Vilkai rungtynes pasitiko po dviejų itin skaudžių pralaimėjimų. Praėjusią savaitę K.Kemzūros auklėtiniai Europos taurės namų rungtynėse 79:110 pripažino „Paris Basketball“ pranašumą, o Lietuvos krepšinio lygoje Utenoje 68:96 nepasipriešino „Juventus“ krepšininkams.
Nepaisant tokios nesėkmingos serijos, antradienio rungtynes Vilniaus komanda pasitiko nusiteikus kovingai ir nuo pirmųjų minučių metė rimtą iššūkį vieniems iš A grupės lyderių.
Tolimais metimais savo žaidimą grindę „Wolves“ lemiamą ketvirtį pasitiko rezultatui esant lygiam – 62:62.
Visgi laimingos pabaigos nebuvo. „Vilkai“ prametė vieną baudos metimą po kitos ir svečiai iš Tel Avivo sugebėjo susikurti pranašumą ir iškovoti sunkią pergalę 8 taškų skirtumu.
„Deja mums pritrūko iki pergalės. Startavome su gera energija, susikūrėme gerus metimus, tačiau jų nepataikėme.
Pirmoje rungtynių pusėje per dažnai praradome kamuolį – 14 kartų. Tai neleido mums susikurti persvaros. Po pertraukos pradėjome saugoti kamuolį, bet ketvirtajame kėlinyje keli nesusikalbėjimai gynyboje, nereikalingos pražangos, skuboti metimai neleido pergalingai pabaigti rungtynių.
Visgi po sunkios savaitės pagaliau parodėme gyvybę, energiją, tačiau to neužteko. Tai buvo geras žingsnis link grįžimo, kur buvome prieš tai, bet dar turime priimti geresnius sprendimus“, - kalbėjo "Wolves" treneris Kęstutis Kemzūra.
– Kiek pykti buvote po pralaimėjimo Utenoje ir kiek džiugu už parodytą reakciją?
– Pykti ant savęs, ne ant kažko. Mes suprantame, kad negalime taip žaisti dėl savininkų, dėl pačių savęs, dėl žiūrovų. Galiu išvardinti 100 priežasčių dėl ko taip atsitiko, bet tai nieko nepakeis.
Sutarėme, kad kausimės ir tą pirmą žingsnį parodėme. Kai kas sekėsi, kai kas ne, bet nebebuvome bejėgiai. Puolime pritrūko šalto proto, buvome skuboti ir tos klaidos labai pamaišė. Į dugną atsirėmė ir turime dirbti kantriai, kad atsitiestume.
– Galbūt galėtumėte įvardinti pagrindines priežastis, dėl ko dabar yra sunkesnis etapas?
– Turiu savo teoriją. Pradžioje nebuvo lengvų rungtynių. Mūsų rotacija buvo trumpa, berods, į Šiaulius vykome šešiese. Vėliau kažkas atėjo, kažkas gavo traumas.
Nauji žaidėjai jungėsi prie komandos. Turėjome vienu metu žaisti rungtynes ir mokytis. Vėliau lyg ir pagavome sportinę formą, pradėjome gerai žaisti, bet visada viską darėme maksimumu.
Nesame tokie labai patyrę žaidžiant tiek rungtynių ir tiek minučių su tokiais vaidmenimis ir tokia atsakomybe. Galiausiai kažkuriuo momentu atsimuši į sieną ir tai yra labai žmogiška.
Savotiškai prisivalgai, jeigu galima taip išsireikšti. Dabar ateina nauji žmonės – atvažiavo Garrisonas Brooksas, sugrįžo Jeffery Tayloras.
Bet G.Brooksas tik atvažiavo. Reikia mokintis derinius, sistemas. J.Tayloras nežaidęs nuo praėjusių metų – jis nėra dar tas žaidėjas. Jis duoda gynybos, energijos, bet jis dar nėra tas žaidėjas.
Tuomet užvažiuoji ant Paryžiaus. Nesame mes blogesni 30 taškų. Bet matėte – sušaudė į veidą kai kuriuos.
Tiek tritaškių į veidą sušaudė. Ir kaip sakau, tai buvo šioks toks lūžis. Jei pastebėsite daug komandų Europoje taip būna, tik gal ne taip skausmingai. Mes kai lūžome – tai veidu į purvą. „Juventus“ sužaidė puikias rungtynes ir nežinau kas atsitiko, bet mes lūžome psichologiškai. Dabar lipdomės save iš naujo. Bandome prisiminti kokie buvome. Šiandien buvo pirmas žingsniukas, nepakako. Bet šiandien komanda buvo ir kovojo.
– J.Tayloras žaidė daug. Kiek džiugu vėl turėti tokio lygio žaidėją rotacijoje?
– Labai džiugu. Jisai didelė dalis komandos. Jo patirtis, gynyba. Pažiūrėkite kaip jis išeina iš užtvarų. Vėliau yra jo aštrumas. J.Tayloras yra aukštas gynėjas, jis gali įeiti į baudos aikštelę, o tada gynyba turi reaguoti, turi eiti padėti. Taip pat jis yra dar vienas žaidėjas su kuriuo gali keistis.
– Kokį įspūdį palieka D.Brooksas?
– Jis dar gerės ir gerės. D.Brooksas yra jaunas, 24-erių metų. Jam tai pirmas sezonas Europoje, o jis klauso ir mokinasi. Kuomet žaidi ir Europoje, neturi daug treniruočių. Praktiškai būna po vieną treniruotę kuri trunka virš valandos ir per tą laiką turėti viską sudėti. Tiek D.Brooksui, tiek J.Taylorui reikėtų tų treniruočių su komanda.
– Tre‘Shawnas Thurman sakė, jog yra labai pavargęs. Reikėtų kažkokio poilsio ar uždaryti visus viešbutyje, kaip daro Erginas Atamanas?
– Gerai būtų kur nors Havajuose, kur šilta. Porai savaičių ir aš išvažiuočiau.
– Džordže Gagičius nepasirodė aikštėje. Ar nematote jam minučių sugrįžus J.Taylorui?
– Nedarykite skubotų išvadų. Žaidėme maža rotacija, matėte kokia kokie greičiai ir intensyvumas. Bus dar rungtynių, kur jis turės progų pasireikšti. O šiandien puikiai pasirodė Christianas Mekowulu. Toks buvo sprendimas – neišsiplėsti per daug. Mano tikslas nėra, kad visi pažaistų, mano tikslas – laimėti.
– Eigirdas Žukauskas rungtynių pabaigoje skaudžiai nukrito. Ar teko su juo bendrauti?
– Pasuko čiurną. Matysime, kaip bus. Jam labai nesiseka – tai nugaros bėdos, tik sugrįžus čiurną.
– Kokia Rasheedo Sulaimono būklė ir kada būtų galima tikėtis jo sugrįžimo?
– Būklė gerėja, treniruojasi, laksto, bet dar tiksliai nežinau. Negaliu tiksliai pasakyti, kad nepasirodyčiau kaip koks melagis. Susilaikysiu, ne dėl to, kad nenoriu ar paslaptis, tiesiog negaliu pasakyti.
– Prieš kurį laiką Gediminas Žiemelis buvo minėjęs, jog atvyks mega žvaigždė. Ar yra dar ieškomas kažkoks naujokas?
– Nežinau. Ne aš šituos žodžius sakiau. Gal aš kažko nežinau, bet lyg ir ne.
