Vienam perspektyviausių Lietuvos krepšininkų M.Buzeliui kartu su komandos draugais Tyleriu Smithu, Izanu Almansu, Ronu Hollandu yra pranašaujamas pirmo rato šaukimas NBA naujokų biržoje.
Itin svarbų pasirodymą mūsų šalies kylanti 19-metė žvaigždutė turės vasario viduryje, kai NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalio „Kylančių žvaigždžių“ mače kovos su kitais lygos naujokais ar antramečiais-trečiamečiais krepšininkais.
Čikagoje užaugęs M.Buzelis NBA G lygoje vidutiniškai renka 12,5 taško, 5,8 atkovoto kamuolio ir 12,5 naudingumo balo, nors dėl kulkšnies traumos jis praleido pirmas devynias sezono rungtynes.
Nevados „Ignite“ ekipai šis sezonas nėra puikus: komanda šiuo metu išgyvena šešiolikos pralaimėtų rungtynių iš eilės seriją, tačiau perspektyvusis ekipos ketvertukas yra laikomas elitinine smogiamąja klubo jėga.
– Jūsų dalyvavimas „Kylančių žvaigždžių“ rungtynėse yra didžioji šios savaitės naujiena. Kaip jaučiatės sužinojęs, kad reikės žaisti prieš NBA geriausius jaunus žaidėjus?
– Labai to laukiu, nes tai bus svarbus etapas mano krepšininko karjeroje. Noriu būti naudingiausiu lygos žaidėju, varžytis „Visų žvaigždžių“ rungtynėse, tapti NBA čempionu, todėl galimybė grumtis šiose rungtynėse yra garbė.
– Ko gali tikėtis „Kylančių žvaigždžių“ rungtynese sirgaliai, kurie nežino jūsų žaidimo?
– Aš žaidžiu subalansuotą krepšinį. Realiai galiu daryti viską. Galiu gintis, galiu mesti, perimti kamuolius, blokuoti. Aš žaidžiu tvirtai.
– Kaip galvojate, kurioje pozicijoje jūs žaidžiate geriausiai?
– Kur treneris pasakys man žaisti, ten ir žaisiu. Stengsiuosi viską atlikti geriausiai.
– Daugeliui sirgalių jūsų žaidimas labai patinka, nes iš esmės jūs aikštėje kovojate be ryškiai išreikštos pozicijos. Ar galvojate skirti dėmesį būtent vienai ar kitai pozicijai?
– Žinoma, krepšinis keičiasi. Kas perima kamuolį, tas ir puola, nepriklausomai ar tu esi penktasis žaidėjas, ar pirmasis. Jei tu perėmei kamuolį, tu inicijuoji puolimą. Tikrai sutikčiau, kad mano žaidimo braižas neatsiremia į pozicijas ir esu universalus.
– Kokia yra jūsų didžiausia stiprybė aikštėje?
– Galiu praplėsti aikštę puolant dėl savo ūgio, galiu ir gintis. Manau, kad galiu gintis prieš savo ūgio varžovus ir pulti prieš savo ūgio žaidėjus. Galiu greitai pereiti iš pirmosos pozicijos žaidėjo į penktąją poziciją.
– Ar matote dvikovos metu jus stebinčius klubų skautus? Ar dar prieš rungtynes viena akimi matote tvarkingai apsirengusius vyrus, kurie akylai seka jūsų apšilimą ar veiklsmus?
– Sąžiningai? Nelabai, nes būnu susikaupęs rungtynėms. Po mačų tik sužinau, kad buvo skautų. Tai nebėra kažkoks siurprizas. Jie mane seka dar nuo mokyklos laikų.
– Kur galėtumėte dar patobulėti?
– Mano galva, aš tikrai galiu visapusiškai patobulinti savo žaidimą. Nesakyčiau, kad yra kažkokių išskirtinių dalykų, kurie reikalautų korekcijos. Visi gali būti geresniais – niekas nėra tobulas. Todėl reikia mąstyti apie viso žaidimo tobulinimą.
– Po treniruočių tenka likti salėje ir papildomai paprakaituoti?
– Tobulinu savo metimą, skiriu dėmesį metimui iš tolimo nuotolio. Skiriu dėmesį šiek tiek žaidimui po krepšiu, baudų metimams. Tai pagrindiniai dalykai, kuriems skiriu dėmesį besitreniruodamas individualiai.
– Gal kuris nors iš „Ignite“ senbuvių jums skyrė dėmesį ir turėjo ką patarti?
– Johnas Jenkinsas - jis yra mano mokytojas. Jis man padeda mokytis žaisti. Šiemet jis mane skatina daugiau dėmesio atkreipti į mitybą, nes nesveikas maistas neprives prie gerų rezultatų.
Nebūsiu energingu. Ir, žinoma, jis padeda man susikurti taip vadinamą rutiną. Šių metų pagrindinis tikslas yra susikurti rutiną, kuri man bus reikalinga penkiems, dešimt ar penkiolikai metų, kai žaisiu krepšinį. Esu jam labai dėkingas už tai, nes tai leidžia išlikti geriausiu.
– Ar yra NBA krepšininkas, jo žaidimo modelis, kuriuo jūs sekate?
– Sakyčiau, kad seku trijų žaidėjų krepšinį: Paulo George‘o, Lukos Dončiciaus ir Shai Gilgeous-Alexanderio.
– Kaip suprantu, stebite gynėjus? Kodėl jie patraukė jūsų dėmesį?
– Aš perimu tam tikras žaidimo detales iš jų pasirodymų aikštėje. Man labai patinka Sh.Gilgeous-Alexanderio detalė, kai jis nusistūmia pečiu gynėją besiverždamas į baudos aukštelę. Slovėnas L.Dončicius moka sulėtinti žaidimą ir tvarkingai susikurti sau metimą. P.George‘as yra puikus gynėjas ir aš bandau perimti jo žaidimo modelį.
– Grįžote į aikštę po kulkšnies traumos - kaip dabar jaučiatės?
– Buvo sunku praleisti sezono pradžią, bet aš į tai žiūriu kaip užslėptą pliusą. Turėjau galimybę iš šono pamatyti žaidimą, kaip atrodo profesionalus krepšinis.
Bet kartu turėjau galimybės fiziškai atsigauti ir pasiruošti sugrįžimui. Dabar jaučiuosi puikiai.
– Šis sezonas nėra labai sėkmingas komandai ir jums tai nauja patirtis. Kaip sekasi su tuo susigyventi?
– Mes sunkiai dirbame. Net ir pralaimėdami stengiamės nenuleisti galvų, kitą dieną susitinkame sporto salėje ir toliau stengiamės progresuoti.
Mes mokomės. Šiemet turime daug jaunų ir talentingų žaidėjų. Labai sunkiai dirbame treniruotės, gaila, kad dažniausiai pralaimime ir tai įvyksta mažu taškų skirtumu.
– Kas yra geriausias kompiuterinio „Call of Duty“ žaidimo asas komandoje?
– Čia sunkiausias klausimas. Nustojau žaisti kompiuterinius žaidimus... Bet jei reiktų spėti, sakyčiau Isaiah Toddas.
Vienintelis žaidimas, kurį žaidžiame kartu su komanda, yra „Fortnite“. Labai daug varžomės komandos viduje. Žinoma, žaidžiu ir „Call of Duty“, bet „Fortnite“ tapo tuo dalyku, kuris tapo žaismingu provokatoriumi ekipoje - visi nori jį žaisti vienas prieš kitą.
