Didįjį Eurolygos finalą Kaune geriau pradėjo būtent Pirėjo komanda, kuri antroje kėlinio pusėje pirmavo 19:10, tačiau būtent po šio momento „Real“ variklis, nors ne nuo pradžių, bet užsikūrė.
Kelis sudėtingus metimus pataikė Mario Hezonja, savo klasę pademonstravo Sergio Rodriguezas, o kartu ir iššovė Fabienas Causeuras, kuris bangavo viso šio sezono metu.
Visgi „Oly“ po įspūdingo „Real“ antrojo kėlinio nepalūžo ir antroje susitikimo dalyje demonstravo čempionišką krepšinį.
Aleksandras Vezenkovas toliau rodė, kodėl jis yra naudingiausias reguliariojo Eurolygos sezono žaidėjas, gimtadienio proga tinklelius skrodė kone visi Isaiah Cannano mesti metimai, o prie taškų rinkimo mašinos prisijungė ir Shaquielle‘as McKissicas.
Visgi graikų sirgalių užkurtas „Oly“ subyrėjo. Ketvirtajame kėlinyje graikų klubas nesugebėjo išnaudoti progų, kurios buvo pakankamai neblogos, o lemiamą dūrį šovė Ispanijos ir Eurolygos legenda S.Llullas.
Praktiškai visa Kauno „Žalgirio“ arena negalėjo patikėti, kas ką tik įvyko. „Olympiakos“ sirgalių būrys buvo nuščiuvęs ir „Žalgirio“ areną palikinėjo liūdnais veidais, įvairiais liūdesį, nerimą ir pyktį rodančiais gestais.
Faktiškai „Real“ komandai rungtynes laimėjo vienas metimas, tačiau šiose rungtynėse buvo įdomių Ispanijos klubo sumanymų, kurie veikė pakankamai gerai.
„Jei žiūrint iš taktinės pusės visi apie tai diskutuoja – „Real“ yra netradicinė komanda iš tos pusės, kad ypač finale tiek ilgai stovėjo zonine gynyba, – portalui lrytas.lt pasakojo buvęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės asistentas ir Klaipėdos „Neptūno“ vyriausiasis treneris Mindaugas Brazys. – Žiūrint pagal sudėtį, ką „Real“ turėjo, zoninė gynyba buvo vienas geriausių momentų, nes jie visąlaik Walterį Tavaresą laikė viduje.
Šiuo žaidimu „Real“ praktiškai eliminavo Kosto Slouko žaidimą du prieš du ir atsirado žaidėjų, nuo kurių jie galėjo rizikuoti. Zoninė gynyba buvo vienas iš faktorių, kuris nulėmė rungtynių baigtį.
Visgi aš labiau norėčiau išskirti emocinį faktorių, nes, aš galvoju, „Real“ išsigelbėjo su muštynėmis serijoje su „Partizan“. Komanda faktiškai atrodė labai prastai ir antrose serijos rungtynėse buvo praktiškai kapituliavusi. Buvo labai sunku įsivaizduoti, kad jie gali grįžti į seriją, bet tos muštynės emociškai prikėlė visą „Real“ komandą. Jie ant tos emocinės bangos nuvažiavo iki pat finalo ir jį vakar laimėjo. Manau, kad čia yra esminis faktorius.“
Kalbant apie graikų klubo problemas, reikėtų išskirti žaidėjus, kurie didžiajame Eurolygos finale pasirodė žemiau savo galimybių ribų ir neatnešė būtent to, ko reikėjo „Oly“ pergalei.
Vienas labiausiai patyrusių „Olympiakos“ žaidėjų Kostas Sloukas įmetė 6 taškus, atliko 3 rezultatyvius perdavimus ir finale pataikė vos du metimus iš septynių mestų bandymų. Negana to, ketvirto kėlinio vidury graikas prasižengė prieš S.Rodriguezą, kuris pataikė du taškus su pražanga ir po to momento užsikūrė. Įskaitant dvitaškį ir baudos metimą – S.Rodriguezas ketvirtajame kėlinyje pelnė 8 iš 15 savo surinktų taškų.
„K.Slouko žaidimą eliminavo zoninė gynyba, nes tie du žmonės iš perimetro jam buvo neparankūs ir jie jį atjungdavo nuo jo stipriųjų savybių.
Kalbant apie Moustaphą Fallą – jis dominuoja tada, kai prieš save turi mažesnius žaidėjus. Prieš Tavaresą dominuoti jam sekėsi sudėtingai.
Nors S.McKissicas įmetė taškų, tačiau tiek jis, tiek Thomasas Walkupas buvo tie žaidėjai, nuo kurių būdavo rizikuojama. Turbūt jie nėra tiek daug žaidę prieš zoninę gynybą ir nebuvo susitvarkę. Buvo labai daug laisvų metimų, kuriuos jie prametė. Čia buvo „Real“ rizika, kuri pasiteisino“, – kitų „Olympiakos“ žaidėjų problemas aiškino M.Brazys.
S.Rodriguezas – 15 taškų, 9 rezultatyvūs perdavimai ir nerealus rungtynių kontroliavimas, S.Llullas – pergalingas metimas, padovanojęs ispanams šlovę ir Rudy Fernandezo pagirtina kova kiekviename aikštelės centimetre.
Atrodo, kad veteranams lygoje vietos nėra, bet „Real“ klubo legendos parodė, kad jie vis dar turi parako ir gali nulemti rungtynių eigą ir baigtį. Kada visa Madrido klubo legendų epopėja baigsis ir ar yra tokių trio kaip jie? Šis klausimas yra atviras visiems.
„Aš jau prieš dvejus metus galvojau, kad jiems jau viskas (juokiasi – red.). Net nežinau jokios formulės, kuri leistų žaidėjams taip žaisti. Įspūdinga yra ir tai, kad nepaisant to, jog žaidėjai turi tokią patirtį, tačiau jie sugeba ne tik gerai žaisti, bet ir kautis, kovoti bei turėti tiek energijos, kiek kartais jaunimas neturi.
Pažiūrėkite į Rudy Fernandezą... Kaip jis griūna ant kamuolių, kaip jis lipa ant lentos. Tai yra kažkas neįtikėtino, tai atrodo įspūdinga. Nenoriu prognozuoti jų ateities, bet dar bent metus – jie tikrai gali žaisti.
Ilgiau paieškojus gal ir būtų galima kažką prisiminti, bet tikrai negaliu pasakyti, kas čia galėtų būti tokie ilgaamžiški ir geri žaidėjai. Galbūt reikėtų žiūrėti į „Olympiacos“ pusę – Vassilis Spanoulis, Georgios Printezis, kurie ilgai žaidė. Bet kokiu atveju – „Real“ veteranų amžius ir žaidimas tokiame lygyje su didele energija yra klasė“, – žavėjosi „Real“ meistrais buvęs Lietuvos rinktinės specialistas.
Šiemet ne tik Madrido veteranai priminė apie save, bet dar labiau savo vardą į elitą įsicementavo Walteris Tavaresas.
Centras iš Žaliojo Kyšulio jau pastaruosius kelerius metus yra laikomas elitiniu vidurio puolėju, bet šiemet „Real“ komandai jis buvo viskas – geriausias besiginantis žaidėjas, žmogus, per kurį yra kuriamos progos kitiems, o galų gale tas pats dominavimas arčiau krepšio.
Atletas per pastaruosius metus patobulėjo, o prie to prisidėjo tiek prieš tai dirbęs Pablo Laso, bet ir šiemet į vyriausiojo trenerio pareigas atėjęs Chusas Mateo.
„Ar prie P.Laso, ar prie Ch.Mateo – W.Tavaresas svarbia figūra buvo jau patapęs anksčiau. Aišku, reikia pripažinti, per visą karjerą jis pagerino savo mobilumo įgūdžius. Anksčiau jis buvo labai lėtas, o dabar jis tapo žymiai greitesnis.
Jis ir prie pick and rollų (du prieš du – red.) aukščiau išeina, gerai keičiasi, protingai išlaiko atstumą, po krepšiu – blokai. Jis yra stipriai pagerinęs gynybą, o puolime su tokiu ūgiu tikrai dominuoji. Jis tą dominavimą visą sezoną išlaikė. Galbūt šiek tiek pridėjo žaidimo nugara į krepšį, ko anksčiau nebuvo. Buvo kalbama, kad tradiciniai vidurio puolėjai yra išnykę, bet dabar matome, kad kiekviena komanda nori turėti po vieną tokį vidurio puolėją“, – liaupsino vidurio puolėją M.Brazys.
Paskutinis ir pergalę nulėmęs S.Llullo metimas nebuvo pats lengviausias, tačiau matytas ne vieną kartą.
Ispanas permetė 218 centimetrų esantį M.Fallą, kuris pakankamai gerai dirbo gynyboje ir iš jo prašyti daugiau tiesiog nebuvo galima.
„Dažniausiai, kas gale būna, kai lieka kelios sekundės ir reikia metimo, gali bandyti sukti derinį, bet turi ir pakankamai laiko sužaisti paprastą pick and rollą. Dažniausiai treneriai renkasi ne kažkokią taktinę situaciją, o renkasi žaidėją, kuriuo jie labai pasitiki ir atiduoda jam laisvę kurti, išmesti kažkokį metimą.
Niekas nesako, ką žaidėjas turi daryti – mesti tritaškį ar veržtis. Panašu, kad Ch.Mateo šįkart pataikė. Gal kitam krepšininkui toks metimas būtų labai sudėtingas, bet kiek prisimenu S.Llullo karjerą, tai jis yra įmetęs ne vieną tokį metimą. Žmogus legenda, žmogus istorija, pataikęs istorinį metimą“, – ispano ekstra klase žavėjosi M.Brazys.
Ši „Real“ komanda sukūrė to, kas anksčiau Eurolygoje nebuvo matyta.
Serijoje su Belgrado „Partizan“ ispanai atsilikinėjo 0:2, o atsiliekant būtent tokiu rezultatu – niekam nebuvo pavykę patekti į finalinį ketvertą.
Tačiau Madrido „Real“ sugebėjo padaryti ne tik tai, bet viską užtvirtinti taip, kad niekas tokios istorijos nepamirštų.
„Jie yra vienintelė komanda, kuri serijoje iš 0–2 sugebėjo grįžti ir laimėti seriją, patekti į finalo ketvertą ir galop laimėjo finalą. Faktas – ši komanda yra istorinė. Tai yra vienintelė komanda, kuri tai padarė.
Aš galvoju, kad jų serija prasidėjo su muštynėmis Madride. Čia yra žaidėjams pavyzdys. Kalbu apie Keviną Punterį.
Ten nebuvo tokia pražanga, kad taip stipriai reaguoti. Aš galvoju, jei „Partizan“ būtų ramiai pabaigę rungtynes, nesureagavę į S.Llullo pražangą, būtų pasiėmę paprastus du baudų metimus ir paprastai laimėję rungtynes – „Partizan“ būtų buvusi ta komanda, kuri būtų išėjusi į finalo ketvertą. Tos muštynės užkūrė emociją. „Real“ pradėjo tikėti, pradėjo žaisti ir nuvažiavo tolyn“, – apibendrino šio sezono „Real“ M.Brazys.
Vykstant Eurolygos sezonui buvo daug klaustukų, ar Ch.Mateo liks kitąmet prie „Real“ vyriausiojo trenerio vairo.
Visgi spaudos konferencijoje jį užstojo ir finalo naudingiausias žaidėjas W.Tavaresas.
„Nežinau kaip apibūdinti tas emocijas, noriu pasveikinti jį (rodo į trenerį Ch.Mateo). Jis įkvėpė mus atiduoti viską, kad liktume kartu, kad kautumės vardan šio klubo. Jis nuolat tikėjo mumis, jis to nusipelno.
Ir jūs, vaikinai (kreipiasi į žurnalistus), turite jo atsiprašyti. Jis iš jūsų sulaukė daug kritikos ir abejonių.
Jis šio titulo nusipelnė labiau už visus“, – kalbėjo W.Tavaresas.
Visgi kokia šio stratego ateitis Madride?
„Jeigu jis turi žaidėjų pasitikėjimą – tai yra labai svarbus dalykas. Jei žaidėjai už jį stovį, kovoja, pasisako ir užstoja – tai yra labai svarbu. Manau, kad daug šansų, jog jis turėtų likti. Manau, kad tokioje situacijoje trenerį būtų protinga pasilikti“, – mąstė M.Brazys.
