Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė (3/1) H grupėje jau yra užsitikrinusi vietą 2025 m. Europos čempionate, bet Rimo Kurtinaičio auklėtiniams dar liko du mačai – vasario 21 d. akistata prieš lenkus Katovicuose ir vasario 24 d. mūšis prieš estus Klaipėdoje.
Jau pirmojoje lango rinktinės treniruotėje Kurčiui teko nemenkas galvos skausmas – treniruotės metu koją susižeidė Ąžuolas Tubelis.
22-ejų vilnietis nebaigė treniruotės ir buvo išvežtas į medikų priežiūrai, kurie atliks tyrimus ir nuspręs kokio sudėtingumo traumą patyrė „Ryto“ puolėjas.
Ą.Tubelis šį sezoną Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) fiksuoja 13,1 taško (59,9 proc. dvit., 33,4 proc. trit.), 6,1 atkovoto kamuolio ir 15,1 efektyvumo balo statistiką. FIBA Čempionų lygoje krepšininkas renka po 9,9 taško, 6,1 sugriebto kamuolio ir 12,4 naudingumo balo.
„Labai nelauktai netekome žaidėjo, man keista, nes treniruotė buvo tokia įžanginė. Mes suprantame, kad savaitgalį buvo Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyras, po kurio žaidėjai yra išsikrovę. Šį vakarą darėme atstatomąją treniruotę, bet, pasirodo, kad ir tokiose treniruotėse atsitinka nelaimių.
Manau, kad tai nebuvo labai sunki trauma. Tikiuosi, kad viskas bus gerai. Mes paprasčiausiai apsidraudėme, norime pažiūrėti, kas įvyko. Ąžuolas yra mums svarbus žaidėjas, šiuose languose – vienas iš svarbiausių. Būtų labai gaila, jeigu netektume jo“, – aiškino R.Kurtinaitis.
Specialistas po to bandė aiškinti traumos tipą ir jos rimtumą, tačiau teigė, kad daugiau informacijos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas turės kiek vėliau.
Paklaustas apie tai, ar puolėjas susižeidė kelį, Kurtis išsiplėtė.
„Jam tiesioje vietoje užsikirto girnelė, net nesupratau, kas įvyko, nes mes nieko nedarėme, nebuvo žaidybinių momentų, paprasčiausi metimai. Man sunku spręsti, kas ten atsitiko, nes nesu gydytojas, mes turėsime išvadas šiandien vakare arba rytoj iš ryto“, – dėstė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vairininkas.
Kurtis atskleidė, kad kol kas variantų, kaip išspręsti netikėtai kilusią problemą, neturi.
„Dabar galvosime, tai yra galvos skausmas. Buvome priėmę variantą nekviesti Gyčio Masiulio, nors jis mums būtų labai tikęs, o dabar... jeigu prarasime vieną „Ryto“ žaidėją, mums reikės dar vieną imti.
Pažiūrėsime, labai sudėtingas klausimas, reikės spręsti, bet kol kas patys esame šokiruoti ir laukiame, kas čia nutiko, kaip viskas baigsis. Kiek girdėjau, šitos rūšies trauma jam yra atsitikusi ne pirmą kartą, tikiuosi, kad viskas susidėlios į savo vietas“, – sakė Kurtis.
Lietuvos rinktinės sudėtis: Eimantas Bendžius, Mindaugas Kuzminskas, Kristupas Žemaitis, Margiris Normantas, Gytis Radzevičius, Martynas Paliukėnas, Ąžuolas Tubelis, Paulius Danusevičius, Laurynas Beliauskas, Arnas Velička, Mantas Rubštavičius ir Gabrielius Maldūnas.
– Treneri, kokios mintys prieš artėjantį langą?
– Niekas nesikeičia, tikslai lieka tie patys, o žaidėjai – kiti. Nesvarbu, kad mes jau esame Europos čempionate, mums visos rungtynės yra svarbios, į viską žiūrime rimtai. Surinkome kiek kitokią komandą, nes mūsų šalies vedantys klubai (Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Rytas“) paprašė, kad pasaugotume žaidėjus, kadangi nėra tokia didelė šio lango svarba. Visada gerbiame jų pasirinkimą, nes tada, kai mums sunku, jie mums duoda savo žaidėjus.
– Ar keliate kažkokius atskirus uždavinius žaidėjams, kurie nori prasimušti į pagrindinę rinktinę?
– Manau, kad žaidėjams papildomos motyvacijos nereikia. Nemažai savo požiūrio išsakiau žiniasklaidoje, tinklalaidėse (podkastuose). Rinktinėje žais tie, kas tuo metu bus geriausi. Manau, kad didžiausia motyvacija žaidėjams yra ta, jog jie (nori) įrodyti, kad jie gali žaisti.
Kai kurie žaidėjai į rinktinę papuolė pastaruoju metu. Tai yra duotas dar vienas šansas, kurį jiems reikia išnaudoti. Tikiuosi, kad kiekvienas žaidėjas supranta, apie ką vyksta kalba, ir išnaudos savo šansą.
– Į rinktinę paskutinę minutę pakvietėte Gabrielių Maldūną, kokius centrus bandėte pajudinti, jog jie atvyktų į šios rinktinės langą?
– Norėjome rinktinėje matyti Mareką (Blaževičių), bet, deja, buvome informuoti, kad jis turi problemų su nugara. Kaip ir minėjau, mes nenorime nieko forsuoti, nenorime klubams pridaryti bėdų. Žinome, kad sezono metu kiekvienas žaidėjas yra svarbus. Duosime šansą kitiems.
– Mindaugas Balčiūnas yra ne kartą sakęs, kad pasitars su jumis dėl to, kur Lietuvos rinktinė žais 2025 m. EČ grupės etapo varžybas. Ar teko su LKF prezidentu šiuo klausimu bendrauti? Sprendimas jau turėtų būti priimtas artėjančią savaitę, tad kokia yra jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Žinote, galbūt nebūsiu taktiškas, bet man visiškai vienodai – ar žaisime Lenkijoje, ar žaisime Suomijoje. Jeigu pradėsime tokių dalykų bijoti, vengti... aš suprantu, kad tai yra strategijos, bet mano visą mano gyvenimą buvo taip, jog žaidi, kauniesi toje šalyje prieš vieną priešininką, o jeigu pradedi rinktis varžovus (kitas šalis – red.), viskas paprastai baigiasi nelaime.
Man nėra jokio didelio skirtumo, galbūt didesnis skirtumas buvo federacijai, nes ji galvoja apie tai, kur mūsų sirgaliams bus patogiau atvažiuoti – ar į Lenkiją, ar į Suomiją. Aš galvoju, kad kelias yra beveik toks pats.
– Ar tvirtiname, kad žaisime 2025 m. EČ grupės etapo varžybas Suomijoje, Tamperėje?
– Šiandien manęs klausė, tad aš tą patį atsakiau federacijai – nematau prasmės šiuo klausimu su manimi tartis. Man priimtinos visos sąlygos.
– Arnas Velička pastarąjį sykį Lietuvos rinktinėje žaidė 2021–2022 metais, ką galėtumėte papasakoti apie jį?
– Arną sekiau dar anksčiau, nes jis yra kaunietis, jį dar žinojau prieš jam išvažiuojant į „Barcelona“ akademiją, žinau dar iš to laiko, kai jis žaidė Prienuose (2019–2020 m.) pas Mantą (Šernių).
Tai žmogus, kuris savo metu turėjo dideles perspektyvas, vienu metu buvo sustojęs, bet man jis patiko praėjusio sezono Vilniaus „Ryte“. Manau, kad Arnas turi perspektyvų. Mes patikrinsime, kaip jis jaučiasi komandoje.
– Kokios Arno Veličkos savybės žavi jus labiausiai? Jis šiuo metu žaidžia antroje geriausioje Vokietijos komandoje ir yra vienas komandos lyderių.
– Jis yra tikras įžaidėjas, galintis sunkiu rungtynių momentu rinkti taškus. Jis gerai kontroliuoja komandą. Galbūt bus momentų, kur aš norėsiu, kad jis žaistų šiek tiek kitaip, bet pažiūrėsime, ar pavyks tai pakeisti, nes žaidėjas yra jau subrendęs. Bus matyti.
Man pačiam yra įdomu, nes vasaros metu ne visada gauni progą pasižiūrėti į tokius žaidėjus iš arti. Dabar pasižiūrėsime, ar jis mums tinka, ar ne.
– Kaip galėtumėte įvertinti Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) savaitgalio šventę, kurią jūs pats stebėjote?
– Turiu pripažinti – galvojau, kad šių metų turnyras bus prasčiausias istorijoje, kadangi turnyre nebuvo vienos iš pagrindinių komandų, kuri visada sukelia įdomumą.
Galvojau, kad kažką pamatysime iš „Vilkų“, bet, deja, pamatėme iš „Neptūno“. Garbė ir šlovė jiems. „Žalgiriui“ – pergalė yra pergalė, bet, jeigu prisiminate, Charlesas Barkley po Sidnėjaus olimpinių žaidynių, kuomet lemiamą tritaškį metė Šarūnas Jasikevičius, sakė: „Tokia čia ir „Svajonių komanda“, jeigu rezultatas priklauso ne nuo mūsų, o nuo to, ar priešininkas įmes“.
Situacija išėjo panaši ir „Žalgiriui“. Sveikinu juos, kad net ir tokias sunkias rungtynes jie laimėjo, bet labai maloniai nustebino „Neptūnas“. Tai nebuvo atsitiktinė pergalė, nes jie įveikė „Rytą“, „Wolves“... duok Dieve jiems sveikatos. Jeigu „Neptūnas“ ir toliau žais tokiame lygyje, bus labai įdomi LKL sezono pabaiga.
– Ką galvojote apie paskutinį Deivido Gailiaus metimą? Ar norėjote, kad vardan sportinio intereso įkristų puolėjo metimas?
– (juokiasi – red.) kad ir kas bebūtų, aš išlieku žalgirietis, nes esu užaugęs Kaune. Ta „Žalgirio“ pergalė... ji buvo jų. Jeigu būtų laimėjęs „Neptūnas“... į juos žiūriu su didele pagarba, bet manau, kad jiems šiek tiek pasisekė, kadangi tas pats žmogus (pataikęs prieš tai) metė iš to pačio taško. Tik didieji meistrai gali įmesti dukart iš eilės.
– Jūs esate buvęs Georgios Vovoro batuose – jis prieš turnyrą buvo praktiškai atleistas, o jūs LKL pusfinalio serijos prieš „Neptūną“ metu sužinojote, kad jus pakeis. Kokia sudėtinga buvo jūsų situacija? Ar yra klausimų dėl graiko ateities po pačio turnyro?
– Ne man šią situaciją spręsti, nes nesu komandos viduje, bet žinau, kad klubai tapo agresyvesni ir su kiekvienu sezonu trenerių atžvilgiu tampa dar labiau agresyvesni. Bet kokia nesėkmė visada gresia treneriui atleidimą, bet tai yra mūsų darbo dalis.
Aš esu atleistas triskart, bet tam esu pasiruošęs, su tuo esu susitaikęs, gyvenimas tuo nesibaigė. Kaip kadaise sakė (Nijole) Oželytė: „Užsidaro durys, atsidaro langas“.
Jeigu truputį plačiau, esu kalbėjęs su Gedvydu (Vainausku) plačiau apie tai, kai su tuometiniu „Lietuvos rytu“ tapau čempionu ir buvau atleistas... su Gedvydu kalbėjome ir jis sakė: „Džiaukis, kad taip padariau, nes nebūtum atradęs „Chimki“ ir nebūtum dar kartą laimėjęs Europos taurės“.