Du kartus iš tiek pat galimų triumfavusi Žilvino Petraičio vadovaujama komanda neklumpa jau penkis kartus paeiliui ir šiuo metu fiksuoja antrą ilgiausią pergalių seriją lygoje.
193 cm ūgio puolėjas per praėjusią savaitę rinko 20 taškų, 5,5 atkovoto kamuolio, 6,5 rezultatyvaus perdavimo, 3 perimtus kamuolius ir 29 naudingumo balus.
„Asmeniniai pasirodymai visada džiugina, – pradėjo 31-erių krepšininkas. – Bet be geros komandos jų nėra – būna saldu tada, kai gerai sužaidus pavyksta iškovoti pergalę.“
Pergalingoje kovoje su „Kretinga“ šiaulietis per 25 minutes pelnė 16 taškų (1/3 dvit., 4/4 trit., 2/3 baud.), atkovojo 9 kamuolius, atliko 5 rezultatyvius perdavimus, perėmė 3 kamuolius ir surinko 31 efektyvumo balą.
Paklaustas apie vis dar besitęsiantį reguliarųjį sezoną, „Delikateso“ kapitonas jį įvertino teigiamai.
„Pagal sezono pradžioje susiklosčiusias aplinkybes vertinu labai gerai, kadangi Ronaldas Rutkauskas pirmose rungtynėse patyrė traumą ir dėl jo man teko slinktis į ketvirtą poziciją, kurioje niekada nežaisdavau, – atviravo Kulevičius. – Turėjome didelę duobę, iš kurios pavyko išlipti, tik gaila, kad pritrūko vienos pergalės iki pirmojo pogrupio.“
Dvikovoje su Kauno r. „Atletu“ puolėjas savo sąskaitoje per 38 minutes turėjo 24 taškus (2/3 dvit., 6/9 trit., 2/4 baud.), 8 rezultatyvius perdavimus, 3 perimtus kamuolius ir 27 naudingumo balus.
Šiuo metu „Delikatesas“ antrajame pogrupyje užimą 8 vietą, tačiau tikslas buvo kiek kitoks.
„Prieš sezoną tikrai turėjome tikslą būti pirmame pogrupyje, o po keturių pergalių iš eilės sezono starte suteikėme pagrindą žmonėms mumis tikėti, tačiau ta trauma mus išderino, taip pat nepasisekė ir su keliais legionieriais, – teigė krepšininkas. – Buvo tikslas patekti į pirmąjį septynetą, o dabar norime būti aštunti, kad turėtume namų aikštės pranašumą atkrintamosiose.“
Š.Kulevičius pasakojo apie ryšį su vyriausiuoju treneriu, pasidalino prisiminimais apie laikotarpį Kinijoje ir Italijoje bei užsiminė apie sunkumus derinant krepšininko ir pareigūno darbą.
– Šiuo metu fiksuojate antrą ilgiausią pergalių seriją lygoje. Ko reikia, kad tokį ritmą išlaikytumėte kaip galima ilgiau? – Poilsio (juokiasi).
– Turime siaurą rotaciją, Darionas Rackley traumuotas ir jo situacija nėra aiški, nežinome, kada jis galės grįžti. Bet atradome optimalų penketą – jaučiame vienas kitą, suprantame žvilgsnius, žaidžiame solidų ir ganėtinai protingą krepšinį. Svarbiausia – poilsis, nes komandos nariams tenka didelis krūvis.
– „Delikateso“ treneris – buvęs ilgametis Joniškio ekipos žaidėjas Ž. Petraitis, su kuriuo kartu buvote ir komandos draugai penkis sezonus. Kokius panašumus ar skirtumus pastebite, lyginant Žilvino žaidimą ir komandos treniravimą?
– Jis buvo griežtesnis ir tvirtesnis kaip žaidėjas, o kaip treneris, tai galėtų dažniau „trenkti kumščiais per stalą“. Bet Žilvinas geras žmogus – visi labai mylime ir gerbiame trenerį, kovojame už jį.
– Koks jūsų ryšys už aikštelės ribų?
– Labai geras. Kadangi esu kapitonas, tai ir man tenka bendrauti su prezidentu, klubo vadovybe, todėl sutariame puikiai, palaikome vienas kitą.
– Jūsų karjeroje galima rasti ne vieną panašumą – abu turite daug patirties „7bet-NKL“, esate rungtyniavę Lietuvos krepšinio lygoje, taip pat jums gerai žinoma ir Italijos ketvirtoji lyga. Ar per jūsų abiejų karjerą duodavote vienas kitam patarimų?
– Į Italiją išvažiavau realiai per Petraitį – jis davė man savo agento kontaktus, mes su juo pasišnekėjome, viską be problemų pavyko suderinti. Anksčiau tiek nebendravome, nes prieš koronaviruso pandemiją 3,5 metų gyvenau Kinijoje, tai kuriam laikui buvo išsiskyrę keliai.
– Kokiais įspūdžiais galite pasidalinti iš sezonų Italijoje?
– Turiu dvi skirtingas patirtis, kadangi žaidžiau dviejose komandose. Kalbant apie lygį, tai kylant iš Pietų į Šiaurę jautėsi didelis skirtumas – Šiaurėje, netoli Milano, organizacija buvo labai profesionali, žaidimas taip pat sunkesnis, o kai kurios komandos daug stipresnės už „7bet-NKL“. Kalbant apie žmones, geresnė asmeninė patirtis buvo Pietuose.
– Ką per dvejus metus ten pavyko pasiekti?
– Dukart tapau čempionu ir naudingiausiu lygos žaidėju. Buvau labai susitelkęs į krepšinį. Tai buvo pandemijos metai, sezoną Lietuvoje sutrumpino iki vasario mėnesio ir aš sutariau, kad vyksiu į Siciliją, o po sezono ten persikėliau į komandą prie pat Milano.
– 3,5 metų gyvenote Pekine. Kokia patirtimi galėtumėte pasidalinti iš to laikotarpio?
– Įmonėje, kurioje treniruodavau vaikus, turėjome gana gerų krepšininkų ir pavyko surinkti komandą, tad teko žaisti prieš Kinijos rinktinę, kai ji ruošėsi pasaulio čempionatui. Vienas rungtynes skaudžiai pralaimėjome, o jau kitose kovėmės iki galo ir suklupome tik keliais taškais. Durys buvo uždaros, niekas negalėjo ateiti, bet turiu vaizdo įrašą, kai įmečiau 23 taškus Kinijos rinktinei (juokiasi).
– Kaip susiklostė aplinkybės, kad ten atsidūrėte?
– Iš tiesų, nuo 2010 metų važinėdavau į Kiniją. Tą pirmą kartą kelioms savaitėms vykome žaisti su Prienais ir po to vis važinėdavome, automatiškai ten užsimegzdavo ryšys su žmonėmis ir susipažinęs su vienu amerikiečiu gavau individualų pasiūlymą – vykti į Pekiną treniruoti vaikus. Ten buvo mano laimės istorija, vienu metu netgi dalyvavau peržiūroje į Kinijos antrosios lygos komandą ir iki pasirašyto kontrakto trūko nedaug.
– Turite unikalų gyvenimo aprašymą – žaidimą „7bet-NKL“ derinate su darbu policijoje. Kaip sekasi tai įgyvendinti ir kiek laiko jau dirbate pareigūnu?
– Beveik dveji metai, kai dirbu policijoje. Pradėjau praeito sezono pradžioje. Startas buvo labai sunkus, o tai atsispindėjo ir rezultatuose. Galvodavau, kaip pagerinti situaciją ir su laiku apsipratau – dabar vėl esu patenkintas tuo, ką darau. Į darbą policijoje einu su gera nuotaika, ypač, kai laimime.
– Kiek sunku suderinti šias dvi veiklas?
– Aišku, kad sunku suderinti, bet dėkoju ir treneriui, ir viršininkams, kurie myli krepšinį, mato, kad stengiuosi ir dirbu gerai, todėl jokių problemų nėra.
– Galima teigti, kad esate „Delikateso“ simbolis, kadangi Joniškyje šis sezonas jums – aštuntasis. Ką apie tai galvojate?
– Gaila, kad praėjo jau tiek daug laiko (juokiasi). Su kiekvienu sezonu jaučiu, kad artėja tas paskutinis, dėl to nuotaika dviprasmiška, bet džiaugiuosi akimirkomis, kad dar sugebu gerai sužaisti ir galiu džiaugtis tiek savimi, tiek komandos rezultatais.
– Pradžioje kalbėjome apie komandos tikslus. O kokie jūsų asmeniniai tikslai besitęsiančioje krepšininko karjeroje?
– Tikslai paprasti – prisižiūrėti, saugoti save, kad galėčiau kuo ilgiau žaisti ir mėgautis krepšiniu.
