Net 1206 taiklūs baudos metimai per vieną valandą?

Skamba nerealiai, tačiau Guinnesso pasaulio rekordų knygos atstovų bei pusės tūkstančio žiūrovų akivaizdoje žmogus, turintis lietuvišką pavardę, – Edas Palubinskas 2005 m. vasarą Vašingtone pasiekė tokį rekordą.

„Aš pataikau idealiai. Esu žmogus mašina, mėtymo robotas. Buvau rezultatyviausias krepšininkas Monrealio olimpinėse žaidynėse bei padėjau „Los Angeles Lakers“ laimėti NBA čempionatą asmeniškai treniruodamas Shaquille'ą O'Nealą“, – E.Palubinskas nesikuklino „Lietuvos rytui“ pasakodamas apie savo neįtikėtiną taiklumą, karjerą Australijos krepšinio rinktinėje bei individualų darbą su labai prastai baudas pataikančiu NBA milžinu Sh.O'Nealu.

Save vadina metimų chirurgu

Ne vieną mokomąją vaizdajuostę apie krepšinio kamuolio metimo principus išleidęs E.Palubinskas buvo pasiruošęs visą pasaulį išmokyti pataikyti baudas.

Vyras save vadina metimų chirurgu bei tvirtina, kad gali „pataisyti“ kiekvieną krepšininką: „Jei žmogus serga vėžiu, reikia auglį išpjauti ir paskui sveikti. Krepšininkai taip pat serga ir turi būti gydomi. Jeigu žaidėjo pataikymo procentas – vos 70, vadinasi, jis turi 30 proc. bėdų ir privalėtų jas spręsti“.

Pasitikėjimo nestokojantis mėlynakis Australijos lietuvis tikino pats problemų neturįs, kadangi jau du dešimtmečius baudas mėto 99 proc., o tritaškius – daugiau nei 90 proc. taiklumu.

Sulaukęs vos aštuoniolikos 188 cm ūgio atakuojantysis gynėjas buvo išrinktas geriausiu Australijos krepšininku. 1972 m. Miuncheno olimpiadoje jis buvo antras pagal rezultatyvumą žaidėjas krepšinio turnyre, o 1976 m. Monrealio žaidynėse – rezultatyviausias.

Lietuviško kraujo turintis krepšininkas Monrealyje išvedė Australijos rinktinę į ketvirtfinalį, per mačą su Meksika pelnęs 50 taškų bei visus paskutinius 13 – per pratęsimą. Šioje olimpiadoje E.Palubinsko per rungtynes pelnomų taškų vidurkis buvo 33,1.

Pamokos „Lakers“ žvaigždei

2000-aisiais E.Palubinskas ėmėsi „gydyti“ tragiškai baudas mėtantį „centrą“ Sh.O'Nealą, tada atstovavusį „Los Angeles Lakers“ klubui.

Šią krepšinio žvaigždę taikliarankis treniravo dar 1990-aisiais, kai Shaqas buvo Luizianos universiteto komandos naujokas, o E.Palubinskas – trenerio asistentas.

2000-ųjų pabaigoje Sh.O'Nealas jau buvo tapęs NBA čempionu ir naudingiausiu žaidėju, tačiau jo baudų metimo vidurkis nukrito iki 37,2 proc. Už krepšio sėdintys pašaipūs žiūrovai dėdavosi šalmus, kad Sh.O'Nealo paleistas kamuolys nepraskeltų galvos...

Nebegalėdamas pakęsti žvaigždę talžančios kritikos, E.Palubinskas pasisiūlė tapti asmeniniu „Lakers“ krepšininko treneriu: „Visi dejavo, tačiau niekas negalėjo pasiūlyti pagalbos. Parašiau jo agentui gražų laišką, kuriame pažadėjau išspręsti Shaqo problemą“.

Australijos lietuvis ir Sh.O'Nealas reguliariai treniruodavosi vidurinėje mokykloje, kurios mergaičių komanda baudas pataikydavo geriau nei NBA čempionas.

[[ge:lrytas:lrytas:5498506]][[ge:lrytas:lrytas:4952122]]

„Padarėme metimą labiau mechanišką, pakeitėme metimo kampą ir perkėlėme kamuolį nuo delno iki piršto galų. Shaqas pagaliau išmoko kontroliuoti judesį“, – pasakojo E.Palubinskas.

Kas mėnesį Sh.O'Nealo taiklumas gerėjo 10 proc., kol 2001-ųjų pavasarį „Lakers“ lyderio baudų metimo vidurkis tapo 70 proc., o Los Andželo komanda antrą sykį iš eilės laimėjo NBA pirmenybes.

Auksinį lygos čempiono žiedą „Lakers“ klubas dovanojo ir E.Palubinskui. Iš Lietuvos kilęs taiklumo meistras jo niekuomet nenusiima nuo piršto.

Iš karaliaus Jogailos giminės

E.Palubinskas jau nuo jaunystės gyveno Luizianoje, kur žaidė krepšinį valstybiniame universitete. Tačiau jis angliškai šnekėjo su neryškiu australišku akcentu.

Augdamas lietuvių bendruomenėje Australijos sostinėje Kanberoje E.Palubinskas pramoko lietuviškai, bet šeimoje kalbėjo rusiškai.

– Kaip Palubinskų šeima atsidūrė Australijoje? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo E.Palubinsko.

– Mano tėvas Stanislavas iš Vilkaviškio per Antrąjį pasaulinį karą pateko į karo belaisvių stovyklą Hamburge (Vokietija) ir ten susipažino su rusaite iš Krasnodaro.

Turėdami pabėgėlių statusą jie emigravo į Australiją. Prieš karą Lietuvoje tėvas buvo konditerininkas, kepė tortus. Atvykęs į Kanberą ėmėsi statybų verslo.

Mano šeima domėjosi savo istorija ir ištyrusi genealogiją rado, kad giminiuojamės su karaliumi Jogaila.

[[ge:lrytas:lrytas:12151093]]

Sužibo krepšinio aikštėje

– Ar lietuviškas kraujas turėjo įtakos jūsų pasirinkimui žaisti krepšinį?

– Krepšinio ėmiausi labai vėlai – būdamas keturiolikos. Iki tol aš rimtai rungtyniavau australiškojo futbolo bei regbio varžybose.

Bet kai susilaužiau koją, mama pareiškė, kad šios sporto šakos pavojingos, o tėvas pasiūlė krepšinį. Jis vis pasakodavo, kaip Lietuvos rinktinė laimėjo Europos čempionatą 1937-aisiais.

Nors man šitai nelabai rūpėjo, nutariau pamėginti. Visas atsidaviau treniruotėms ir labai staigiai ėmiau rinkti įvairius apdovanojimus ir medalius.

Būdamas 18 metų su Melburno klubu aš laimėjau Australijos čempionatą ir tapau „Misteriu Australijos krepšinis“. Toks titulas skiriamas geriausiam krepšininkui.

– Po sėkmingo žaidimo koledže Amerikoje patekote į Australijos rinktinę, kuri 1972 m. dalyvavo Miuncheno olimpiadoje. Ar atsimenate istorinį finalą tarp JAV bei SSRS rinktinių, kai ši ekipa su Modestu Paulausku per 3 sekundes išplėšė skandalingą pergalę?

– Sėdėjau antroje eilėje ir negalėjau patikėti tuo, ką mačiau!

Tai buvo stulbinančios rungtynės ir, nepaisant prieštaringo teisėjų sprendimo, amerikiečiams derėjo pripažinti pralaimėjimą.

Nors tuo metu aš gyvenau JAV, šiek tiek palaikiau Sovietų Sąjungos komandą, nes Miunchene susipažinau M.Paulausku.

Aš prieš tai nebuvau apie jį girdėjęs, tačiau jis mane žinojo – gal todėl, kad buvau rezultatyviausias Australijos rinktinėje. Mums teko rungtyniauti tarpusavyje, ir M.Paulauskas man papasakojo, kad esame tolimi pusbroliai.

Bet po Miuncheno olimpiados daugiau jo nebuvau sutikęs, o giminystės netikrinau.

Į metimą žvelgia moksliškai

– Jūs pasižymėjote išskirtiniu taiklumu, JAV universitetų varžybose gerinote įvairiausius rekordus, o Monrealio olimpiadoje 1976-aisiais surinkote net 269 taškus – daugiausia žaidynių istorijoje. Kaip atradote tą paslaptingą taiklumo technologiją?

– Jau paauglystėje gerai pataikydavau, tačiau tik vėliau į krepšinį pažvelgiau moksliškai.

Metimo procesą reikia padalyti į kelias dalis ir kamuoliui siųsti tam tikrą informaciją, nes jis reaguoja ne į patį žmogų, o į tai, ką žmogus daro. Svarbiausia yra viso proceso supratimas ir psichologija, o ne fizinis pasirengimas.

Siekdamas pasaulio rekordo po 1100 taiklių metimų nepataikiau du kartus iš eilės, bet pernelyg nesijaudinau, nes žinau, kad tai – tik atsitiktinumas.

– 2004 m. jūsų rekordas buvo 867 taiklios baudos iš 880 bandymų per vieną valandą. 2005 m., būdamas 55-erių, per tą patį laiką pataikėte 1206 baudas iš 1265. Tempas nežmoniškas – mėtėte kas 2,8 sek. O jums pačiam tokie skaičiai neatrodo beprotiški?

– Jie išties yra beprotiški! 2004 m. mėčiau vieną kamuolį ir pats jį gaudžiau. Po metų naudojau šešis kamuolius ir buvau pasitelkęs aštuonis padavėjus.

Kai baigiau, mano ranka buvo lyg iš želė. Kitą dieną atrodė, kad ji prilipdyta prie kūno, tačiau jam nepriklauso.

Norėčiau siekti tritaškių rekordo ir, manau, jų galiu pataikyti daugiau nei 600 per valandą.

Aš – ekscentriškas menininkas. Esu jaunas ir keliu sau iššūkius.

– Dažnai treniravotės?

– Kadangi pataikau nepriekaištingai, treniruotis man nereikia. Kada jūs paskutinį kartą treniravotės kvėpuoti? Mesti į krepšį yra kaip kvėpuoti – kaskart atlieki tą patį veiksmą. Aišku, kai žinau, kad artėja koks turnyras, šiek tiek pamėtau.

– Bet rekordai pasiekti ne per rungtynes. Ar galima tikėtis tokio taiklumo vykstant žaidimui?

– Atstovavau Australijos veteranų komandai žaidynėse Kanadoje ir rungtynėse su Rusija pataikiau 13 tritaškių iš 15.

Milžinui trūksta atsidavimo

– Kai baigėte treniruoti savo garsiausią mokinį Sh.O'Nealą, jis baudas metė net 60 proc. taiklumu. Tačiau 2004-2005 m. sezoną Shaqo procentas „Miami Heat“ nukrito iki 46,1. Kodėl?

– Shaqui tai nerūpi, nes jis turi pakankamai pinigų ir šlovės.

Shaqas mano, kad kai labai reikia, gali susikaupti ir pataikyti. Bet jis pamiršęs viską, ką išmokome.

Įvairiuose interviu Sh.O'Nealas pasakoja, neva, jei ir baudas mėtytų idealiai, jam apskritai aikštėje nebūtų ko veikti.

Manau, kad tai kvailas pasiteisinimas ir darosi liūdna, nes tikros superžvaigždės silpnųjų vietų neturi.

– Sh.O'Nealas net yra pareiškęs, kad jūs nieko neišmokėte ir jam jokios pagalbos nereikia. Tuo tarpu „Lakers“ pripažino jūsų indėlį dovanodamas NBA čempiono žiedą.

– Shaqui rūpi fizinė jėga, o ne taiklumas. Jis – talentingas ir puikaus sudėjimo, bet nėra atsidavęs krepšiniui. Aš jaučiu aistrą krepšiniui, o Shaqui tai – tik darbas.

Kodėl 2004 m. „Miami Heat“ nelaimėjo NBA čempionato? Kai kas nepataiko paprasčiausių baudų, o komandos praranda milijonus dolerių.

Skiriasi žaidėjų sugebėjimai

– Kiek trunka pagerinti žaidėjo taiklumą naudojantis „Palubinsko trikampio metodika“, kuri turėtų padėti siekti stabilumo?

– Sh.O'Nealui reikėjo aštuonių mėnesių, o moterų NBA žvaigždei Lisai Leslie – vos trijų valandų.

Aš esu dirbęs ir su kitomis NBA žvaigždėmis, pavyzdžiui, „San Antonio Spurs“ puolėju Seanu Elliottu, rengiu pratybas vaikams ir jauniems krepšininkams. Viskas priklauso nuo noro, žmogaus ir laiko.

Bet kuriuo atveju užtektų savaitės, kad metimas pagerėtų.

– Ar prie baudos linijos sunkiau sekasi aukštaūgiams?

– Kuo aukštesnis žaidėjas – tuo daugiau problemų. Kuo krepšininkas „kompaktiškesnis“, tuo lengviau pataikyti.

Aukštaūgiams trūksta nuoseklumo. Esu įsitikinęs, kad jei žaidėjo baudų taiklumas nepasiekia 95 proc., jam reikia pagalbos.

– Šarūnas Jasikevičius 20004–2005 m. sezoną Eurolygos varžybose baudas metė 94 proc. taiklumu. Arvydo Macijausko vidurkis – 91,5 proc. Ar jiems taip pat reikia gerinti metimą?

– Ne, dėl jų viskas gerai. Manęs nestebina toks taiklumas: lietuviai apskritai geri sportininkai.

Arvydas Sabonis buvo ir taiklus, ir turėjo nepakartojamą talentą perduoti kamuolį. Būtų gerai su juo žaisti vienoje komandoje – neturėčiau problemų pelnyti taškų.

[[ge:lrytas:lrytas:12151091]]

– „Lakers“ dovanotą žiedą mūvite visą laiką?

– Taip. Jis man padeda susidūrus su policija, oro uoste ir kitur – visi mėgsta apie žiedą pašnekėti.

Net kai siekiau pasaulio baudų metimo rekordo, čempiono žiedo nenusiėmiau.

Sukūrė specialų kamuolį

– Planetos rekordą pagerinote su išskirtiniu kamuoliu. Koks jis yra?

– Aš sukūriau kamuolį specialiai metimo technikai tobulinti. Kai kurie krepšinio ekspertai teigia, kad tai yra svarbiausias išradimas krepšinio pasaulyje per pastaruosius penkiasdešimt metų.

Ant kamuolio pažymėta tiksli pirštų ir delno padėtis, yra užrašai, padedantys išmokti metimo technikos ar ją patobulinti.

(„Lietuvos rytas“, 2005 m.)

Auksarankio lietuvių kilmės krepšininko stebuklai: per valandą – net 1206 taiklios baudos Atsukam laiką