Lietuvaitės sausakimšoje „Active Vilnius“ arenoje 72:69 atrankoje į 2025 m. EČ dramatiškai pranoko Lenkijos rinktinę (3/3), užsitikrino antrąją vietą C grupėje ir po 10-mečio pertraukos praktiškai turi vietą Europos čempionate.
Po istorinio triumfo prieš lenkes lietuvės yra 99 procentų tikros, kad jos papuls į Europos čempionatą, nes mūsiškių pergalių ir pralaimėjimų bei įmestų/praleistų taškų santykis yra bene geriausias tarp visų atrankos grupių komandų. Tiesa, šimtu procentų aišku, ar lietuvės pateks į EČ, bus tada, kai kitų grupių rinktinės sužais savuosius mačus.
„Dar anksti švęsti, sekmadienį dar laukia rungtynės, kuriose reikia nepralaimėti ypač dideliu skirtumu. Nėra taip, kad esame Europos čempionate, bet po rungtynių pratrūko ir emocijos, buvo ir ašarų, visko, – sakė V.Stanišauskas. – Reikia pasidžiaugti dėl to – (gavome) tai, ko visi norėjome, ko siekėme. Didžiausias bravo mūsų merginoms, kurios aikštelėje atidavė viską, ką galėjo.
Aišku, linkėjimai ir treneriui R.Grigui, kurį šį vakarą teko pavaduoti. Žaidėme ir už jį, nes mes visi esame viena komanda. Buvo netikėta, kad jo nėra. Tai, kad reikės vadovauti komandai, sužinojau likus kelioms valandoms iki rungtynių, bet priėmiau tą iššūkį ir viskas gerai.“
„Kai iš esmės patenki į Europos čempionatą, apie kostiumą negalvoji“, – pridūrė V.Stanišauskas, kuris rūbinėje buvo išpraustas vandeniu.
Jeigu viskas baigsis taip, kaip turi – lietuvės Europos čempionato duris pravers po lygiai dešimtmečio pertraukos. Mūsiškės pastarąjį sykį EČ žaidė 2015 metais, kuomet pirmenybėse užėmė 8-ąją vietą.
Primename, kad pirmąją akistatą Katovicuose prieš lenkes lietuvės laimėjo 75:73.
Taip pat primename, kad R.Grigas šį mačą praleido dėl netikėtai užklupusios ligos. Į R.Grigo vietą prie vairo stojo U18 merginų čempionato nugalėtojas Vilius Stanišauskas.
„Svarbiausiai buvo prieš rungtynes nuraminti komandą rūbinėje. Visi žinojome, kokios svarbos tai yra rungtynės. Turėjome įeiti su kuo mažiau streso. Prieš rungtynes merginoms pasakiau, kad laimės ta komanda, kuri rungtynes pradės solidžiau, ne su karštomis galvomis. Kalbant apie save – nežinau, reagavau gana ramiai. Streso galima sakyti, kad nebuvo“, – dėstė V.Stanišauskas.
Primename, kad Europos čempionatą patenka 8 grupių nugalėtojos ir 4 geriausios (pagal pergales ir taškų santykį) antrąją vietą grupėse užėmusios komandos.
Artėjantis 2025 m. moterų Europos čempionatas vyks Čekijoje (Brno), Hamburge (Vokietija), Pirėjuje (Graikija) ir Bolonijoje (Italijoje). Finalinės EČ kovos įvyks Graikijoje.
Paklaustas apie tai, ar lietuvės gali patriukšmauti EČ, V.Stanišauskas išliko santūrus.
„Daug kas priklauso nuo to, kokią tu gausi grupę, kas galės dalyvauti Lietuvos rinktinėje, ar bus traumų, ar ne, bet... Su belgėmis išvykoje žaidėme neblogai, su lenkėmis abejas rungtynes laimėjome. Galvoju, kad šita komanda su savo charakteriu gali pasiekti labai daug“, – svarstė specialistas.
Tiesa, mūsiškių sekmadienį laukia mačas su Belgijos krepšininkėmis Vilniuje. Toje akistatoje lietuvės galės kautis dėl pirmosios vietos C grupėje. Mačas vyks „Twinsbet“ arenoje, 15:00 val.
Spaudos konferencija:
– Ką rinktinei reiškia patekimas į Europos čempionatą po 10 metų pertraukos?
– Tikrai reiškia daug. Žinant tai, kad 2027 m. turėsime Europos čempionatą, artėjantis čempionatas bus it įžanga ir pasiruošimas tam. Manau, kad merginos tikrai to nusipelnė. Kiek buvo daug kalbų, kiek buvo daug svajonių, kiek visi norėjome to... buvo ir momentų, kai visai nedaug trūko iki EČ... nežinau, esu labai laimingas. Esu ypač laimingas dėl žaidėjų. Gaila, kad Gintarė (Petronytė) nesudalyvaus paskutiniame EČ, bet ji mums duoda labai didelę naudą būdama šalia komandos.
– Kuri brangesnė pergalė – U18 auksas ar patekimas su moterų rinktine į EČ?
– Lietuvai brangesnė pergalė – šita. Kai tu laimi jaunimo čempionatą, aplinka ir tie, kas domisi, pasidžiaugia. Europos moterų čempionatas yra kitas lygis.
– Ar neatrodo truputį siurrealu, kad su Juste Jocytė laimėjote auksą U18 čempionate, o dabar kartu pagriebėte bilietą į moterų EČ?
– Nežinau, geriau į tokį klausimą atsakyti laimėjus EČ (šypsosi). Šiandien Justei daviau daug žaisti, ji yra geroje formoje, gerai žaidė ir ASVEL. Aš ja visada pasitikėjau, žinau jos galimybes ir tai, ką ji gali. Likus kelioms minutėms man buvo ramu. Aš žinojau, kad ji arba sukurs kažkam kitam, arba sau pačiai ir kad mes laimėsime šias rungtynes.
– Ką galėtumėte pasakyti apie Laurą Juškaitę, kuri šį vakarą atrodo nuostabiai?
– Laura yra komandos kapitone, o ji taip ir turi žaisti. Ji žino, kad nebėra Gintarės, kuri buvo pagrindinė komandos žaidėja ir lyderė. Į kapitonę visi deda nemažai vilčių, visi žino, kad ji – viena pagrindinių žaidėjų. Sveikinu ją. Ji sužaidė geras rungtynes.
– Kokios galimybės patriukšmauti EČ?
– Daug kas priklauso nuo to, kokią tu gausi grupę, kas galės dalyvauti Lietuvos rinktinėje, ar bus traumų, ar ne, bet... Su belgėmis išvykoje žaidėme neblogai, su lenkėmis abejas rungtynes laimėjome. Galvoju, kad šita komanda su savo charakteriu gali pasiekti labai daug.
– Ar jau kalbėjote su treneriu? Ir kas jam nutiko, kad jis negalėjo dalyvauti rungtynėse?
– Taip, jis skambino. Sakė, kad dabar po pergalės jaučiasi daug geriau (šypsosi – red.). Jis vakar vakare pradėjo blogai jaustis ir šįryt atsibudo su gan aukšta temperatūra. Aišku, mūsų daktarai bandė jį pastatyti ant kojų, numušti temperatūrą. To padaryti nepavyko, tad treneris priėmė sprendimą, kad jis pasiliks namuose. Jis galbūt būtų galėjęs dalyvauti rungtynėse, bet visrusų dabar yra aplinkui nemažai. Mes dar turime rungtynes sekmadienį ir dalis žaidėjų galėjo susirgti. Manau, kad tai (nedalyvavimas rungtynėse) buvo geras trenerio sprendimas.
– Ar tada, kai pirmavote trimis taškais ir lenkės turėjo kamuolį, nebuvo plano prasižengti, kad varžovės negalėtų išmesti tritaškio?
– Tai buvo mano sprendimas. Aš su aštuoniolikmečių merginų rinktine lygiai taip pat laimėjome prieš Ispanijos rinktinę. Turėjome trijų taškų pranašumą, varžovės turėjo paskutinę ataką ir nusprendžiau tiek tada, tiek dabar gintis, nes aš esu tos nuomonės, kad mes dvi baudas, ne duok Dieve antrą prames ir atkovos kamuolį, vėl įmes ir taip toliau... Tai buvo saugesnis variantas, nes jos buvo strese, o jeigu gynyboje tu agresyviai viską keisies – varžovės nieko neįmes.
– Ar sustojo laikas, kai lenkės išmetė paskutinį tritaškį?
– Tikrai sustojo (šypsosi – red.). Kamuolį palydėjau akimis ir pamačiau, kad laikas baigėsi.
– Ar buvo rungtynių metu buvo komunikacijos su R.Grigu?
– Mes prieš rungtynes kalbėjome, kad tikrai susiskambinsime ir jis per kitus trenerių štabo narius perduos žinutę. Turbūt, kad jis matė, jog mums neblogai sekėsi. Jis man ir prieš rungtynes sakė, kad manimi pasitiki. Džiaugiuosi, kad jis parodė pasitikėjimą manimi.
– Ką tokios rungtynės pasako apie merginų charakterį?
– Jos tikrai turi tą charakterį, jos nepasimetė, žaidė agresyviai. Galima sakyti, kad ketvirtąjį kėlinį laimėjome tik savo agresyvumu. Lenkės pradėjo naudoti zoninę gynybą, prieš kurią nebuvo lengva užpulti... kai susirenki ir turi kelias dienas pasiruošimui, tu nespėsi viskam prisiruošti. Jos bandė mus ant to pagauti, bet mes per savo agresyvumą, charakterį laimėjome rungtynes.
– Sekmadienį mačas prieš belges. Reikia imti pirmą vietą?
– Mes rūbinėje kalbėjome ir pasakėme, kad dabar sekmadienį bandysime ant menčių paguldyti Europos čempiones.
– Ką galėtumėte pasakyti apie rungtynių atmosferą?
– Neįtikėtina, įspūdinga. Visą mačą jaučiau palaikymą, nors, atrodo, kad koncentruojiesi į aikštę, bet po kiekvienos geresnės atkarpos gynyboje, po puolimo, ta visa atmosfera užaugino žaidėjoms sparnus. Po rungtynių pratrūko ir emocijos, buvo ir ašarų, visko. Tai buvo sunkios rungtynės, sunkus pasiruošimas, bet, žinant tai, kad vienos rungtynės lemia viską... džiaugiuosi, kad mūsų palaikyti atėjo šitiek žmonių.
– Ar esate žaidęs prie geresnės atmosferos?
– Tikriausiai, kad ne. Čia buvo įspūdinga.
– Į kurią vietą savo karjeroje dėtumėte šią pergalę?
– Į aukštą. Gyvenime yra pergalės ne tik krepšinyje. Gyvenime viena didžiausių mano pergalių yra ta, kad aš turiu labai gerą žmoną, kuri mane visada palaiko, turiu EČ auksą, U16 sidabrą, bet šitai yra labai aukštai.