„Šiauliai“ mažajame KMT finale 89:94 nusileido „Rytui“ ir namo važiuos užėmę garbingą 4-tą vietą. Tai antras kartas Šiaulių klubo istorijoje, kai komanda patenka į KMT finalo ketvertą. Pirmą kartą dar tuometinė A.Sireikos ekipa mažajame finale 71:76 krito prieš tuos pačius Vilniaus „Ryto“ krepšininkus.
„Sūnus paprašė neskriausti „Ryto“. Jis auga jų sistemoje“, – juokaudamas pradėjo Ž.Urbonas.
Ritmo klaidas ir agresyvų „Ryto“ žaidimą išskyręs „Šiaulių“ strategas neslėpė, kad sostinės ekipa dovanų tikrai paliko.
„Reikia pripažinti, kad per lengvai atidavėme pirmą rungtynių pusę. Kalbėjome, kad negalime daryti ritmo klaidų, o jų ten padarėme. Atidavėme persvarą iki 10-ies taškų ir po to nepasivijome.“
Talentinga komanda puolime, daug ką naudojome prieš juos ir niekas neveikė. Jie šiandien sumetė reikalingus metimus, laisvus metimus. Marcusas Fosteris nedavė mums prabangos.
Buvo sunku grįžti. jau atrodo priartėji, o jie vėl atitolsta. Antroje pusėje lyg geriau, pagerėjo gynyba. Šiandien „Rytas“ sužaidė geriau ir pralaimėjome pelnytai.“
– Kas nutiko Eimantui Stankevičiui?
– Tai labiausiai erzina. Ritmo išmušimas. Sh.Keithas vakar tiesiai iš lėktuvo atvyko čia. Todėl vakar jam buvo sunku žaisti, dabar jau matėsi tas jamaikietiškas krepšinis.
Eimantas atkris, kažkas su keliu, bet tikiuosi nebus labai rimta. Gal dvi, trys savaitės. Labai svarbūs visi žaidėjai, bet traumos yra dalis krepšinio, reikės galvoti kaip užtaisyti atsirandančias skyles.
– Po vieno iš tolimų metimo M.Fosteris paplasnojo sparnais prieš jus, ar kažką sakė?
– Jis nieko nesakė. Net normaliai nemačiau, bet pajutau, kad prabėgo, pasidžiaugė. Man tai patinka. Tai krepšinio grožis. Bandymas psichologiškai žlugdyti varžovą. Norėjau nugalėti ir M.Fosteriui pats praplasnoti. Bet nepavyko, o dabar jis laimėtojas.
– Kaip įvertintumėte visą „Šiaulių“ pasirodymą finalo ketverte?
– Rašyčiau stiprų 8-tą. Mes užaugome kaip komanda, atsirado kokybė. Pradėjome daug ką daryti, atsirado ginklų, kuriais galiu varijuoti.
Mūsų situacija panaši, kaip „Žalgirio“, kai atvyko A.Trinchieri – daug treniruočių neturėjome. Mes kare mokėmės kaip kariauti. Dabar tiek nelūžtame, paaugome psichologiškai, o to reikia ateityje. Norėjosi tos vyšnios ant torto, bet reiškiasi, kad dar truputį trūksta.
– Koks jausmas žaisti KMT finalo ketvertą Kaune ir dar palaikant visai arenai?
– Ta priešprieša nuostabi. Jei „Žalgiris“ neturėtų konkurento, nebūtų įdomu. Reikia to džiaugtis. „Žalgiris“ turi puikius fanus, kurie gali atstovėti „Ryto“ fanus. Jei visi juos garbintu, nebūtų įdomu.
Taip užauga organizacijos, žaidėjai. Tikiuosi, kad bus kuo daugiau įdomių derbių. Tai įdomu žiūrovui, o mes gi parduodame emociją.
– Dž.Gagičius gyvas, kaip galvojate jam seksis finale?
– Mes kalbėjome, ir jis sakė, kad jaučiasi truputį apsiglamžęs. Manau jis rimtai prisidės prie komandos, bet gal ne tiek, kiek vakar. Manau pasieks bent 10 taškų.
Norėtus sakyti, kad „Žalgiris“ favoritas, bet iš tiesų ne esu garantuotas. Panevėžys turi kantrybės ir jei gale bus iki 10-ies taškų skirtumas, bus įdomu. Jie nukovė „Rytą“, todėl bus įdomi kova.
– Minėjote, kad sūnus auga „Ryto“ sistemoje. Kaip vertinate jo progresą?
– Manau, kad yra garbė žaisti tokiose komandose kaip „Žalgiris“, „Rytas“. Jos yra labai stabilios, duoda ateityje rimtus postūmius. Džiaugiuosi juo, šios organizacijos yra tinkamos jaunimui.
Aš gal jį užknisu su tėviškais pamokslai, tai truputį stabdo jo progresą. Bet jis protingas, gali daug.
