Šiame sezone „Rytas“ pirmuose dvejuose tarpusavio mačuose su „Žalgiriu“ šventė pergales – namie nugalėjo 89:85, o kauniečių stovykloje 100:94.
Vilniečiai LKL čempionato reguliariame sezone tik prieš dešimtmetį buvo įveikę žalgiriečius tris kartus iš eilės.
„Na, ta pergalė po tiek laiko džiugina. Būsime dabar ramesni dėl LKL situacijos. Turėsime rezervą – galėsime ir pataupyti lyderius kituose keliuose mačuose. Bet vis tiek, tikrai kuo toliau, tuo lengviau nebus. Kitą vertus, nenturime kodėl skųstis dėl tvarkaraščių“, – konstatavo K.Maksvytis.
G.Žibėnas, būdamas „Ryto“ treneriu, prieš kauniečius buvo laimėjęs penkis kartus iš dešimties, o Kauno vedlys K.Maksvytis iki šios dienos dar nė karto nesidžiaugė pergale prieš Vilniaus komandą.
„Svarbiausia, kad suradome energijos ir šviežienų žmonių, kurie patraukė ekipą svarbiu momentu ir gynybos dėka iškovojome pergalę“, – akistatą apibūdino kauniečių treneris.
Į Eurolygos atkrentamąsias akistatas patekęs šeimininkai žalgiriečiai mačą dėl pirmosios vietos LKL reguliariame čempionate pradėjo itin atsargiai – Vilniaus komanda diktavo sąlygas ir pirmavo 2–6 taškų skirtumu, o po pirmojo ketvirčio buvo priekyje 25:20.
Antrame kėlinyje Kazio Maksvyčio kariauna sugebėjo kelis kartus persverti rezultatą vieno taško skirtumu, bet vilniečiai laikė žaidimo vadžias savo rankose ir ilsėtis išėjo pirmaudami net 7 taškų skirtumu 47:40.
Per du ketvirčius sostinės krepšininkai įmetė 8 tritaškius iš 12, tuo tarpu „Žalgiris“ tenkinosi 4 iš 14.
Trečiame kėlinyje Giedriaus Žibėno komanda buvo susikrovusi ir aštuonių taškų pranašumą – 58:50, tačiau spurtu 10:2 kauniečiai išlygino rezultatą 60:60.
Ketvirtą kėlinį Tomas Dimša pradėjo dviem tritaškiais iš eilės ir kauniečiai išsiveržė į priekį 66:60, o o Dovido Giedraičio tolimo metimo skirtumas pašoko iki 69:62.
Galiausiai po kauniečių spurto 13:2 jie atitrūko 73:62. Vilniaus komanda sugebėjo likus 2 min. sumažinti atsilikimą iki 73:78. Bet galiausiai Kaunas atsilaikė.
– Pirmoje mačo dalyje „Rytas“ jus žudė tritaškiais. Kur ekipa klydo?
– Buvome gan pasyvūs. Trūko energijos ir koncentracijos. Gal antroje mačo dalyje išsigryninome situaciją. Tuomet pradėjome keistis gynamaisiais. Nors per pirmus du mačus su Vilniaus komanda tai neveikė, šįkart suveikė, o po to prie žaidimo galiausiai prisijungė gerai ir suoliukas.
– Ar tas pirmosios mačo dalies vangumas susijęs su dvikova Miunchene?
– Prieš tai sakiau – kitaip jau tikrai nebus. Reikia sugrįžti į emocinį ir fizinį lygį. Turime paskutiniuosius sezono du mėnesius: privalome atrasti save. Kai baigiasi emocinis ir fizinis benzinas, ant kurio laikomės visą sezoną, gali būti labai sunku.
– Ekipa baigiantis mačui pirmavo 78:70. Kodėl nepavyksta sėkmingai užbaigti mačų pabaigų ir tenka nervintis? Labai panaši situacija su Miunchenu?
– Gal spaudimas. Yra ir netikėtumo faktorius. Tuo krepšinis ir įdomus. Tačiau norisi mažiau tokių įdomybių. Tikiuosi, nebus daugiau tokių įdomybių.
– Kokia I.Tayloro situacija?
– Jo trauma nėra rimta, tik neramina, kad ji pasitartojo. Jam reikia poilsio. Manau, kad jis nežais iki Eurolygos atkrintamųjų mačų – lieka jau ne tiek ir daug, vos savaitė.
– Kaip vertinate Dovido Giedraičio puolimą ir žaidimą?
– Jis ne tik gynyboje gerai žaidė, bet ir puolime gerai pasirodė. Tad leidome jam „užmesti akis“ į puolimą. Yra kur tobulėti, bet iš dešimties balų sistemoje jam rašyčiau dešimt su minusu. Jis buvo vienas iš komandos variklių šiandien.
– Jaučiatės Kauno herojumi? Jaučiate sirgalių palaikymą?
– Stengiuosi būti teisingu prieš kitus ir save. Manau, kad panašiai dirbau ir anksčiau. Bet dar nė karto nedirbau organizacijoje, kurioje viskas taip greitai ir sėkmingai sudėliota – traumuotas žaidėjas tuoj pat keičiamas kitu geru žaidėju.
Tas prisidėjo prie to, kad pavyko surinkti gerą žaidėjų ir trenerių kolektyvą. Mūsų visų nuopelnas yra tas, kad kaunamės, kai ir nėra kokybės.
