyrukais įveikė visas draugiškas rungtynes, o tada – ir 2023 metų pasaulio krepšinio čempionato atrankos dvikovas.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė paskutinį kartą medalius iškovojo prieš 7-erius metus: 2015 metais Europos sidabrą parvežė Jonas Kazlauskas su vyrukais.
Komandoje žaidė 4 šių metu rinktinėje esantys krepšininkai: J.Valančiūnas, D.Sabonis, Lukas Lekavičius ir Mindaugas Kuzminskas.
Ar vėl atėjo laikas švęsti medalius?
„Mes esame tarp „Top 5“ komandų, bet prognozuoti medalius dar ankstoka“, – įsisvajojusiems arklius stabdyti siūlo savo auksą šiemet su 16-mečių jaunimo rinktine Europos čempionate iškovojęs treneris Tomas Purlys.
Jis pirštu duria į faktą, kuris vienu metu ir džiugina, liūdina: gera žinia – Europos čempionatas labai pajėgus, tad jį žiūrėti bus ypatingai įdomu, blogoji – stiprūs varžovai stovi mums skersai kelio.
„Draugiškos rungtynės – viena, bet kai nuvyksti į čempionatą – ten jau kita psichologija. Negalima sakyti, kad jeigu laimėjome visas pasiruošimo rungtynes, jose komanda atrodė neblogai, jau esame rimti favoritai. Yra daug komandų, o prieš pagrindines dar nežaidėme. Tai – Graikijos, Serbijos, Prancūzijos rinktinės. Tai – vieni favoritų. Reikia palaukti pradžios ir pažiūrėti, kaip mes atrodome čempionato kontekste prieš pajėgiausias komandas“, – lrytas.lt pasakojo krepšinio specialistas.
Ar gali 26 metų 211 cm ūgio dukart NBA Visų žvaigždžių rungtynių dalyvis D.Sabonis ir galingai atrodantis 30 metų 211 cm ūgio „New Orleans Pelicans“ bokštas J.Valančiūnas dviese traukti rinktinę iki finalo ar kovos dėl bronzos?
T.Purlys siūlo iliuzijų neturėti – K.Maksvytis neveltui atidžiai rinkosi dvyliktuką, nes bokštams reikės pagalbos.
„Daug labai priklausys nuo atsarginių žaidėjų – ar jie pataikys, ar jie atrodys gerai. Dažnai kalbame apie tai, kaip sužais J.Valančiūnas ir D.Sabonis, bet nereikia pamiršti, kad prieš juos bus naudojama dviguba gynyba, juos prižiūrės labai atidžiai, todėl ypač svarbu, kokį vaidmenį atliks kiti krepšininkai“, – kalbėjo jau į Kelną atvykęs T.Purlys.
Lietuvos rinktinė jau įsikūrė Kelne, o ketvirtadienio vakarą išbandys 19 500 vietų turinčios „Lanxess“ arenos lankus. Iš 5 skirtingų arenų pasirinkę savo „Kolsch“ alų ypatingai saugantį Kelną aistruoliai neprašaus – čia kausis be jokių abejonių stipriausios B grupės komandos: Lietuva, Vokietija, Slovėnija, Prancūzija, Bosnija ir Hercegovina bei Vengrija.
Tbilisyje nutūpė A grupės komandos Ispanija, Juodkalnija, Turkija, Gruzija, Belgija ir Bulgarija.
Milane (C grupė) sirgaliai pamatys G.Antetokounmpo ir Graikijos rinktinę, Ukrainą, Italiją, Kroatiją bei Didžiąją Britaniją.
Čekija, Suomija, Izraelis ir Serbija nutūpė Prahoje, kur vyks mažiausiai NBA krepšininkų – 4 – turinčių ekipų dvikovos.
Atkrintamosios rugsėjo 10 – 18 dienomis vyks suomių gotiško roko grupės „The 69 Eyes“ apdainuotame Berlyne.
Lietuviams apšilti kojų nebus kada – jau Europos čempionato starte rugsėjo 1 dieną darbėniškis K.Maksvytis su savo vyrukais bandys bent kiek pristabdyti L.Dončičių ir Slovėnijos rinktinę.
Pristabdyti – ne veltui pasirinktas žodis. Tai yra maksimumas, ko galima tikėtis prieš 23 metų vunderkindą, kuris pernai palaidojo Lietuvos rinktinės bandymą patekti į olimpines žaidynes.
„Jo net NBA niekas negali sustabdyti, tad kalbėti apie tai, kad kažkas iš mūsų galėtų individualiai tai padaryti – neverta. Variantų nėra, – tiesiai šviesiai sakė T.Purlys, pabrėžęs, kad L.Dončičius ir kitiems kuria progas, ir pats varo į neviltį varžovus. – Jeigu bandysi jį spausti, dvigubinti, prieš pastatyti aukštesnį ar žemesnį žaidėją, jis progą susikurs. Gali kažkiek pristabdyti ir galvoti, kad gal rizika pasiteisins, bet su juo žaisti bus labai sunku.“
T.Purlys interviu lrytas.lt ramino ir dėl prigesusio Luko Lekavičiaus bei džiaugėsi tuo, ką aikštėje rodo Ignas Brazdeikis bei puikiai sugrįžęs Mindaugas Kuzminskas. Tad ko galima tikėtis iš Lietuvos rinktinės? Kas yra tos kitos 4 komandos, kurios pretenduoja į medalius? Ir ko sau negali leisti K.Maksvyčio ekipa?
– D.Sabonis ne vieną kartą užsiminė, kad pergalės pasiruošime – labai gerai, bet būtų pravertę ir pamatyti, kaip ekipa reaguotų į pralaimėjimą. Ar po nesėkmės neištiks rinktinės šokas?, – lrytas.lt paklausė T.Purlio.
– Nemanau. Jeigu treneriai sudėliojo taip, kad komanda laimi keliais taškais, tai jokio skirtumo. Tu žiūri į klaidas ir jos matėsi. Pavyzdys – rungtynės su Juodkalnija, kai rungtynių pradžioje buvo daug kamuolio kišimo į vidų. Statinis žaidimas pradžioje neleido labai atitrūkti, pritrūko kokybės, iš 7–8 kartų tik vieną metimą įmetė.
Kaip ir greito puolimo stabdymas – varžovai įmetė per daug lengvų taškų. Rezultatas – viena, bet tu žiūri, kokias klaidas darai ir kurias darai jau ne pirmas rungtynes.
Ir jeigu laimi apylyges rungtynes, reiškia, kad komanda rodo charakterį, yra žaidėjai, kurie pabaigoje sužaidžia geriau. Nugalėtojų mentalitetas yra labai svarbu.
– Dėl rinktinės branduolio klausimų nebuvo, tačiau buvo galima daug diskutuoti, ką K.Maksvytis pasirinks į 10–12 vietas. Ar buvo staigmenų?
– Nustebino Kristupas Žemaitis. Galvojome, kad važiuosime su dviem įžaidėjais, o Marius Grigonis galėtų būti „kombo“ (žaisti per abi pozicijas, – red.). Dabar važiuojame su trimis įžaidėjais, nors K.Žemaitis galėtų žaisti antruoju numeriu su Roku Jokubaičiu.
Tai žaidėjas, kurio turbūt niekas pradžioje nematė dvyliktuke. Manau, kad čia jam pasitarnavo neužtikrintas Tomo Dimšos žaidimas.
– Ir visgi, lygiaverčių keitimų Lietuvos rinktinei gali pritrūkti. Jeigu atidžiai pažiūrėtume į atsarginių suolelį, tai pamatytume, kad jis tikrai trumpas...
– Taip, bet treneriams ir reikės daug laviruoti, kad nebūtinai visus žaidėjus (startinio penketo, – red.) turi pakeisti.
Gali padaryti pirmąjį keitimą ir visas rungtynes žaisti su mažesniu penketu, kai centro pozicijoje yra J.Valančiūnas ar D.Sabonis, o sunkiojo krašto vietoje jau gali laviruoti.
Pavyzdys – Ignas Brazdeikis. Man jis labiau tinka prie žemesnio penketo, nes prie D.Sabonio ar J.Valančiūno jam kažkiek trūksta erdvių, nes jie šiek tiek užkemša baudos aikštelę.
Igno stiprioji pusė – žaidimas vienas prieš vieną. Jo žaidimas mažesniame penkete galėtų duoti daugiau naudos komandai nei su Domantu ar Jonu.
– Amžinuoju klausimu tampa, ką daryti su Lietuvos bokštais: jie turėtų daugiau žaisti kartu aikštėje, ar visgi atskirai? Kurias variantas per pasiruošimą jus įtikino labiausiai?
– Buvo momentas, kai rungtynėse prieš Juodkalniją jų kartu nebuvo ir žaidimas tapo laisvesnis. Tada atsirado daugiau erdvių ir gynyboje tapome mobilesni. Mes galime tam tikromis atkarpomis sumažinti žaidimą ir žaisti labiau statišką krepšinį, apstatant Domantą ar Joną metikais, kad pasitaikius progai, kai centrai dvigubinami, būtų galima drąsiai atakuoti.
Bet ilgai su tuo penketu (kai abu bokštai yra aikštėje, – red.) negalima. Yra nedidelės atkarpos, kur tu statai puolimą ir bandai atakuoti per tą poziciją.
– Rimas Kurtinaitis „O, dangau“ tinklalaidėje sakė, kad jeigu turi J.Valančiūną ar D.Sabonį, tai tiesiog turi maitinti juos kamuoliais, o šie jau laužys gynybą. Skamba ir kiek rizikingai?
– Jeigu tu viską taip darysi, tai puolimas bus prognozuojamas. Jeigu būsi prognozuojamas, komandos tam pasiruoš ir bandys visais būdais neleisti J.Valančiūnui gauti kamuolio. Jis nėra toks žaidėjas, kaip L.Dončičius, kai pats ateis, susikurs progą ir mes metimą.
Jonui reikia kamuolį perduoti, o tai padaryti nėra lengva, nes yra dvigubinama gynyba, spaudimas. Įsivaizduokite, jeigu kiekvieną kartą, kai J.Valančiūnas gautų kamuolį, jis turėtų fizinį kontaktą su kitais žaidėjais. Paskui išsenka jėgos.
Tai – svarbi detalė, nes jeigu statiškai kamuolį grūsi po krepšiu, tai ir varžovai gali prisitaikyti, ir krepšininkai gali pavargti.
Reikia ir žaidimo du prieš du, gynėjų išvedimo be kamuolio.
– Lietuvos krepšinio staigmenos prizą būtų galima įteikti I.Brazdeikiui. Atvyko iš už Atlanto ir staigiai prisitaikė prie žaidimo, o tai – gerokai neįprasta, nes tokių užgesusių žaidėjų sąrašas yra gana ilgas. Ar Europos čempionate dažnai linksniuosime jo vardą?
– Igno žaidimas nustebino visus. Ypač pradžioje, kai nebuvo nei D.Sabonio, nei J.Valančiūno, o jis drąsiai imdavosi iniciatyvos. Jo įgūdžiai, klaidinantys judesiai, gebėjimas žaisti vienas prieš vieną – seniai turėjome tokių stiprių žaidėjų, kurie galėtų taip draskyti gynybą amerikietišku stiliumi.
Kitas dalykas – jis turi nugalėtojo charakterį, atiduoda visas jėgas tiek gynyboje, tiek puolime. Tokių krepšininkų reikia.
– Tarp labiausiai nustebinusių galbūt galima įtraukti ir Mindaugą Kuzminską? Nerungtyniavo apie pusę metų, tada dar patyrė traumą, o sugrįžęs atrodo tikrai labai solidžiai.
– Iš dalies nustebino, nes jo žaidimas praėjusiuose čempionatuose nebuvo labai sėkmingas, nepaisant to, ar jis turėdavo gerą ar blogą sezoną.
Dabar, po kelių tokių nesėkmingų pasirodymų, atrodo, kad ta pertrauka jam išėjo į naudą. Galbūt jis kažkiek pailsėjo nuo to krepšinio, nors ir dirbo individualiai. Matome, kad jo sportinė forma – labai geros būsenos.
Žinoma, daug kas priklauso nuo pataikymo. Labai svarbu, kad pataikytum vieną kitą tritaškį, juolab, kai žaidi su D.Saboniu ir J.Valančiūnu. Tikrai svarbu turėti krepšininkus, kurie pataikytų, kai ateina dviguba gynyba ir kiti dalykai.
Kaip ketvirtas numeris jis yra mobilus, gali atkovoti kamuolius, gerai „eina ant kamuolio“, gali prasiveržti. Toks rotacijos žaidėjas, kuris pakeičia viską ir įneša kitokio krepšinio, labai reikalingas.
Daug labai priklausys nuo tokių atsarginių žaidėjų – ar jie pataikys, ar jie atrodys gerai. Dažnai kalbame apie tai, kaip sužais J.Valančiūnas ir D.Sabonis, bet nereikia pamiršti, kad prieš juos bus naudojama dviguba gynyba, juos prižiūrės labai atidžiai, todėl ypač svarbu, kokį vaidmenį atliks kiti krepšininkai.
– Čia daug gula ir ant įžaidėjų pečių: prie Šarūno Jasikevičiaus muštro pripratęs Rokas Jokubaitis atrodo labai tvirtai, bet štai Lukas Lekavičius kol kas kelia nemenką nerimą, nes žaidimas nė iš tolo nepanašus į tokį, kokį esame įpratę matyti „Žalgiryje“.
– Rokas tikrai atrodo gerai. Nors dar negalime jo vadinti tuo elitiniu gynėju, bet jis žaidžia vienoje geriausių Eurolygos komandų ir pas vieną geriausių trenerių. Jo pasitikėjimas – ženkliai didesnis nei praėjusį sezoną.
R.Jokubaitis padarė pažangą, drąsiai atakuoja, imasi iniciatyvos.
L.Lekavičiaus žaidimas kelia nerimą, tačiau jis labai priklauso nuo fizinės formos. Jeigu ji gerės, Lukas aikštelėje savo darbą padarys. L.Lekavičius yra trumpų atkarpų žaidėjas ir galbūt šį sezoną „Žalgiryje“ jis tiek pervargo, kad dar nespėjo atsigauti.
Tokia pertrauka gal neišėjo į naudą, bet jo fizinė forma turėtų gerėti. Dar pamatysime jo reidų, taiklių metimų.
– Turbūt galvojant apie medalius reikia pripažinti faktą – vien J.Valančiūnas ir D.Sabonis komandos tokiame turnyre neištemps, tad mažesni krepšininkai turi sužaisti labai gerą čempionatą, galbūt net ties savo galimybių riba?
– Tai bus labai svarbu. Niekam nebus lengva stabdyti J.Valančiūno ir D.Sabonio, nes jie savo pozicijoje yra vieni geriausių žaidėjų Europoje ir šiame čempionate. Natūralu, kad prieš tokius žaidėjus bus pasitelkiama pagalba, tad kažkur bus rizikuojama – gal ties I.Brazdeikiu, gal ties R.Jokubaičiu.
Labai svarbu, kad šie žaidėjai mestų geru procentu ir užtikrintai.
Be to, nuo tokių žaidėjų labai daug priklauso ir gynyba. Reikia perimtų kamuolių ir greito puolimo, lengvesnių taškų.
Užmesti visos naštos ant Sabonio ir Valančiūno tikrai negalėsi.
– Paminėjote gynybą – panašu, kad čia yra daugiau bėdų nei atakuojant. D.Sabonis yra sakęs, kad komanda pernelyg mažai kalbasi gynyboje, o tai lemia klaidas. Ar tai – didžiausias galvos skausmas?
– Problemų tikrai yra. Problemų yra ir „perėjimo gynyboje“ (transition defence, – angl.), kur duodame pernelyg lengvų metimų. Nors turime galimybę toje vietoje prasižengti, mes to nedarome.
Dar yra gynyba du prieš du, kai žaidžia J.Valančiūnas. Dažnai tai galbūt ne tik J.Valančiūno klaida, bet ir komunikacijos, kur žaidėjai nežino ar dar nėra išsitreniravę, kada reikia keisti, kaip reaguoti. Tai – komunikacija, kur komanda stringa, bet treneriai šį dalyką tikrai žino ir dirba.
Laukiam pagerėjimo, nes tai gali brangiai kainuoti. Dauguma rinktinių žaidimu du prieš du atakuos būtent J.Valančiūną.
– Ką sunkiau paruošti: gynybos ar puolimo sistemas?
– Sunku pasakyti. Dauguma sako, kad gynyba – fizinis pasirengimas, nes be jo gerai gintis negalėsi. Kitas dalykas – trenerio išsireikalavimas. Puolime reikia daugiau talento turėti, o gynyboje, ypač vienas prieš vieną, jo tiek nereikia – svarbu fizinis pasirengimas ir charakteris, nes pats turi save motyvuoti.
– Jau pirmosios Lietuvos rinktinės rungtynės – su Europos čempione Slovėnijos rinktine. Nesuvestų sąskaitų – labai daug. Turbūt žodis „sustabdyti“, kai kalbame apie L.Dončičių, tiesiog neegzistuoja?
– Tikrai, nes kai pagalvoji, kokias tu žaidimo du prieš du sistemas gali daryti... Pažiūrėjau rungtynes su Estija (slovėnai laimėjo 104:83, L.Dončičius pelnė 25 taškus, atkovojo 11 kamuolių, atliko 8 rez. Perdavimus), tai ar tu pasyviai giniesi, ar eini dvigubinti, jis fantastiškai perduoda kamuolius. Yra žaidėjai, tarp kurių – ir Goranas Dragičius, kurie visą laiką išmes laisvą metimą. Jie – tikrai geri metikai ir mažai šansų, kad jiems bus juoda diena.
O jeigu tokia būtų, tai Luka pats susikurs progą. Jeigu bandysi jį spausti, dvigubinti, prieš pastatyti aukštesnį ar žemesnį žaidėją, jis progą susikurs. Gali kažkiek pristabdyti ir galvoti, kad gal rizika pasiteisins, bet su juo žaisti bus labai sunku.
Dar yra ir L.Dončičiaus motyvacijos klausimas – jo diena ar ne jo diena. Nuo to gali priklausyti visas žaidimas.
Bet jo net NBA niekas negali sustabdyti, tai kalbėti apie tai, kad kažkas iš mūsų galėtų individualiai sustabdyti neverta – variantų nėra.
– Į Europos čempionatą atvykstame tikrai su solidžia rinktine ir dar geriausia priekine linija, tačiau apsidairius iškart matome – yra ne tik daugybė NBA žaidėjų, bet ir NBA žvaigždžių. Minėjote, kad Lietuva – tarp penkių komandų, kurios gali laimėti. Kas penketuką sudaro?
– Mano favoritai – Slovėnija. Visų pirma, tai viena toliausiai Tokijo olimpiadoje nuėjusių Europos komandų (užimta 4-oji vieta, Prancūzija buvo antra, – red.). Be to, jie turi G.Dragičių, kuris rodo labai gerus rezultatus, nors jam ir 36-eri. NBA jis atrodo labai gerai.
Slovėnija būtų numeris vienas. Matome, kad jie žaidžia laisvą krepšinį ir dauguma neypatingai gerai ginasi, bet viską padaro puolimu.
Kitos rinktinės, be abejo, yra Graikija ir Serbija, kurios turi savo žvaigždes Giannį Antetokounmpo ir Nikola Jokičių. Labai bus juos įdomu pamatyti.
Matėme, kai prieš 5-erius metus G.Antetokounmpo turėjo pakankamai problemų (FIBA krepšinyje, – red.). Bet dabar jis gerokai paaugęs ir žymiai geresnis krepšininkas.
Ir, be abejo, Prancūzija. Tai komanda, turinti Evaną Fournier, Elie Okobo, ir priekinė linija su Rudy Gobert'u, Vincentu Pirier ir Moustapha Fallu. Galima sakyti, kad visos pozicijos yra užpildytos.
Visi krepšininkai yra aukšto lygio ir žaidžia labai geruose klubuose.
– Skaičiuojant klubus turinčius NBA krepšininkus, jų bus 33. Ir jau dabar galima pasakyti, kad laukia velniškai įdomus čempionatas. Lietuvos rinktinės – B – grupėje jų bus daugiausia – 13. Sunkiausia grupė visame čempionate?
– Čempionato nesulaukiu vien dėl to, kad nesu matęs tiek žvaigždžių ir kone geriausių pasaulio krepšininkų, žaidžiančių vienoje vietoje.
Žiūrėkite, kokias 4 komandas turime mūsų grupėje. Prasčiausia yra A grupei ir Ispanijai bei Turkijai. Abi komandos žino, kad greičiausiai bus 1–2 vietoje, tad jos veikiausiai susitiks su Lietuva, Prancūzija, Slovėnija ar Vokietija.
Mūsų grupės komandoms bet koks A grupės varžovas veikiausiai būtų saugus variantas. Niekas negalės sakyti, kad net ir užėmus 4 vietą mūsų grupėje A grupės 1-oji vieta būtų favoritė.
– Priekaištai teisėjams skriejo ir per draugiškas rungtynes, ir per pasaulio čempionato atranką. Rungtynėse tarp Turkijos ir Serbijos teisėjų darbu buvo nepatenkintos abi komandos. Tradiciškai su teisėjais ginčijasi ir L.Dončičius, priekaištus aikštėje žeria ir N.Jokičius. Ar tai – NBA žvaigždžių lenktynės dėl teisėjų pagarbos?
– Natūralu, kad kai turi tokį autoritetą, paspaudi teisėjus. L.Dončičius po kiekvieno švilpuko apeliuoja į teisėjus, bet nemačiau, kad gautų techninę pražangą. Jeigu ir gautų, nebūtų išimtas iš aikštės, nors kitas žaidėjas gal jau seniai būtų išsiųstas.
Natūralu, kad autoritetą turintis žaidėjai naudojasi juo.
– Veikiausiai per visą čempionatą kalbėsime ir apie teisėjų darbą. Kaip pats žiūrite į situaciją?
– Gaila, kad FIBA ir Eurolyga negali išspręsti jų karo. Geriausi Europos krepšinio renginiai neturi geriausių teisėjų. Arbitrų kvalifikacija nebus tokia gera, bet reikia tikėtis, kad jeigu ir bus klaidos, tai jos bus vienodos abejoms komandoms ir nematysime vienos ar kitos ekipos traukimo.
Bent tiek gerai.
Ir labai norėtųsi, kad teisėjai jau pradžioje apibrėžtų gaires ir viską traktuotų vienodai. Pavyzdžiui, kad vienose rungtynėse nebūtų taip, kad leidžiamas fiziškesnis krepšinis, o kitose už prisilietimą švilptų pražangas.
Lietuvos rinktinės skaičiai ir faktai
Žaidėjai. Ignas Brazdeikis (gimė 1999 m., ūgis 198 cm, žaidė 12 rungtynių, pelnė 154 taškus), Arnas Butkevičius (1992, 196, 44/227), Martynas Echodas (1997, 206, 23/162), Rokas Giedraitis (1992, 200, 47/278), Marius Grigonis (1994, 198, 59/471), Rokas Jokubaitis (2000, 193, 19/127), Mindaugas Kuzminskas (1989, 206, 128/1085), Lukas Lekavičius (1994, 184, 61/373), Domantas Sabonis (1996, 211, 53/464), Jonas Valančiūnas (1992, 211, 140/1654), Kristupas Žemaitis (1996, 192, 7/24), Eigirdas Žukauskas (1992, 204, 11/66).
Amžius. Vyriausias Lietuvos rinktinės krepšininkas yra M.Kuzminskas. Jam spalio 19 dieną sukaks 33 metai. Net keturi žaidėjai gimė 1992 metais: J.Valančiūnas – gegužės 6 dieną, E.Žukauskas – birželio 3 dieną, R.Giedraitis – rugpjūčio 16 dieną, rudenį 30-metį paminėsiantis A.Butkevičius – spalio 22 dieną. Jauniausias Lietuvos rinktinėje – R.Jokubaitis, kuriam lapkričio 19 dieną sukaks 22-eji. I.Brazdeikiui sausio 8 dieną sukako 23-eji. M.Echodui yra 25-eri, D.Saboniui ir K.Žemaičiui – 26-eri, L.Lekavičiui ir M.Grigoniui – 28-eri.
Ūgis. Aukščiausi Lietuvos rinktinės krepšininkai yra J.Valančiūnas ir D.Sabonis. Jų ūgis – 211 cm. M.Echodo ir M.Kuzminsko ūgis – 206 cm, E.Žukausko – 204 cm. Žemiausias Lietuvos rinktinėje – 184 cm ūgio L.Lekavičius. Visi kiti krepšininkai yra aukštesni nei 190 cm.
Permainos. Palyginti su pernai Kaune vykusiu olimpinės atrankos turnyru, Lietuvos rinktinėje įvyko keturios permainos. Komandoje nebėra Manto Kalniečio, Eimanto Bendžiaus, Tomo Dimšos ir Gyčio Masiulio. T.Dimša ir G.Masiulis šią vasarą buvo rinktinės treniruočių stovykloje, bet į dvyliktuką nepateko. Juos pakeitė M.Echodas, K.Žemaitis, E.Žukauskas ir I.Brazdeikis. Rinktinės naujokas yra ir treneris Kazys Maksvytis. Jis praėjusių metų rudenį pakeitė po olimpinės atrankos turnyro pasitraukusį Darių Maskoliūną.
Patirtis. Europos pirmenybėse yra žaidę penki dabartinės Lietuvos rinktinės krepšininkai. J.Valančiūnas iki šių metų dalyvavo ketveriose žemyno pirmenybėse, M.Kuzminskas – trejose, D.Sabonis, L.Lekavičius ir M.Grigonis – vienose. Keturi krepšininkai yra laimėję Europos pirmenybių medalius. J.Valančiūnas ir M.Kuzminskas iškovojo po du sidabro medalius (2013 ir 2015 m.), D.Sabonis ir L.Lekavičius – po vieną (2015 m.). A.Butkevičius ir R.Giedraitis nežaidė Europos pirmenybėse, bet dalyvavo 2019 metų pasaulio pirmenybėse. Kiti penki krepšininkai yra didžiųjų turnyrų naujokai.
NBA. Už Atlanto yra žaidę keturi Lietuvos rinktinės krepšininkai. Nuo 2012 metų stipriausioje pasaulio lygoje rungtyniauja J.Valančiūnas (nuo 2021 m. – „New Orleans Pelicans“), nuo 2016 metų – D.Sabonis (nuo šių metų vasario – „Sacramento Kings“). NBA komandoms trumpai atstovavo M.Kuzminskas (2016–2017 m. žaidė 69 rungtynes) ir I.Brazdeikis (per tris praėjusius sezonus žaidė 64 rungtynes).
Klubai. Pusė Lietuvos rinktinės krepšininkų turi galiojančias sutartis su Lietuvos klubais. Po Europos pirmenybių L.Lekavičius, A.Butkevičius ir I.Brazdeikis apsivilks Kauno „Žalgirio“, K.Žemaitis ir E.Žukauskas – „Wolves“, M.Echodas – Vilniaus „Ryto“aprangą. J.Valančiūnas ir D.Sabonis iškeliaus į NBA komandas. Trys rinktinės krepšininkai prisidės prie Eurolygoje žaidžiančių užsienio klubų: R.Jokubaitis grįš į „Barcelona“, R.Giedraitis – į Vitorijos „Baskonia“, M.Grigonis debiutuos Atėnų „Panathinaikos“. M.Kuzminskas šiuo metu yra bedarbis ir laukia tinkamo pasiūlymo.
