Net ir 13 taškų persvarą turėję kauniečiai sėkmės paukštę paleido baigiantis mačui – varžovai pasivijo 72:72, kurį laiką kauniečiai mynė „Monaco“ ekipai ant kulnų, o paskutinėje atakoje nesugebėjo laiku išmesti kamuolio ir pralaimėjo.
„Liūdnas pralaimėjimas. Švelniai pasakius, paleidome pergalę iš savo rankų, – po tokios nevykusios baigties kalbėjo žalgiriečių treneris K.Maksvytis. – Didžiąją rungtynių dalį kontroliavome padėtį.
Kažkiek pasikeitė reikalai ketvirtajame kėlinyje, abi komandos buvo vertos pergalės, bet laimėjo viena ir gaila, kad ji yra ne mūsų“.
– Treneri, kas atsitiko tomis paskutinėmis mačo minutėmis?
– Visų pirma, gynyboje pradėjome gauti lengvus taškus. Tiek tritaškius, tiek ir du prasiveržimus, kurie labai kirto per mūsų pasitikėjimą.
Buvo ir sėkmės varžovų pusėje, kai pagavo niekieno kamuolį ir įmetė iš po krepšio. Puolime gana statistiškai įžaidinėjome kamuolį, padarėme 6 klaidas.
Visas rungtynes darėme kvailas klaidas – vien tik priimant kamuolį padarėme 4–5 klaidas. Tai rungtynių gale mums kainavo pergalę.
– Kaip turėjo atrodyti ta paskutinė „Žalgirio“ ataka, kuri galėjo lemti tiek pratęsimą, o gal net ir pergalę?
– Neturėjome minutės pertraukėlės, buvo nurodyta, kokį derinį turime žaisti. Žaidėjai deriniui sustojo, Keenanas Evansas neprisiėmė kamuolio.
Tada vyko improvizacija, Edgaras varėsi, nusimetė kamuolį ir matėte, kas gavosi. Nebuvo labai vykusi paskutinė ataka.
– K.Evansas žaidė 34 minutes. Kiek jis pavargo antroje rungtynių pusėje?
– Be abejo, kažkiek išmušė ir tai, kad Doviui Giedraičiui užšoko ant kojos, jis pabandė, bet negalėjo tęsti rungtynių. Jis vis tiek gynyboje nuimdavo kelias minutes, puolime duodavo kitiems pailsėti.
Keenanas, be abejo, pavargo, jį visur bandė išstumti, neleisti priimti kamuolio, jis ir pats įsivėlė į tą kovą, o jam, be abejo, sunku sužaisti 34 minutes.
– Pirmoje mačo pusėje sumetėte 49 taškus – tiek „Monaco“ dar nebuvo leidęs įmesti nė vienam kitam varžovui. Kiek žaidimas tenkino tuomet?
– Tenkino. Mes gerai puolėme, o gynyboje, kad ir gavome taškų, laikėmės savo plano ir atėmėme jų stipriausią savybę – žaidimą vienas prieš vieną.
Galbūt, jie daugiau atsikovojo po kamuolių po krepšiu ir gavo daugiau antrųjų šansų. Gaila, kad buvome reikiamame tonuse, kontroliavome rungtynes, bet paleidome pergalę.
– Sustabdėte Mike'ą Jamesą, bet tada kiti „Monaco“ žaidėjai pradėjo kovoti komandiškai.
– Šventa vieta tuščia nebūna. Stipri komanda, kiti žaidėjai pakeičia, matome, kad šiandien tai ir įvyko.
– Kaip komanda turėtų sužaisti sėkmingiau akistatų pabaigoje?
– Matote, dabar, kiek prisimenu, visas 50 prie 50 rungtynes, kuriose turėjome apsiginti, mes laimėjome. Bet beveik visose, kuriose reikėjo užpulti, mes pralaimėjome. Šiandien turėjome šansą, reikėjo bent susikurti geresnį metimą.
– Ketvirtame kėlinyje varžovai pelnė taškus tiesiog iš eilutės. Kodėl?
– Tuomet ir įvyko mačo lūžis. Jie, berods, perėmė du kamuolius ir sumetė lengvus taškus iš po krepšio. Manyčiau, tai buvo akistatos lūžis. Puolime buvome statiški, o jie tuo ir pasinaudojo.
