Trečiadienį Giedriaus Žibėno auklėtiniai savų žiūrovų akivaizdoje 79:86 nusileido Bonos „Telekom Baskets“ (3/0) krepšininkams. Su šia dvikova baigėsi pirmasis turnyro etapo ratas.
„Sveikinimai varžovų komandai, jie pradėjo rungtynes kaip visada, ypatingai nuo gynybos. Praleidome per daug greitų atakų ir leidome jiems laimėti kovą dėl atšokusių kamuolių. Džiaugiuosi, kad vaikinai parodė charakterį, sugrįžo, bet prieš tokio lygio komandą 20 minučių neužtenka“, – po pralaimėjimu pasibaigusios dvikovos pabrėžė G.Žibėnas.
Įprastai namuose tikrą pirtį varžovams nuo mačo pradžių užkurdavęs „Rytas“ šį kartą elgėsi per daug svetingai – svečiams iš Vokietijos leido įsismaginti nuo pirmųjų minučių.
Norite mesti laisvi? Prašom. O gal papildomą atkovotą kamuolį? Žinoma. O kur jau pačių problemos puolime bei netaiklūs baudų metimai... Dar pirmajame kėlinyje „Telekom Baskets“ susikrovė dviženklį pranašumą, o antrojo ketvirčio metu komandas jau ėmė skirti nepadorus 22 taškų skirtumas – 21:43.
Vaizdas ėmė keistis po pertraukos. Abiejose aikštės pusėse suaktyvėjęs „Rytas“ ėmė švelninti deficitą. Areną dar labiau užkūrė abejotini teisėjų sprendimai, atrodė, kad jie ne tik neišmušė aikštės šeimininkų iš vėžių, bet juos kaip tik mobilizavo.
„Manau, kad teisėjai atliko gerą darbą, žiūrovai dar geresnį. Namų rungtynėse reikia juos spausti. Žinote kaip būna, galima kritikuoti trenerius, žaidėjus, bet teisėjų – ne. Visi tobulėjame nuo kritikos. Norisi, kad ir teisėjai tobulėtų, bet jie atliko normalų darbą“, – apie teisėjavimą samprotavo G.Žibėnas.
Ketvirtajame kėlinyje įtampa šalies sostinėje pasiekė aukščiausią tašką – G.Žibėno kariaunai buvo pavykę persverti rezultatą, tačiau kovai nusikėlus į paskutiniąsias jos sekundes apie savo pranašumus vėl priminė svečiai iš Bonos – solidžiau sužaidę pabaigą jie išsivežė pergalę iš Vilniaus.
Vilniaus klubo gretose trečiadienį labiausiai išsiskyrė 22 naudingumo balus surinkęs Martynas Echodas. Aukštaūgis įmetė 15 taškų ir atkovojo 8 kamuolius.
„Pradėjome rungtynes labai blogai, ypatingai gynyboje. Antroje pusėje žaidėme gerai, pradėjome nuo gynybos, tai mums leido sugrįžti į rungtynes, bet to buvo negana. Ruošiamės greitų atakų sustabdymui, bet galbūt išėjome su blogu nusiteikimu, nepasiruošę. Varžovai įmetė daug tritaškių.
Leidome jiems pajausti žaidimą, o kai tokiai komandai leidi pajausti žaidimą, tampa sunku juos stabdyti. Mums taip pat tai davė per galvą, o paskui sunku sugrįžti“, – po pralaimėjimo kalbėjo Gytis Radzevičius.
Jis į varžovų krepšį įmetė 13 taškų, o prie jų pridėjo 6 atkovotus kamuolius.
„Ryto“ krepšininkai į FIBA Čempionų lygos kovas dabar sugrįš tik po mėnesio pertraukos – kovo 8-ąją vilniečiai sužais atsakomąją dvikovą su „Telekom Baskets“ klubu.
– Kodėl varžovai taip sėkmingai žaidė greitajame puolime? – buvo paklausta G.Žibėno.
– Pradžioje nesustabdėme jų, buvome su jais per švelnūs. Negalime tikėtis laimėti „Top 16“ rungtynių, kai leidžiami dėjimai, atviros atakos, turime pradėti kitaip, čia jau apdainuota dainelė daug kartų. Šiandien taip pradėjome rungtynes, per švelniai.
– Galbūt tai buvo komunikacijos problemos?
– Neišsirinkdavome žaidėjų, kartais nespėdavome grįžti. Bona tai komanda, kai visi žaidėjai turi bėgti, reaguoti į žemus kamuolius. Turėjome priversti varžovus žaisti penki prieš penkis kaip įmanoma anksčiau. Mačo pradžioje jie visiškai diktavo tempą, tai turėjo įtakos ir mūsų puolime, bet ne puolimas buvo problema. Praleidome 54 taškus per pirmąją rungtynių pusę. Tai nėra mūsų skaičiai.
– Kas atsitiko per tą sėkmingą antrosios rungtynių pusės atkarpą?
– Tokiose rungtynėse yra svarbu kas ką apstumdys, žaidėjai nusprendė neduoti pigių taškų, laisvų metimų, kažkiek ir keitėmės gynyboje, bet išėjome žymiai kietesni, tai yra mūsų žaidimas, niekaip nepavyksta įrodyti, kad tą reikia daryti 40 minučių. Su tokiu žaidimu, kurį žaidėme antroje mačo pusėje, esame verti vietos stipriausiųjų aštuonete.
– Kai komanda atsiliko dviem taškais, Marcusas Fosteris metė tritaškį. Likote patenkintas jo sprendimu?
– Čia jau žaidėjams leidžiame spręsti, kaip jie jaučiasi. Jis turėjo gerų momentų, tai yra jo metimai, jis tą pajautė, davėme jam žalią šviesą. Tai buvo geras metimas. Išsisuko, kitą kartą įkris.
– Kodėl rungtynėse nežaidė Jarvis Williamsas?
– Jis nebuvo pilnai pasiruošęs, juto nugaros skausmus, bet tokiose rungtynėse reikia, kad žaidėjai būtų 100 proc. pasiruošę. Reikėjo karių, galbūt rungtynių pabaigoje ir pritrūko to kvapo, nes žaidėme su mažesne nei įprasta rotacija. Luko Ulecko ir Tomo Lekūno nebuvimas pasijuto, bet mes neieškome jokių pasiteisinimų.
– Nepasigendate žaidėjų tarpusavio supratimo puolime?
– Tikrai ne. Mes žinome savo stilių, savo stiprybes, mes turime idėją kaip reikia žaisti su dideliu ir mažesniu penketais. O kai derinys yra nulūžęs, reikia žaisti individualiai. Mes nesame vieninteliai, kurie taip žaidžia.
– Kokia L.Ulecko ir T.Lekūno situacija?
– Gerėja. Jei ne dvikovoje su „Gargždais“, tai su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“ jie turėtų abu žaisti. O J.Williamsui nieko rimto – išmasažavimo klausimas.
