Ištraukus burtus paaiškėjo, kad pirmajame etape bus galima ramiai įsibėgėti prieš svarbiausias kovas, nes teks žaisti su tikrai įkandamomis Juodkalnijos, Meksikos ir Egipto komandomis. Toliau bus sunkiau, bet Europos čempionate pernai juk teko prakaituoti nuo pirmųjų rungtynių.
Bet džiugesį staigiai ėmė keisti žinios, kad svarbūs rinktinės žaidėjai vienas po kito puolė abejoti, ar norėtų (ar galėtų) vasarą paskirti nacionalinei komandai.
Pirmas skambutis pasigirdo už Atlanto, kai naudingiausių NBA žaidėjų rinkimuose 7-ąją vietą užėmęs „Sacramento Kings“ puolėjas D.Sabonis po pralaimėto Vakarų konferencijos ketvirtfinalio prakalbo, kad traumuotam pirštui galbūt reikės operacijos ir tokiu atveju rinktinės reikalai liks nuošalyje.
„Gali būti, kad reikės pailsėti, net jei operacijos neprireiks“, – perspėjo lietuvis, neseniai pranešęs apie sprendimą pereiti į judaizmo tikėjimą.
Vos tik pasibaigus Eurolygos ketvirtfinaliui prabilo ir žalgiriečiai. „Didesnė tikimybė, kad nežaisiu“, – rėžė visos Lietuvos komanda besivadinančio „Žalgirio“ kapitonas E.Ulanovas ir patikslino, kad tai asmeninis sprendimas.
„Man reikia laiko pagalvoti apie žaidimą rinktinėje, noriu pailsėti ir pažiūrėti, kas iš to išeis“, – išsisukinėjo I.Brazdeikis, kuriam Lietuvos pilietybę išrūpino Lietuvos krepšinio federacija (LKF) su viltimi turėti tvirtą rinktinės ramstį.
Kas bus kitas? O jei rinktinės strategas K.Maksvytis ims abejoti, ar darbas klube ne svarbesnis? Ar LKF ir toliau tik nebyliai stebės, kaip byra tikroji visos Lietuvos komanda – nacionalinė rinktinė?
Akivaizdu, kad dabartinė krepšinio karta jau nepamena arba nenori prisiminti tų laikų, kai A.Sabonis, Š.Marčiulionis ir kitos tikros žvaigždės, nepaisydamos daug rimtesnių traumų, griūdamos ėjo kovoti už Lietuvą.
Užtat apie šias legendas ir filmai kuriami, o dabartiniai profesionalai galės pasigirti nebent instagramo įrašais apie prašmatnias atostogas egzotiškoje šalyje.
