„Žalgiris“ rungtynes sutiko su neįprastu vairininku – komandą paliko vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis, jį keičia Andrea Trinchieri. Iki italo atvykimo komandai vadovauja Tautvydas Sabonis.
Dvikova galingai pradėję kauniečiai pirmavo 28:13, o po dviejų kėlinių pirmavo 50:38.
Po ilgosios pertraukos sužaidus vos tris minutes emocijomis pratrūko Kęstutis Kemzūra – jam nepatiko teisėjų sprendimai ir jis turėjo ką jiems pasakyti pakeltu tonu. Už tai „Wolves“ treneriui skirtos dvi techninės pražangos ir parodytas tiesus kelias į rūbinę.
Emocinis impulsas suveikė ir „vilkams“ pavyko priartėti iki 50:57. „Žalgiris“ šį gaisrą užgesino atsakomuoju spurtu po Tomo Dimšos tritaškio atitrūkdamas 67:52. Ketvirtame kėlinyje intriga mirė, kai rezultatas tapo 84:64.
Po mačo vykusioje spaudos konferencijoje K.Kemzūra nedalyvavo, nes šiose rungtynėse jis užsidirbo dvi technines pražangas, o vietoj jo dvikovą komentavo nuo trečio kėlinio Vilniaus ekipai vadovavęs Nedas Pacevičius.
„Sveikiname „Žalgirį“, panašios reakcijos ir tikėjomės, kurią pamatėme. Antrą kartą per dvi savaites užtaikėme ant tokių emocinių rungtynių iš „Žalgirio“ pusės. Bet daugiau turime žiūrėti į save. Dar vienos prastos rungtynės iš mūsų pusės. Begalė medžiagos analizuoti ir bandyti gerinti prastą mūsų žaidimą“, – teigė „Wolves“ asistentas.
– Kas konkrečiai buvo blogai? Sakote, kad prastas žaidimas...
– Gynyba. Mes jau po pirmos pusės savo štabe apsitarėme, kad puolimas daugiau-mažiau mums kaip ir tinka, bet gynyboje vėl tos pačios klaidos. Žinome individualų skautingą ir kažkodėl jo nevykdome.
Tai yra bėda nuo sezono pradžios, kas iš tikrųjų mus labai gramzdina. Šiandien buvo dar vienos rungtynės, kur sugalvojome nevykdyti to žaidybinio plano.
Reikia nukelti kepurę prieš „Žalgirį“, šiandien jie buvo žymiai vertesni pergalės ir tai įrodė.
– „Žalgiris“ persvarą susikrovė pirmajame kėlinyje. Ar nebuvo klaida nedvigubinti nugara žaidusių Rolando Šmito ir Edgaro Ulanovo?
– Nebuvo klaida. Kaip ir minėjau, tai labiau vienas prieš vieną gynybos atsakomybė.
– Prieš dvi savaites po mačo su „Žalgiriu“ K.Kemzūra tikino, kad Džordže Gagičius privalo sureaguoti į jam keliamus priekaištus. Šiandien jis nebuvo registruotas rungtynėms. Pamatėte jo reakciją per kelias savaites?
– Jei turime trylika žaidėjų ir jis šiandien buvo neregistruotas, atsakymą, manau, suprantate patys.
– Realu, kad D.Gagičius paliks komandą?
– Klausimas ne man.
– O kaip treneriai norėtų – kad liktų ar išvyktų?
– Klausimas, kurio išnešti į spaudą, atsiprašau, bet mes negalime.
– Šį sezoną dar gali būti permainų sudėtyje?
– Jei vėl atsakyčiau, kad „klausimas ne man“, labai nesmagiai nuskambėtų. Klube yra žmonės, kurie dirba šitą darbą. Dabar turime sudėtį, kokiame turime. dabar lengva sakyti – jums kažko trūksta...
Bet pasižiūrime, kad turime dvylika žaidėjų ir net daugiau – su dar mažiau žaidėjų turėjome gerą atkarpą ir gerų pergalių, tiek LKL, tiek Europos fronte.
Sakyti, kad mums kažko verkiant reikia, nežinau, kaip padiktuos sezonas. Neduok Dieve, būtų traumos. Tiek ir galiu atsakyti apie papildymus ateityje.
– Kodėl Adas Juškevičius nepakilo nuo suolo? Kodėl?
– Trenerių sprendimas.
– Kiek sunku komandai psichologiškai tame pralaimėjimų liūne? Jaučiasi nusivylimas?
– Žinoma, kad jaučiasi. Ypač, kai turėjai geresnę atkarpą, o dabar ji yra prastesnė. Visi sunkiai dirba ir žaidėjai atiduoda daug jėgų, kiek mes jų beturime.
Negalime sakyti, kad nematome tų pastangų. Bet kažkur vis pritrūksta, vis mentaliteto klaidos vis išlenda ir neleidžia sėkmingai užbaigti rungtynių ar galų gale ateiti į rungtynių pabaigą taip, kad būtume konkurencingi žaisti dėl pergalės.
Tai skaudina ir su kiekvienomis rungtynėmis viskas atrodo vis sunkiau ir sunkiau. Vyrai yra valingi ir tikiu, kad rasime išeiti ar kelią iš šios situacijos. Net neabejoju, kad komanda suras tuos kelius. Vienais ar kitais būdais komanda suras tą reikiamą kelią.
– Koks buvo jausmas perimti tą vyriausiojo trenerio vaidmenį?
– Žinote, tokia situacija: imiesi to darbo, o jausmas toks, kad rungtynių eigoje praradome vyriausiąjį trenerį.
Štabe visi esame daugiau ar mažiau bendraminčiai, kiekvieną dieną ruošiamės kartu, strateguojame kartu ir nebuvo kažko naujo, ko nežinočiau apie žaidėjus ar komandą.
– Kas nutiko Regimantui Miniotui? Trauma?
– Traumelė. Dar nežinau, lauksime daktarų išvadų. Bet likusioje šių rungtynių dalyje žaisti jis negalėjo.
