Saldus revanšas už prieš pat nosį užtrenktas duris į Tokijo žaidynių krepšinio turnyrą, kai Kaune slovėnai patiesė lietuvius ir laimėjo vienintelį kelialapį į olimpiadą, neįvyko.
Kazio Maskvyčio kariauna nežaidė savojo žaidimo, visą laiką galvodama tik apie slovėnų lyderį Luka Dončičių. Panašiai elgėsi ir Slovėnija, kuri laikėsi scenarijaus, paremto Lietuvos bokštų Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio stabdymu.
„Pasakysiu aiškiai – Lietuva turėjo tikrai neblogą planą standant L. Dončičių. Galimai, jie jį pasiskolino iš Vokietijos, kuri sutriuškino prieš savaitę slovėnus – kuo labiau besiginant varginti Luka, kad jis visą laiką puolime turtėtų kamuolį, kad jam tektų kuo ilgiau jį valdyti ir mesti iš bet kokių situacijų.
Slovėnai jam negalėjo kurti gerų padėčių metimui ir jau nuo trečio kėlinio jis beveik nemetė. Jis tik laukė galimų baudų ar ėmėsi įžaidėjo vaidmens“, – apie Lietuvos gudrybes kovojant prieš NBA „Dallas Mavericks“ žvaigždę L.Dončičių kalbėjo LKL Jonavos „Cbet“ ekipos strategas Virginijus Šeškus.
Lietuviams iš esmės pavyko apkarpyti sparnus NBA superžvaigždei L.Dončičiui – Slovėnijos lyderis buvo tik trečias pagal rezultatyvumą, pats pelnė tik 14 taškų, tačiau rezultatyviais perdavimais kūrė progas komandos draugams, ypač Mike’ui Tobey, kuris aikštę paliko savo sąskaitoje turėdamas 24 taškus.
Rezultatyvių perdavimų grafoje ties Luka puikavosi skaičius 10. Nė vienam lietuviui nepavyko net ir arti būti šios statistikos.
„Tie slovėnų tritaškiai tikrai nebuvo problema Lietuvos krepšininkams. Viską įmanoma sutvarkyti gynyba ir puolimu.
Didžiausia bėda mūsų ekipos žaidime buvo beviltiškai prarasti kamuoliai – tai buvo daroma tuomet, kai lietuviai jau planuodavo perimti iniciatyvą iš varžovų. Tai vienintelė ir labai aiški mūsų nesėkmės priežastis“, – apmaudžiai kalbėjo žinomas šalies krepšinio specialistas.
Lietuva bent keturis kartus išbrisdavo iš duobės, kai atsilikdavo nuo Slovėnijos 6–8 taškais, tačiau tuomet iškart padarydavo kelias grubias klaidas ir Europos čempionai vėl pabėgdavo.
„Realiai visi tie perimti jų kamuoliai baigėsi taškais. Įsivaizduojame, jie perėmė 11 kamuolių, o mūsiškiai – 6. Tai daug lengvų taškų svarbiomis minutėmis. Labai daug. Jie po visų mūsų klaidų iš viso pelnė 25 taškus. Įsivaizduojate?“, – bedė prištu į pralaimėjimo priežastį V.Šeškus.
Ketvirtame kėlinyje mūsų ekipa sugebėjo galiausiai perimti iniciatyvą ir pirmą kartą atitrūko 5 taškų skirtumu – 78:73.
Tačiau klaidos ir netikslūs metimai neleido Lietuvai įtvirtinti persvaros, o kai varžovai priartėjo, apmaudžią nesportinę pražangą gavo D.Sabonis.
Jis puolime likus 1 min. 50 sek. alkūne kliudė nosį L.Dončičiui ir pastarais krito it pakirstas. Po vaizdo peržiūros teisėjai skyrė lietuviui nesportinę pražangą.
Po slovėno pataikytų baudų ir sėkmingos atakos varžovai atitrūko 86:81 ir iniciatyvos jau neatidavė.
„Kas ką besakytų, tačiau nespotinė pražanga buvo Domantui. Per aukštai pakeltos buvo alkūnės. Ir pagrindas, kad L.Dončičius nėjo į kontaktą, stovėjo, tad tai buvo apmaudi bauda.
Man jau ir prieš tai buvusiame epizode, kai J.Valančiūnas trinktelėjo slovėnui į veidą, jau „kvepėjo“ nesportine, tačiau tąkart pasisekė“, – kalbėjo treneris.
– Vadinasi, varžėsi lygaus pajėgumo rinktinės ir viską lėmė tik prarasti kamuoliai?, – lrytas.lt paklausė Jonavos klubo stratego V.Šeškaus.
– Visą laiką sakau, mesk į varžovą stipriai, į užribį, tik nedaryk klaidos, kad būtų perimtas kamuolys. Taip, perimti kamuoliai lėmė mačo baigtį.
Bet negali sakyti, kad tai ir išgelbėjo slovėnus. Na, tikrai nebuvome mes geresni už varžovą, kad sakytume, jog apmaudžiai nusileidome.
Pas mus rinktinėje yra realiai kokie penki krepšininkai, kurie yra geri, bet pas slovėnus tokių buvo šiekt tiek daugiau. Keliais talentais daugiau – šiaip, ką čia vynioti, Slovėnija atrodė talentingesnė.
– Buvo nusivylimų šioje dvikovoje?
– Manau, kad reikėtų kalbėti, kad čempionato debiutiniame mače nesuspindėjo arba perdegė Rokas Jokubaitis. Jam šįkart buvo perduotos įžaidėjo ir strateguotojo vadžios, bet vaikinui nepavyko susidoroti su užduotimi. Todėl viską turėjo taisyti Lukas Lekavičius.
– Lietuvos rinktinė išlaikė savo jau turimą veidą ir mače dažnai būdavo du mūsų bokštai – J.Valančiūnas ir D.Sabonis. Pasiteisino su slovėnais ši strategija? Abu pelnė kartu 19 taškų ir po krepšiaias susirinko 17 kamuolių.
– Negali sakyti, kad sprendimas žaisti dviem centrais yra blogas. Tam tikrais momentais tai veikė itin puikiai. Bet sakau, kad tiek slovėnai, tiek ir kiti rengs planą, kaip kovoti prieš tokią mūsų strategiją.
Reikia išdėlioti šiems žaidėjams minutes aikštėje taip, kad visą laiką būtų spaudimas baudos aikštėje. Bet tai nereiškia, kad esu prieš tokį rinktinės žaidimo modelį.
– Kai kam netikėta buvo sėkmingas Mindaugo Kuzminsko pasirodymas – jis pelnė 19 taškų, pataikęs visus tris tritaškius ir atsikovojo 3 kamuolius.
– Jis žaidė tikrai neblogai. Naudingai. Kai reikėjo būti agresyviu ketvirtoje pozicijoje, jis juo ir buvo. Per 22 minutes pelnyti 19 taškų – solidus pasirodymas.
– Lietuva nusileido slovėnams 7 taškų skirtumu. Kaip galvojate, tai turės kokios nors įtakos galutinei grupės lentelei?
– Apie tai aš pradėjau mąstyti, kai buvo likę kovoti minutę. Kam bėgti ir desperatiškai mesti metimus, galvojant, „įkris-neįkris“. Likus grumtis 40 sekundžių jau buvo viskas aišku, tad reikėjo mąstyti apie apgalvotas atakas, kurios turėjo būtinai baigtis taškais.
Mūsų grupė yra mirtininkų ir tas taškų skirtumas, garantuoju, turės didelės reikšmės.
Galima buvo pralaimėti ir 4 taškais. Juk visa ta B grupė yra nenuspėjama ir aš nesu įsitikinęs, kad taip nebrangianant kamuolį mūsiškiai neišvengs dar kažko negero. Baisiausia, kad su tokiomis nenuspėjamomis komandomis galime pralaimėti, ir ne kartą.
