„Geros mintys po šio mačo, – neslėpė šypsenos K.Kemzūra, besidžiaugdamas pergale prieš Juodkalnija. – Po pralaimėjimo prieš prancūzus komanda sureagavo teisingai. Atlikome namų darbus ir norėjome reabilituotis prieš savo žiūrovą, prieš savo sirgalių ir, žinoma, laimėti reikiamą mačą. Žinojome, kad bus nelengva, tačiau su treneriais parengėme gerą ir teisingą žaidimo planą. Sbvarbiausia, kad tą planą žaidėjai įvykdė“.
Penktadienį Panevėžyje Lietuvos ekipa pirmame FIBA „lange“ beviltiškai nusileido Europos vicečempionei Prancūzijai 65:90 ir privalėjo įveikti išvykoje juodkalniečius, jei galvojo apie ramesnį gyvenimą per kitų metų paskutinį „langą“ vasarį.
„Kas svarbiausia, mes buvome šįkart labai agresyvūs. Vien tik tai. Kad po varžovų krepšiu mes nusiėmėme 12 kamuolių pasako daug. Be to padarėme vos 11 klaidų ir neleidome varžovų sirgalių miniai paveikti mūsų“, – tikino K.Kemzūra.
K.Kemzūra buvo paskirtas laikinuoju rinktinės strategu šiam FIBA langui vietoj Kazio Maksvyčio, kuris treniruoja Eurolygoje kovojantį Kauno „Žalgirį“.
– Kaip pats jaučiatės sugrįžęs vėl prie Lietuvos rinktinės trenerio posto?, – buvo paklaustas K.Kemzūra.
– Žinote, viskas įvyko labai greitai, nėra paruošiamojo sezono. Galbūt tas ir prisidėjo pirmosiose rungtynėse, bet niekur nedingsi.
Antrosiose rungtynėse turėjome sugrįžti ir daryti tai, ką turime daryti. Aišku, visą tai palengvino tai, kad turėjome nuostabiausius pagalbininkus.
– Kartais jau atrodė, kad atmosfera arenoja vis po šeimininkų sėkmių įsielektrindavo. Kaip pavyko ją nutildyti?
– Koncentracija ir geru žaidimu. Neleidome jiems užsikabinti ar, kaip sakoma, užsikurti. Ir atvirkščiai – kai atlaikai visą tą spaudimą ir pats duodi spaudimą, tai viskas susitvarko.
Tiesioginio poveikio juk nėra – niekas netrukdo gintis. Varžovų sirgaliai triukšmavo ir palaikė, bet tai yra normalu. Manau, kad kiekvieno krepšininko svajonė yra žaisti tokioje atmosferoje ar dar garsesnėje.
– Ar girdėjosi Lietuvos sirgalių būrelio palaikymas?
– Taip, noriu visos komandos vardu padėkoti. Nes tie žmonės yra tiesiog fantastiški. Būtume supratę, jeigu po tų rungtynių Panevėžyje jie ir būtų neatvažiavę. Bet jie vis tiek atvažiavo ir mus palaikė. Esame be galo jiems dėkingi.
– Šis atrankos langas buvo išskirtinis, nes be Manto Rubštavičiaus, kuris nežaidė, nebuvo nė vieno komandos debiutanto. Kurie iš atvykusių žaidėjų yra labiausiai patobulėję?
– Atvirai pasakysiu, kad atvykus į langus yra per mažai laiko, kad jie būtų kažkam paruošti labiau – žaidėjai yra ruošiami klubuose, todėl reikia dėkoti klubų treneriams ir klubams, kurie išleidžia ir ruošia juos.
Jokio naujo įgūdžio neišlavinsi ir neįdiegsi. Po laimėtų rungtynių galime sakyti, kad jie patobulėjo.
Tie patys „Ryto“ žaidėjai žaidžia aukštame lygyje ir kiti pakankamai aukštame lygyje.
Manau, kad šiandien visi sužaidė šauniai. Vaidas Kariniauskas labai gerai kontroliavo komandą, o Margiris Normantas ir Gytis Radzevičius davė daug energijos.
Mūsų dideli daug dirbo du prieš du situacijose, nors ir buvo kažkiek klaidų.
Ir Kristupas Žemaitis, ir Eigirdas Žukauskas įsiliejo labai gerai. Nėra, ką kalbėti ir apie Mindaugą Kuzminską.
Gal Mindaugui Girdžiūnui nepavyko įmesti – ką padarysi, bet jis metė gerus ir laisvus metimus. Jis labai gerai prisidėjo prie ekipos rotacijos.
Mūsų pranašumas buvo tai, kad žaisdami agresyviai mes varginome juos, mūsų rotacija buvo gilesnė. Vis dėlto sprendimas buvo sumažinti rotaciją – žaisti ne su dvylika žmonių, o rungtyniauti su dešimt. Tiesiog taip nusprendėme.
Žinau, kad ir Arnas, ir Gytis buvo pasiruošę, jeigu reikės pagalbos. Tai buvo mano sprendimas.
– Kaip manote, kokia rotacija gali būti vasario mėnesį, kai tas FIBA langas jau nieko nebelems?
– Jūs bėgate į priekį. Vasario mėnesį kalbėsime apie vasario mėnesį ir jo langą. Aišku, kad kalbėsimės ir tarsimės, bet mes juk žaidžiame su užrašu „Lietuva“.
Mes negalime išeiti į aikštę tik šiaip sau... Mums kartais taip gaunasi sužaisti „šiaip sau“, bet kai eini žaisti, vis tiek nori laimėti.
Kalbėsimės su Kaziu Maksvyčiu, ko jis nori ir kokios jo mintys. Mano užduotis arba teisingiau – mūsų užduotis buvo patekti į pasaulio čempionatą per dvi šio lango galimybes. Tai įvykdėme. Toliau žiūrėsime, bet reikia eiti ir laimėti visose rungtynėse.
– Užduotį patekti į pasaulio čempionatą patys susigalvojote ar treneris K.Maksvytis jus įpareiogojo?
– Ne, mes patys nenorime visko nukelti iki paskutinių rungtynių. Turėjome tai padaryti. Norėjome laimėti kiekvienose rungtynėse, bet vienur gavosi, kitur nesigavo. Galiu perduoti, kad, Kazy, tau tai kainuos (šypsosi).
– Ką gali kainuoti?
– Mes čia jau susitarsime su Kaziu (juokiasi).
– Ar gavote kokią žinutę iš K.Maksvyčio?
– Dar ne. Netikrinau telefono, nėra salėje ryšio.
