Prieš lemiamas rungtynes Vilniaus „Ryto“ vyriausiasis treneris Giedrius Žibėnas teigė, kad rungtynėms didelė reikšmę turės ir fanų palaikymas.
Strategas priminė apie „Ryto“ sirgalių „nuotykius“ Salonikuose. Tuomet, kaip teigia „B tribūna“, vilniečių sirgaliai už savo komandos palaikymą buvo išvežti į areštinę.
Rungtynėms į Vilnių atkeliavo ir 87 PAOK sirgaliai ir kaip buvo galima tikėtis, dvikova vyko ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų.
„Ryto“ sirgaliai trečiajame kėlinyje iškėlė amžinų Salonikų PAOK priešų – Salonikų „Aris“ atributiką ir užtraukė jų skanduotes.
Vėliau skanduotes pakeitė šūksniai „Aris“, o prie šių prisijungė ir kiti „Jeep“ arenoje susirinkę „Ryto“ aistruoliai.
„Ryto“ komanda atliko savo darbą, sirgaliai atliko savo darbą. Jeigu taip trumpai“, – fanų palaikymą įvertino G.Žibėnas.
Kalbėdamas apie rungtynes strategas pergalės nuopelnus skyrė savo personalui.
„Turėjome nelengvą seriją prieš PAOK. Tai gerai treniruojama komanda. Linkiu jiems sėkmės vietiniame fronte. Antrose rungtynėse jie gerai pakoregavo žaidimą, ypatingai gynybą prieš „ispanišką“ žaidimą du prieš du.
Dideli sveikinimai mano trenerių štabui, kuris padėjo puikiai paruošti komandą. Mano asistentai pasiūlė idėją rungtynes pradėti aukštu starto penketu.
Taip pat juos nustebinome keliais netikėtais keitimais. Dideli sveikinimai Georgios Dedui ir Gustui Maskoliūnui. Taip ir fizinio parengimo treneriui Tadui Jackūnui bei medicinos personalui“, – padėkas dalijo „Ryto“ treneris.
– Buvo labai daug emocijų. Kiek svarbu buvo neperdegti?
– Mūsų pasirodymas buvo labai priklausomas nuo emocijų. Dažnai minime, kad brandą surasime tada, kai kontroliuosime emocijas. Nebuvo lengva, bet tai buvo komandinė pergalė. Nustebinome su keliais keitimais, ko PAOK tikriausiai nesitikėjo.
Pasiekėme mažą tikslą, bet dabar žygiuosime dėl didesnio. Išėjome iš sunkios grupės ir įveikėme stiprų varžovą. Jeigu kažkam atrodo, kad Graikijos 3–4 komanda yra silpna...
Kas mes esame tokie? Šiuo metu esame antra Lietuvos komanda ir išvykoje laimėti prieš PAOK nėra lengva.
– Marcusas Fosteris pasakė, jog liks komandoje iki sezono pabaigos. Ar jūs tai buvote girdėjęs anksčiau?
– Nežinau kaip atsakyti. Mes žinome, kad jį turime ir turėsime. Nebent kažkas atsitiks labai netikėto, kuo nė vienas iš mūsų netiki.
– Ką galėtumėte apie M.Fosterį pasakyti kaip lyderį?
– Buvome nekantrūs rungtynių pradžioje, norėjome viską išspręsti pavieniais veiksmais ir dėl to taip tampėmės su jais. Jie iš perimtų kamuolių ir antrų šansų kūrėsi daug taškų.
M.Fosteris buvo vienas iš tų, kuris tuos kamuolius prarado, bet tai yra tokio lygio žaidėjas, kuris po tokių epizodų nesugrius. Po pertraukos jau žaidėme kartu.
– Kokius žodžius išsakėte per pertrauką?
– Kaip ir minėjau, tai buvo komandos pergalė. Komandos kapitonas (red. – Margiris Normantas), manau, ten tarė gerus žodžius.
Pirmi ateina žaidėjai, treneriai tik vėliau. Nieko per daug neminėjome. Norėjome kontroliuoti antrus šansus, tą ir padarėme.
Žaidėjai daug dalykų priėmė asmeniškai. Jayleno Handso gynybą vienas prieš vieną priėmė asmeniškai, Yannicko Franke’s gynybą priėmė asmeniškai.
Kai jų žaidėjas turėdavo kamuolį, jis turėdavo 10 rankų ant to kamuolio. Visi stovėjome vienas už kitą ir norisi, kad tai taptų „Ryto“ veidu. Kartais prasideda vaikų darželis „tu man nepapasavai, aš tau nepapasavau“ ir taip prarandame rungtynių kontrolę.
– Kaip komanda paaugo per šią seriją?
– Tikrai augame, nes turime daug sunkių rungtynių, sunkių situacijų. Norėtume švęsti šią pergalę, bet nėra kada. Šeštadienį laukia sekantis finalas, po to Ispanijoje rungtynės su sunkia kelione.
Kiekvienas rungtynes augame. Rungtynių apie nieką nebeliko. Patys pasistatėme save į tokią poziciją. O labiausiai paaugome ten, kur ir norime augti – gynyboje.
Išsisprendėme daug reikalų gynybiniais veiksmais. Rungtynių, kur viskas sprendėsi paskutinėmis minutėmis turėjome labai daug ir tikiu, kad ta branda ir mūsų solidumas vis stiprėja.
– Kiek pasitarnavo Georgios Dedo pažintys ir jo graikų kalba?
– Pasitarnavo labai daug. Smagu už jį, jis tenai yra žaidęs keturis metus. Ten nuvažiavus matėsi, kiek žmonių jį gerbia ir pažįsta. Jam tai yra labai svarbi pergalė – tiek prieš Atėnų „Peristeri“, tiek prieš Salonikų PAOK. Noriu dar kartą akcentuoti, koks didelis jo indėlis yra komandoje.
Atrodo viską išgludinę ir išbandę, tačiau Georgios iš kažkokio stalčiuko išsitrauks kažkokią idėją ir pateiks ją labai teisingai komandai.
– Su kokiomis mintimis žengiate į „Top 16“? Turbūt galvojate tik apie atkrintamąsias?
– Tikrai taip. Pernai nepavyko, šiemet norime turėti sėkmingesnį sezoną Europiniame fronte. Jeigu liksime už to borto, mes tikrai nebūsime patenkinti. Tokia grupė, kur galime likti 0–6, bet galime turėti ir 6–0. Daug Kompetentingų komandų ir viskas pradės spręstis nuo pirmų rungtynių. Mūsų finalai eina vienas po kito.
Visi iš anksto favoritų statusą rašo Bonos „Telekom Baskets“ komandai. Ji yra viena iš pirmaujančių komandų Vokietijoje, tikrai gerai treniruojama. Tačiau ten bus šeši finalai. Labai sunku pasakyti su kokia emocija mes įeisime į rungtynes, ar atsikratysime amerikietiškų kalnelių, ar vienodai žaisime visas rungtynes, ar rasime stabilumą. Labai daug klaustukų.
Reikia lyderystės iš žaidėjų, kad parodytų kaip reikia reaguoti į laimėtas rungtynes. Geros komandos žaidžia geras rungtynes po gerų rungtynių. To mums trūksta.
– Branda prasideda nuo psichologinės pusės?
– Mūsų komanda yra jauna. Turime tai pripažinti. Turime auginti komandą ir kažkiek augame. Nieko neslėpsiu, mums tai yra didelė pergalė. Deja, nėra kada jos švęsti.
