Tuo metu aplink sukosi Vokietijos krepšininkų siautulys, aikštės link judėjo pasaulio čempionato trofėjus, Johannesas Voigtmannas guodė Nikolą Milutinovą, su kuriuo prieš metus buvo bendraklubiai.
Apmaudą liejo ir Serbijos sirgaliai, kurie Maniloje išsiskyrė savo elgesiu – neseniai arenoje buvo išskleidę Rusijos vėliavą, dabar vos tik prasidėjus rungtynėms sulaukė apsaugos dėmesio, nes lipo ant kėdžių, mojavo gėrimų pilnomis stiklinėmis ar netgi rūkė.
Sekmadienį pasaulio čempionato uždanga nusileido išties trankiai ir įspūdingai – „Mall of Asia“ arenoje sirgaliai išvydo aukščiausios klasės krepšinį, kovą iki pat paskutinių minučių. Ir – Vokietijos krepšinio rinktinės triumfą – dominuojančia jėga Europoje tapti užsimoję Gordie Herberto vyrukai 83:77 palaužė Serbijos komandą, kuri ketvirtfinalyje užbaigė lietuvių svajonę. Vokietija per pasaulio čempionatą taip nė karto ir nepatyrė, ką reiškia pralaimėti.
„Aš galiu prisiimti atsakomybę, nes aš nežaidžiau tokiu lygiu, kokiu turėjau. Turėjau žaisti geriau ir man tikrai bus sunku. Dėl to jaučiuosi blogai. Tokios duobės kartais nutinka ir deja, man tai įvyko šiandieną. Bet turiu eiti pirmyn, nepasiduoti“, – jau šiek tiek nuslūgus emocijoms kalbėjo N.Milutinovas, kuris dar neseniai apkartino Jono Valančiūno gyvenimą baudos aikštelėje.
Šįkart jis per 20 minučių pelnė vos 2 taškus, prametęs 4 dvitaškius ir pasižymėjęs tik nuo baudų metimo linijos.
Jis net kelis kartus pakartojo, kad nori prisiimti atsakomybę už savo žaidimą, tačiau pabrėžė – po tam tikro laiko serbai džiaugsis ir sidabru.
„Žinoma, mes didžiuojamės, nes niekas iš mūsų nesitikėjo, kad mes kovosime dėl aukso. Dėl to labai džiaugiuosi. Mes pradžiuginome savo šalį. Parodėme, kokia gera komanda esame, nors savo komandoje ir neturėjome tiek daug gerų žaidėjų. Nepaisant to, mes kovojome ir niekada nepasidavėme, – sakė Pirėjo „Olympiakos“ centras. – Turėsiu laiko pailsėti ir pašvęsti, kiek tik įmanoma švęsti sidabro medalį. Nekantrauju, kada vėl susirinksime kitai vasarai.“
Jam antrino ir Nikola Jovičius, šįkart pelnęs 9 taškus ir atkovojęs 8 kamuolius.
„Tai reiškia labai daug. Visa šalis džiaugiasi tuo, ką pasiekėme. Taip turėjome šansą, tačiau šįkart juo nepasinaudojome. Mes atidavėme viską“, – kalbėjo jis.
Krepšininkų emocijos jau buvo nuošalėje – po finalo su žurnalistais jie kalbėjo jau praėjus nemažai laiko – po medalių teikimo ceremonijos, nuskambėjus himnui.
Serbų krepšininkai stengėsi nekalbėti apie tai, kad pralaimėjo ir daugiau kalbą suko link to, kad iš šios Serbijos rinktinės niekas nesitikėjo tokio pasiekimo. Taip sakė ir 17 taškų sumetusi serbų žvaigždė Bogdanas Bogdanovičius iš „Atlanta Hawks“.
„Na, bent buvo įdomu žiūrėti sirgaliams. Žinoma, geras turnyras. Tarptautinio krepšinio kartelė kyla, tik pažiūrėkite, kaip žaidžia kitos komandos. Ypač palyginus su tuo, kai pradėjau žaisti aš. Rungtyniauti darosi sunkiau ir sunkiau, – pabrėžė jis. – Deja, bet kartais sėkmė nebūna mūsų pusėje. Prametėme keletą metimų, nepasinaudojome keletu galimybių. Taip jau tinka krepšinyje.“
Prieš čempionatą Serbijos rinktinė išties nebuvo sukėlusi didelių lūkesčių. Serbijos rinktinė į pasaulio čempionatą atvyko ne tik be savo megažvaigždės Nikola Jokičiaus, jie neturi ir Vasilije Micičiaus, Bobano Marjanovičiaus, Nemanja Nedovičiaus, Milošo Teodosičiaus, Aleksejaus Pokusevskio, Nikola Kaliničiaus ir Vladimiro Lučičiaus.
Todėl po pergalės prieš Lietuvą serbai jau kalbėjo apie pasiektą pagrindinį tikslą – pasiimtą tiesioginį kelialapį į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes.
Užsiminė apie teisėjus ir patirtas negandas
Pasaulio čempionato finalas išties buvo karštas – komandos viena kitai į gerkles kibo nuo pat pirmųjų minučių, o į didžiąją pertrauką išėjo esant lygiam rezultatai. Pirmaujanti komanda per šias rungtynes keitėsi 15 kartų, 10 kartų rezultatas buvo lygus.
Pirmą kartą didesnis nei 5 taškų skirtumas buvo pasiektas iki trečiojo kėlinio likus žaisti 3 minutes, kai vokiečiai nutolo 62:53. Į lemiamą ketvirtį Vokietija išėjo pirmaudama 69:57, tačiau likus žaisti 40 sekundžių turėjo vos dviejų taškų pranašumą – 79:77.
Serbijos rinktinė per spaudos konferenciją kalbėjo ir apie patirtas negandas, o 21 tašką pelnęs Aleksa Avramovičius užsiminė ir apie teisėjavimą.
„Teisėjai...Mano nuomone, mes kovojome taip pat agresyviai...Nežinau, viską matėte. Nenoriu kaltinti teisėjų, nes gerbiu juos. Dirbdami finale jie išpildė savo svajonę, kaip ir aš. Tačiau varžovai ketvirtajame kėlinyje žaidė daug kiečiau, fiziškiau ir dėl to turėjo mažiau problemų. Bet ir mes turėjome savo progų, tik nepataikėme“, – kalbėjo A.Avramovičius, pareiškęs, kad Serbija olimpinėse žaidynėse tikisi „dar didesnės sėkmės.“
Serbai nusilenkė ir savo komandos draugui Borišui Simaničiui, kuris dar grupių etape per rungtynes su Pietų Sudanu gavo smūgį alkūne į pilvą. Paaiškėjo, kad jam buvo stipriai pažeistas inkstas, kurį netgi teko pašalinti.
„Tokiose rungtynėse mums reikėjo geresnės rotacijos. Nežinojote, bet N.Milutinovas po paskutinių rungtynių su Kanada jautė raumenų skausmus. Medikai padarė viską, ką galėjo, bet per 48 valandas jį visiškai paruošti buvo sudėtinga. Turnyro pradžioje praradome labai svarbų žaidėją B.Simaničių. B.Bogdanovičius blogai pasijuto prieš rungtynes, tačiau žaidė. Tiek problemų aš nesu matęs per savo gyvenimą. Aš tai sakau, nes tai – tiesa, bet reikia pasveikinti Vokietiją, kuri žaidė nuostabų krepšinį. Jie nusipelnė titulo. Bet aš didžiuojuosi savo krepšininkais, kas negalėtų būti?“, – sakė 74-erių serbų vairininkas Svetislavas Pešičius, po 2022 metų Europos čempionato sulaukęs daugybės kritikų ir savo gimtinėje jau ne kartą vadintas senamadišku, pasenusiu ir nebesuprantančiu modernaus krepšinio.
