Lietuviai 88:64 galiausiai nušlavė italus ir iškovojo trečiąją pergalę paeiliui. Tai – šeštoji iš eilės Lietuvos rinktinės pergalė prieš italus, kurie prieš lietuvius didžiuosiuose turnyruose nelaimi nuo 2004 metų olimpinių žaidynių pusfinalio.
A.Butkevičius per 17 minučių ant parketo pelnė 8 taškus (2/2 dvit., 1/1 trit., 1/3 baud.), sugriebė 8 atkovotus kamuolius ir mačą baigė su 15 naudingumo balų.
„Žinojome, kokia yra italų komanda, jeigu duosime jiems pajausti, kad jie gali žaisti, jie tada visai kaip rungtyniauja, pagauna bangą, pataiko kelis tritaškius, būna žymiai sunkiau juos stabdyti. Tai buvo raktas į pergalę“, – sakė A.Butkevičius.
Paklaustas, ar po pirmųjų nesėkmingų mačų prieš Meksikos ir Dramblio Kaulo Kranto (DKK) rinktines mūsiškiai jautė pyktį, puolėjas nė nedvejojo.
„Be kalbų. Mūsų žaidimas tikrai netenkino. Iš kitos pusės – nereikia nuvertinti varžovų, visi krepšinį žaidžia neblogai. Ypač antrą rungtynių dieną, matome, kaip komandos stringa. Kalbu apie visą kvalifikaciją, ne tik mūsų turnyrą.
Bet faktas, kad žiūrint į mūsų žaidimą – mes matėme savo klaidas, jas išsistudijavome, kur buvo aibė nesąmoningų dalykų. visa laimė, kad šiandien pavyko mums jų išvengti. Tikėkimės, kad šiame kelyje išliksime ir rytoj“, – teigė A.Butkevičius.
Šiose rungtynėse prieš italus Marius Grigonis vėl pagerino savo rezultatyvumo rekordą, vilkint Lietuvos rinktinės marškinėlius. Gynėjas per 24 minutes aikštelėje pelnė 23 taškus (2/2 dvit., 6/10 trit., 1/1 baud.), atkovojo 3 kamuolius ir sukaupė 21 naudingumo balą. Prieš tai gynėjas rekordą pagerino prieš Meksikos rinktinę, kuomet pelnė 21 tašką.
A.Butkevičius juokaudamas apie rinktinės lyderį šnekėti nenorėjo.
„Aš sakiau, kad negirsiu Mariaus, kol nebaigsime šito turnyro. Bet viską matote patys“, – sakė A.Butkevičius.
Didžiajame finale mūsiškiai susitiks su Puerto Riko rinktine, kur nuo naktį iš sekmadienio į pirmadienį 1:00 val. Lietuvos laiku mūsų krepšininkai surems ginklus su aikštę ginančiais vietiniais herojais.
– Puolime kamuoliai buvo vienas svarbiausių akcentų. Ar tai vienintelis aspektas, kuris buvo svarbus pergalingame mače prieš italus?
– Aš išskirčiau ir gynybą. Tai paklojo mūsų pergalės pamatą. Po to sekasi ir kiti dalykai. Kai matai, kad vienas aukojasi, kitas padeda... tu negali stovėti apatiškai. Iš to užsikuria visa komanda, persiduoda vieniems, kitiems žaidėjams.
– Ar gynyba prieš italų gynėjus buvo svarbiausias rungtynių akcentas?
– Sakyčiau, kad taip. Jų žaidimas prasideda nuo mažų žaidėjų, jie išmėto kamuolius. Jeigu jie pataiko tritaškius... vėl... emocija... žinome, kad pas juos tai yra svarbus aspektas. Sakyčiau, kad tai – visos komandos nuopelnas. Nesupanikavome, išlikome su savo taisyklėmis ir su jų sudėtingais metimais... nemanau, kad jie būtų laimėję rungtynes.
– Rokui Jokubaičiui – tai prastokas turnyras. Kaip jį reikės atgaivinti finalui?
– Niekas nestringa, niekas čia nėra puikus, kol komanda nelaimi rungtynių. Svarbiausiai, kad žaidėjas atsineštų po vieną gerą epizodą į rungtynes, o iš to sektų pasitikėjimas vieni kitiems ir tada kovotume it kumštis. Jeigu taip yra, mes tada esame tikra Lietuvos komanda, tikra Lietuvos rinktinė ir tik tada žaidžiame gerai.
– Ką manote apie Puerto Riko rinktinę?
– Tai – pavojinga komanda. Irgi emocinga rinktinė. Reikės kontroliuoti situacijas, neleisti jiems bėgti, neleisti užsikurti su tritaškiais. Čia yra jų žaidimas. Patys žinome, kokioje atmosferoje žaisime, visa esmė bus išlaikyti šaltas galvas“
– Ar buvo pokalbiai komandos rūbinėje po pirmųjų dvejų rungtynių?
– Taip, turėjome vaizdo peržiūrą, kur kalbėjome. Nereikia super aštrių pokalbių, bet nebuvome patenkinti savo žaidimų. Tos dvejos rungtynės nekėlė pasitikėjimo mūsų žaidimu, bet, iš kitos pusės, mes patys žinome, kokie žaidėjai esame. Treneriai parodė vaizdo įrašus... buvo tokių klaidų, kurios nėra suprantamos“