Šaro vadovaujama Stambulo „Fenerbache“ (11/8) 109:74 be didesnio vargo grįžo į pergalių kelią ir Panevėžyje sutriuškino Tel Avivo „Maccabi“ (11/8).
37 taškai – tai didžiausias „Fenerbache“ pranašumas šiose rungtynėse (109:72). Tai buvo rezultatyviausios Turkijos ekipos rungtynės visoje klubo istorijoje.
Tai – penktoji Šaro pergalė šiame Eurolygos sezone. Lietuvis ir jo vadovaujama „Fenerbache“ per tą laiką, kai Š.Jasikevičius treniruoja komandą, yra patyrę vos vieną pralaimėjimą, kuris įvyko praėjusiame Eurolygos ture, kuomet 76:85 Turkijos grandų klubas nusileido prieš Belgrado „Crvena zvezda“.
„Sveikinimai mano žaidėjams ir mūsų sirgaliams su pergale. Dėkoju Panevėžio publikai už labai šiltą priėmimą. Kai žaidi prieš tokią gerą komandą kaip „Maccabi“, nesitiki tokio rezultato, bet mes turime būti laimingi po tokių rungtynių. Buvo labai svarbu laimėti po tokio mačo prieš „Crvena zvezda“ namuose.
Rungtynes nulaužė mūsų solidumas, ypač ta situacija, kad neleidome jiems bėgti ir labai gerai kovojome dėl kamuolių. Pirmose rungtynėse „Maccabi“ įmetė 24 taškus po antrųjų šansų, tad mūsų visas dėmesys turėjo būti antrieji šansai ir jų greitas puolimes. Mes susitvarkėme tiek varžovų greitąjį puolimą, tiek antrus šansus. Galbūt mačo gale skaičiai buvo truputį geresni“, – mačą apibendrino Šarūnas Jasikevičius.
Š.Jasikevičius koridoriuje po triuškinamos pergalės „Fenerbache“ atstovų juokaudamas prašė, kad Turkijos grandų klubas dažniau žaistų Panevėžyje, o tą pagarsino ir spaudos konferencijoje.
„Kiek žinau, klubas jau užsakinėja viešbutį ir mes persikeliame į Panevėžį. Tiek žinučių gauti, kad komandai būtų verta pakeisti rungtynių vietą... juokas juokais, bet visi treneriai sėdi rūbinėje ir visi gavo žinučių, kad reikia kažką galvoti“, – po rungtynių su šypsena kalbėjo Š.Jasikevičius.
Primename, kad šios rungtynės tarp Turkijos ir Izraelio klubų perkeltos į Panevėžį dėl „Hamas“ sukelto karo Izraelyje ir pernelyg didelio pavojaus „Maccabi“ krepšininkams Turkijoje.
Š.Jasikevičius taip pat pagarsino savo nuomonę, kodėl „Žalgiris“ šįmet Eurolygoje stringa ir nerodo tokio žaidimo, koks buvo rodomas pernai.
„Stringa dėl to, kad galbūt labai aukštai iškelta kartelė. Pradėkime nuo to, – pradėjo Šaras. – Praėjęs sezonas ir kažkurie buvę sezonai kažkiek išlepino sirgalius, kad mes su vienu mažiausiu biudžetu turime būti aštuntuke ir taip toliau.
Bet jeigu žiūrime praėjusių metų „Žalgirį“ – jiems labai daug kas sukrito dėl labai gero charakterio. Tiek rungtynių išsitraukė rungtynių pabaigoje... Pernai metų istorija – fantastika. Reikia prieš juos nukelti kepurę.
Bet šita istorija – sunki. Keičiasi žaidėjai, traumos... yra daug faktorių. Atrodo, visąlaik yra sunkiausia tas, kuris yra kaltas, ant suoliuko... nebūtinai taip būna. Jie kaunasi, negalime sakyti, kad jie beviltiškai žaidžia. Pernai 2–3 taškeliai nueidavo į tavo pusę, o dabar 2–3 taškeliai nueina ne į tavo pusę. Ir, atrodo, kad jau blogai... „Žalgiris“ – viena solidžiausių organizacijų. Tas sirgalių palaikymas, fantastinis... „Žalgiriui“ nėra taip lengva perlipti per save ir kovoti su kitomis komandomis.“
– Šiose rungtynėse atrodė, kad komandos žaidė praktiškai vienodomis aprangomis.
– Jo, bet nebuvo taip blogai, kaip buvo man pranešę. Prieš rungtynes buvo pasakę, kad mačas atrodys truputį geltonai, bet tai buvo skirtingi geltonos spalvos atspalviai. Galvojau, kad bus daug blogiau.
– Tikriausiai tokios reakcijos ir tikėjotės po pralaimėjimo praėjusiame ture?
– Taip. Visada norisi eiti į pergalių kelią, nes čia, kai pagalvoji, buvo mūsų namų rungtynės. Jeigu per dvigubą savaitę pralaimi dvejas namų rungtynes, jūs patys suprantate, kas tai yra Eurolygoje. Viena pergalė ir tu eini į viršų, vienas pralaimėjimas – tu eini žiauriai žemai. Jeigu būtų praloštos dvejos namų rungtynės, būtų labai skausminga.
– Kur didžiausią žingsnį į priekį dėjo Nigelas Hayesas-Davisas per tą laiką, kai su juo jau nebedirbote?
– Aš manau, kad svarbiausia – patirtis. Jis surado savo vietą, kur jis žaidžia solidžiai ir kartu daugiau žaidžia savo pozicijoje, kur gali išnaudoti savo progas. Bet svarbiausia vis tiek išlieka patirtis, kuri ateina su laiku. Žaidėjams reikia to laiko susiprasti, ypač tokiose negailestingose varžybose kaip Eurolyga.
– Jau truputį apsičiupinėjote Stambulo komandoje, ar matote kažkokią poziciją, kur jums, kaip treneriui, reikėtų papildymo?
– Manau, kad naujoką būtų galima pasikviesti tik tą, esantį už Eurolygos ribų. Manau, kad bus labai sunku kažką padaryti. Buvo kalbų, buvo idėjų, bet kaip visada Europos krepšinyje niekas nėra įpratę prie kažkokių pasikeitimų. Labai daug visi šneka, kad šitame lange viskas įvyks, įvyks ir dar kartą įvyks, o praktiškai niekada nieko neįvyksta.
Aš esu vienas iš tų, kuris galvoja, kad reikia žiūrėti, kas vyksta po nosimi ir reikia eiti dirbti su savais ir suprasti, ko tu nori iš jų. Šita komanda yra labai gera ir iš jos reikia išspausti maksimumą.
– Gal galėtumėte pagarsinti tas idėjas?
– Yra kiekvienas žaidėjas, kiekvienas žmogus, bandai su juo šnekėti, kad jis tą idėją atsivestų į komandos kontekstą. Manau, kad visi gali pagerinti žaidimą tiek puolime, tiek gynyboje. Po truputį, po truputį, bet kaip tą padaryti – aš nelabai žinau. Jeigu imant sausį, jau šnekėjome – trys dvigubos savaitės, kur tu bandai išgyventi, vasarį jau ateina taurė.
– Ką manote apie „Barcelona“ žaidžiantį Roką Jokubaitį?
– Apie „Barcelona“ nešnekėsiu. Jau ir taip pasakiau du sakinius, kurių buvo per daug. Vietoje to 10 minučių interviu, jau yra dvi antraštės.
Roku aš nedvejoju. Jis suras savo kelią, jis – profesionalus, kiekvieną dieną atsiduoda šimtu procentų. Roku nereikia dvejoti.
