Ketvirtadienį sostinės „Avia Solutinio Group“ arenoje vyko 2003 metų Europos krepšinio čempionės Lietuvos rinktinės pagerbimas: dešimt Senojo žemyno čempionų sužaidė parodomąsias rungtynes su 20-mečių rinktine. Iš 2003 metų auksinės rinktinės nebuvo tik Šarūno Jasikevičiaus ir Dariaus Songailos.
2003 metų rugsėjo 14-ąją Stokholmo „Globe“ arenoje lietuviai įveikė Ispanijos nacionalinę ekipą 93:84 ir daugiau kaip po šešių dešimtmečių ir vėl pasidabino Europos auksu. Būtent finale A.Macijauskas pelnė 21 tašką ir prisidėjo prie mūsų ekipos sėkmės.
- Ar krepšinis vis dar yra jūsų svarbiausias žaidimas?
– Kaip čia pasakius. Sakysime, krepšinio nelabai žaidžiu (juokiasi). Bet yra kitų mėgstamų sporto šakų. Kokios?
Kad ir teniso padelis, sunkioji atletika. Kūną reikia ruošti senatvei dar turint jėgų, o ne tada, kai jau pasenai.
– Ar dar sugrįžtate mintimis į tą auksinį finalą? Apima emocijos?
– Neįkainojami atsiminimai – tai vertybės ir šeimai, ir vaikams, ir sirgaliams. Visiems.
– Pasižiūrėjote kada nors vaizdo įrašą su auksinėmis rungtynėmis?
– Ne, jau daug metų prabėgo. Buvo kažkada, kai myniau namie dviratį ir įsijungiau. Tai buvo motyvacija sportuoti (juokiasi).
– Jau ilgą laiko tarpą Lietuvos rinktinė nelaimi medalių, o aukso nėra jau 20 metų. Kodėl?
– Nenoriu gilintis į detales, nes tiesiog gal ir neverta šiandien. Pastarasis čempionatas davė daug emocijų, vilčių, suvienijo sirgalius. Buvo džiaugsmo, bet galiausiai viskas baigėsi ašaromis. Bet tai sportas ir jis tuo gražus, nes nėra prognozuojamas.
– Ar neliūdna, kad susirinko ne visa auksinė rinktinė – nėra Šarūno Jasikevičiaus?
– Aišku, liūdna. Jis juk yra visos tos dėlionės detalė. Kai vaikai surenka puzlę ir trūksta vienos dalelės, tai ta puzlė yra nepilna, vaizdelis nėra pilnas. Bet žmogus yra užsiėmęs. Tikiuosi, kad dar susibėgsime.
– Kuo buvo ypatinga ta rinktinė?
– Puiki komanda, puikūs treneriai. Komanda žaidė gerą krepšinį.
– Susitikote po dešimtmečio. Kaip visi atrodo – ar pasikeitę?
– Visi laimingi, visi šypsomės, o metai keičia visus. Viską galime susigrąžinti, bet tik ne prabėgusius metus. Tai neišvengiama.
