„Po tokių rezultatų be abejo, kad padidėjo, – lrytas.lt portalui sakė Romas, pasipuošęs legendiniais 1992-ųjų Barselonos žaidynių Lietuvos marškinėliais, pagamintais pagal „Grateful Dead“ grupės dizainą. – Netikėjome, kad Lietuvos rinktinė taip gerai žais. Labai patenkinti, nesigailime atvažiavę į šį čempionatą. Jis – geriausias.“
Jį labiausiai įtikino Lietuvos rinktinės pergalė prieš Graikiją 92:67. Po jų jau patikėjo, kad lietuviai „tikriausiai eis iki finalo“.
„Maksimalus. Šiuo metu jau maksimalus“, – sakė su bičiuliais Lietuvos trispalvę pirmiau išskleidęs Gintas. Jis tiesiai šviesiai sako – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žygiuos iki pat 2023 metų pasaulio čempionato finalo.
„Kiekvienos rungtynės buvo vienos už kitą svarbesnės. Visose matėme, kad žaidimo lygis kyla, o rezultatai – tik gerėja. Fantastika. Fantastika visai Lietuvai. Nuostabu. Rungtynės, treneriai, žaidėjai – super“, – pagyrimus Lietuvos rinktinei žarstė Giedrius.
Šalia stovėjęs Gintaras prisiminė ir labai skambią frazę, kurią per susitikimą su sirgaliais pasakė Jonas Valančiūnas.
„Labiausiai visas abejones nupūtė mūsų kapitono pasakymas, kad penkios pergalės liko iki pabaigos“, – sakė jis.
Tuomet Lietuvos rinktinė po ypatingai svarbios pergalės prieš Juodkalniją 91:71 laisvą dieną skyrė susitikimui su ištikimiausiais gerbėjais. Atėjo visa rinktinė – krepšininkai, treneriai, personalas. J.Valančiūnas tarė: „Taip ir toliau – reikės palaikymo. Penki „grajai“, penkis laimime ir viskas.“
Kaip aktyviausių sirgalių lyderis Tomas Balaišis-Sėkla anglų kalba duoda interviu stebėjusios Emilija ir Roberta jau iš anksto buvo įsitikinusios – lietuviai bus finale.
„Aš visada tikėjau ir žinojau, kad taip ir bus. Dabar – tik pirmyn. Tiesiog esame euforijoje“, – lrytas.lt portalui sakė Roberta.
Jos žodžius „viskas, dabar eisime toli“ pasakė jau po pirmųjų Lietuvos rinktinės rungtynių, kur lietuviai 93:67 nupūtė Egiptą.
Kepurėlę su ragais dėvintis Virginijus jau į Manilą atvyko su didžiulėmis viltimis.
„Seniai sakiau, kad mes turime pasirodyti taip, kaip Turkijoje – žaisti dėl medalių. Atvykau tikėdamas, kad dėl jų žaisime. Nesu dabar įsitikinęs, bet tikiuosi, kad taip bus“, – bronzinius metus prisiminė Virginijus.
Jis gerai girdėjo ir J.Valančiūno žodžius: „Priimu, kaip iššūkį, kurį jie patys sau susikūrė. Treneris visą laiką sako, kad jie turi vidines nuostatas ir stengiasi įgyvendinti“.
Lietuvos rinktinės galimybėmis nuo pat pradžių tikėjęs Rimas iškart pirko bilietus taip, kad iš pasaulio čempionato grįžtų jau po finalo.
Kovoje dėl trofėjaus jis nori labai paprasto, bet labai neįtikėtino įvykio: „Finalas su latviais. Čia būtų Baltijos svajonė“.
J.Valančiūno žodžių jis pranašyste nevadina, bet pabrėžė: „Ką pasakė, tą turi ir padaryti. Žodžio žmogus.“
