Europos pirmenybių burtai Lietuvos moterų krepšinio rinktinei buvo palankūs. Iš pirmojo krepšelio į B grupę, kurioje žais lietuvės, pateko neabejotinai silpniausia tame krepšelyje buvusi komanda – pozicijas sparčiai prarandanti Serbijos rinktinė. Didelio skirtumo, kurias varžoves gauti iš kitų dviejų krepšelių, atsižvelgus į traukiant burtus taikytus apribojimus dėl šeimininkių, net nebuvo.
Kovo 8 dieną ištraukti burtai lėmė, kad per Europos pirmenybes Lietuvos rinktinė B grupėje Bolonijoje žais su Serbijos, Italijos ir Slovėnijos krepšininkėmis.
Į A grupę pateko Prancūzija, Turkija, Graikija ir Šveicarija (varžybos vyks Pirėjuje), į C grupę – Belgija, Čekija, Juodkalnija ir Portugalija (Brno), į D grupę – Ispanija, Vokietija, Didžioji Britanija ir Švedija (Hamburgas).
Susiję straipsniai
Po dvi geriausias grupių komandas pateks į ketvirtfinalį. Europos pirmenybės vyks birželio 18–29 dienomis.
Serbija
Serbijos moterų krepšinis praėjusį dešimtmetį išgyveno didelį pakilimą, kurį vainikavo du Europos pirmenybių aukso medalių komplektai (2015 ir 2021 m.) ir 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronza.
Visos pergalės pirmiausia buvo susijusios su trenere Marina Maljkovič (legendinio Božidaro Maljkovičiaus dukra) ir dviem ryškiausiomis žvaigždėmis Sonja Petrovič-Vasič ir Ana Dabovič. Vedlių pašonėje visuomet buvo kelios labai patikimos ginklanešės, be kurių irgi būtų sunku įsivaizduoti didžiąsias pergales.
Auksinei kartai baigus karjerą, Serbijos rinktinė buvo išbraukta iš pagrindinių favoričių sąrašo. Užpernai Europos pirmenybių ketvirtfinalyje serbės gėdingai 53:93 pralaimėjo Belgijos krepšininkėms ir džiaugėsi bent tuo, kad užėmė penktąją vietą ir iškovojo kelialapį į olimpinės atrankos turnyrą.
Pernai Paryžiaus olimpinėse žaidynėse medaliais irgi net nekvepėjo – Serbijos komanda ketvirtfinalyje nepasipriešino Australijos rinktinei, kuriai pralaimėjo 67:85. O po Paryžiaus žaidynių „sudie“ tarė ir paskutinės rinktinėje užsibuvusios vyresniosios kartos Serbijos krepšininkės.
Dabar iš senosios gvardijos liko tik natūralizuota amerikietė Yvonne Anderson (35, 175, „Mersin“), kuriai kovo 8-ąją sukako 35-eri. Keletas jaunesnės kartos talentų subrendo, bet tarp naujųjų rinktinės lyderių tik Jovana Nogič (27, 181, Jekaterinburgo UGMK) ir Maša Jankovič (25, 187, Salamankos „Perfumerias Avenida“) išugdytos Serbijoje. Angela Dugalič (23, 193, UCLA) yra serbų kilmės amerikietė, Ivana Raca (25, 188, Pirėjo „Olympiakos“ užaugo Kipre, kur po krepšininko karjeros liko gyventi jos tėvas Draganas Raca.
Nors Serbijos rinktinė aiškiai susilpnėjo, kelialapį į Europos pirmenybes iškovojo be jokio vargo. M.Maljkovič treniruojama komanda žaidė labai silpnoje grupėje, kurioje po du kartus sutriuškino Ukrainos ir Šiaurės Makedonijos bei kartą – Portugalijos ekipą. Vis dėlto užsitikrinusios pirmąją vietą Serbijos krepšininkės nesugebėjo pabaigti atrankos turnyro be nesėkmių. Jos pralaimėjo paskutiniąsias rungtynes Portugalijoje.
Italija
Italijos moterų krepšinis jau seniai negali pasigirti bent nedideliais laimėjimais. Italės šiame amžiuje nė karto nepateko nei į pasaulio pirmenybes, nei į olimpines žaidynes, o prieš keliolika metų joms būdavo nelengva patekti net į Europos pirmenybes. Vis dėlto nuo 2013 metų Italijos rinktinė nepraleido nė vieno žemyno čempionato ir šiais metais stipriausių Europos komandų turnyre dalyvaus septintąjį kartą iš eilės.
Tiesa, praėjusiuose turnyruose Italijos krepšininkės nespindėjo – jos triskart paeiliui užėmė devintąją vietą. Užpraeitų metų Europos pirmenybių aštuntfinalyje italėms neįveikiamą kliūtį pastatė Juodkalnijos ekipa.
Per dvejus metus Italijos rinktinė nesustiprėjo, o jos sudėtyje nėra išskirtinių žaidėjų. Prieš kelerius metus italai tikėjosi, kad išskirtine žaidėja gali tapti Cecilia Zandalasini (28, 186, Stambulo „Galatasaray“). Ši puolėja yra vertinama Europoje, bet nė iš tolo nepasiekė to, kas jai buvo žadama.
Italų žvilgsniai jau krypsta į naują viltį – Matildę Villą (20, 170, Venecijos „Reyer“). Vis dėlto svarbiausias grupės šeimininkių bruožas – labai lygi sudėtis, kurioje, be C.Zandalasini, sudėtinga įžvelgti ryškių asmenybių, galinčių nulemti svarbių rungtynių baigtį.
Slovėnija
Slovėnija buvo praėjusių Europos pirmenybių šeimininkė, bet užpernai žaisdamos namie slovėnės sirgalių nenudžiugino. Jos grupės varžybose pralaimėjo visas trejas rungtynes Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos komandoms.
Kuklus rezultatas nebuvo išimtis – Slovėnijos moterų krepšinio rinktinė, skirtingai nei vyrų, tarptautinėje arenoje niekada nespindėjo. Slovėnės tik keturis kartus dalyvavo Europos pirmenybėse ir kol kas nė sykio nepateko į ketvirtfinalį.
Vis dėlto Slovėnijos krepšininkės maloniai nustebino šių metų Europos pirmenybių atrankos turnyre. Užduotis iškovoti kelialapį buvo anaiptol ne elementari, bet slovėnės užėmė pirmąją vietą grupėje, kurioje aplenkė Vengrijos, Suomijos ir Bulgarijos komandas. Graiko Giorgo Dikaioulako treniruojama Slovėnijos rinktinė pasiekė penkias pergales, o vienintelę nesėkmę patyrė pirmajame ture per rungtynes su vengrėmis.
Slovėnijos rinktinė labai ilgai laikėsi ant dviejų krepšininkių – Tejos Oblak (34, 172, Prahos USK) ir Evos Lisec (29, 192, Jekaterinburgo UGMK) – pečių. Tačiau per porą pastarųjų metų galimų lyderių ratas prasiplėtė, kai meistriškumo šuolį atliko Zala Friškovec (25, 180, „Sopron“) ir prie rinktinės prisidėjo natūralizuota amerikietė Jessica Shepard (28, 195, „Athinaikos“).
Slovėnai, kaip ir lietuviai, turi ir moterų krepšinio vunderkindą. Suaugusiųjų krepšinyje jau įsitvirtino ir prie rinktinės pergalių taip pat nemažai prisideda 19-metė Ajsa Sivka (19, 192, Tarbo „Gespe Bigorre“).