Po prastos atkarpos Kauno klube sublizgėjo Arnas Butkevičius, kuris rungtynėse pelnė 10 taškų, atkovojo 8 kamuolius ir surinko 13 naudingumo balų.
Po pralaimėtų rungtynių žaidėjas atskleidė, kad po mačo rūbinėje atvirai pasikalbėjo visi žaidėjai, o pokalbyje nedalyvavo trenerių štabo nariai.
– Kokios pirmosios mintys po pralaimėjimo?, – buvo paklaustas 31-erių A.Butkevičius.
– Klampios rungtynės, beveik visos jos klostėsi taškas į tašką visos rungtynės. Galbūt turėjome savo mini atkarpėlių, kurias galėjome sužaisti geriau, galbūt susikrauti šiek tiek didesnę persvarą, bet tokios klaidelės neleido padaryti to.
Iš kitos pusės, tai galbūt buvo vienos kovingiausių rungtynių, kur dėjome žingsnį į priekį šiuo aspektu, ir pradėjome šitas rungtynes nuo gynybos. Tai – kažkas tokio, ką mes norime daryti kiekvienose rungtynėse, nuo to pradėti, ir tai turėtų būti mūsų veidas.
– Kas lėmė klaidas?
– Buvo tokių skaudžių klaidų ties viduriu, kai praradus kamuolį jie nubėgo ir įmetė lengvus taškus. Bet iš kitos pusės mes turbūt turėtume daugiau padėti įžaidėjams persivarant kamuolį. Kaip daro „Panathinaikos“, bandai spausti ir jie statosi užtvaras. Turime pasišnekėti, kaip būtų patogiau mūsų įžaidėjams.
– Jūsų pražanga rungtynių pabaigoje prieš Kostą Slouką, akivaizdu, nebuvo planuota. Bet ar ji buvo?
– Ne ne, tikrai neplanuota. Mano kaltė. Atvirai pasakius, gal ir negaliu komentuoti to teisėjo sprendimo, bet aš turiu savo nuomonę.
– Ar sunku kontroliuoti mintis po tokių pralaimėjimų?
– Aišku, kad sudėtinga, bet ir su komanda kalbėjome, kad kovodami pralaimime,tai nėra taip beviltiška, kaip atrodydavome kai kuriose rungtynėse šiais metais, o klaidos yra ištaisomos. Pirmiausia, pradėjome nuo kovos, kas turėtų būti mūsų veidas. Kai taip pralaimi rungtynes, be abejo, apmaudu, bet žvelgi į kitas rungtynes ir ieškai dalykų, kuriuose gali būti geresnis.
Manau, kad jeigu išlaikysime tą pačią kovą ir energiją, ką demonstravome, ateityje tik tokiu atveju galime tikėtis kažko geresnio.
– Kiek atsiranda abejonių savimi po tokių pralaimėjimų?
– Natūralu, kad kiekvienoje komandoje pralaimėjimų etape atsiranda tokių abejonių, dvejonių. Pralaimėjimai kažkiek slegia, bet mums reikia vienų, dvejų geresnių rungtynių. Galbūt laimėtume paskutinėmis sekundėmis ar įtemptą kovą, kas kiekvienam žaidėjui įneštų pasitikėjimo. Aišku, komandinio žaidimo, bet ir sėkmės, ir kažkiek gerų epizodų klausimas.
– Po pralaimėjimo su žaidėjais pasikalbėjote ir be trenerio. Apie ką tai buvo?
– Tai buvo komandinis pokalbis. Neišsiplėsiu.
