Kauno „Žalgiris“ šį pavasarį daugiau nei įtikinamai tapo Lietuvos krepšinio lygos reguliariojo sezono nugalėtoju. „Žalgiris“ taip pat įtikinamai LKL varžybose pirmavo pagal žiūrovų skaičių.

Lyderiai

Per Eurolygos varžybas Kauno „Žalgiris“ beveik visada parduoda visu bilietus ir „Žalgirio“ arena nuolat būna beveik pilna. Į LKL rungtynes ateina gerokai mažiau žiūrovų, tačiau ir nacionalinėse pirmenybėse „Žalgiris“ yra neginčytinas lankomumo lyderis.

Ką tik pasibaigusiame 2024–2025 metų reguliariajame sezone „Žalgiriui“ žaidžiant name jo rungtynes stebėdavo vidutiniškai 4494 žiūrovai. Kauno komandos vidurkis žymiai didesnis negu bet kurio kito Lietuvos klubo.

Antrąją ir trečiąją vietas lankomumo lentelėje užėmė abi Vilniaus ekipos. „Ryto“ vidurkis buvo 2871 žiūrovai, „Wolves“ – 2576 žiūrovai.

Sudėjus visus žiūrovų skaičius, į Vilniuje rengtas reguliariojo sezono rungtynes atėjo daugiau žmonių negu Kaune. Laikinojoje sostinėje į Nemuno saloje esančią areną per 18 rungtynių atėjo 80901 žiūrovas. Sostinėje per reguliarųjį sezoną vyko 36 rungtynės, per kurias į tris arenas atėjo 98075 žmonės. Vilniaus komandos žaidė didžiojoje Ozo gatvės arenoje, „Ryto“ klubo arenoje ir prie oro uosto atidarytame naujame „Wolves“ treniruočių centre.

Skaičiai

LKL reguliariajame sezone komandos žaidė 180 rungtynių. Per jas į arenas, oficialiais lygos duomenimis, atėjo 371227 žiūrovai. Vidurkis buvo 2062 sirgaliai.

[[ge:lrytas:lrytas:37955031]][[ge:lrytas:lrytas:37967316]][[ge:lrytas:lrytas:37962834]]

Lankomumo lentelėje paskui Kauno ir Vilniaus klubus išsirikiavo „Šiauliai“ (vid. 2293), Klaipėdos „Neptūnas“ (2248), Panevėžio „Lietkabelis“ (1871), Utenos „Juventus“ (1345), „Jonava“ (1163), Kėdainių „Nevėžis“ (1158) ir „Mažeikiai“ (601). Mažeikių komanda varžovus priimdavo ne savo mieste, bet Telšiuose.

Palyginti su praėjusiu sezonu rikiuotė pasikeitė. Pernai ketvirtas buvo „Lietkabelis“, penktas – „Neptūnas“, bet šiais metais Panevėžio ir Klaipėdos klubus aplenkė „Šiauliai“.

Vietomis susikeitė dar dvi komandos – „Jonava“ aplenkė „Nevėžį“. Tiesa, Jonavos ir Kėdainių žiūrovų skaičiaus skirtumas tiek praėjusį, tiek šį sezoną buvo labai nežymus.

[[ge:lrytas:lrytas:37983839]]

Aukštyn

Palyginti su praėjusiu sezonu, lankomumo vidurkį padidino penki klubai: „Šiauliai“ (nuo 1838 iki 2293), „Neptūnas“ (nuo 2053 iki 2248), „Juventus“ (nuo 1279 iki 1345), „Jonava“ (nuo 1012 iki 1163) ir „Nevėžis“ (nuo 1092 iki 1158).

Labiausiai šoktelėjo „Šiaulių“ žiūrovų vidurkis. Tai lengva paaiškinti. Visų pirma, pagerėjo Šiaulių komandos rezultatai (pernai šiauliečiai net nepateko į atkrintamąsias varžybas). Be to, sirgaliams turėjo patikti greitas ir rezultatyvus „Šiaulių“ žaidimas.

„Neptūnas“ savo gerbėjams suteikė vilčių tiek pirmojoje sezono dalyje, tiek žiemą, kai pateko į Lietuvos taurės turnyro finalą. Nors viltis keitė nusivylimai, pakilimo savaitėmis klaipėdiečiai plūstelėdavo į areną. Kita vertus, „Neptūno“ vidurkis labai sumažėjo antroje sezono pusėje (po dviejų ratų vidurkis buvo 2490 žiūrovų).

Žemyn

Kitų penkių klubų vidurkis, palyginti su praėjusiu sezonu sumažėjo: „Žalgirio“ – nuo 4689 iki 4494, „Ryto“ – nuo 3151 iki 2871, „Wolves“ – nuo 3233 iki 2576, „Lietkabelio“ – nuo 2084 iki 1871, „Mažeikių“ – nuo 766 iki 601.

[[ge:lrytas:lrytas:37983843]]

Nors Telšių arena, kurioje žaidė Mažeikių komanda, ištuštėjo, kai išvyko visi pagrindiniai krepšininkai ir „Mažeikiai“ pradėjo kolekcionuoti pralaimėjimus, mažeikiečių vidurkis vis tiek buvo geresnis negu praėjusių sezonų autsaiderių.

Du praėjusius sezonus paskutinę vietą pagal lankomumą užėmė Pasvalio „Pieno žvaigždės“. Užpraeitą sezoną pasvaliečių vidurkis buvo 344 žiūrovai, praėjusį sezoną – 413 žiūrovų.

Ypatumai

Šio LKL sezono statistika yra objektyvesnė negu praėjusių sezonų. Kai LKL padidino komandų skaičių iki vienuolikos, o paskui ir iki dvylikos, reguliariajame sezone buvo žaidžiama trimis ratais. Komandos su vienais varžovais namie susitikdavo du kartus, su kitais – tik kartą.

„Laimėdavo“ tie klubai, kuriems reikėdavo du kartus priimti „Žalgirį“. Kauno komanda visą laiką buvo ir yra didžiausias traukos objektas, ir jai atvykus žiūrovų skaičius paprastai šokteli daugiau nei du kartus negu vidurkis.

Šį sezoną komandos žaidė keturiais ratais, tad su visais varžovais po du kartus susitiko tiek namie, tiek išvykoje. Dėl to statistika nėra iškraipyta.

Rekordai

Daugiau negu dešimt tūkstančių žiūrovų šį sezoną atėjo į dvejas rungtynes. Abu geriausi sezono rezultatai pasiekti per „Žalgirio“ arenoje vykusias „Žalgirio“ ir „Ryto“ rungtynes.

Pirmąsias šių komandų rungtynes stebėjo 13359 žiūrovai, antrąsias – 12898 žiūrovai. Įdomu, kad trečias šio sezono „Žalgirio“ arenos rezultatas – tik 5942 žiūrovai. Tiek žmonių į areną atėjo, kai į Kauną pirmą kartą atvyko „Wolves“.

Vilniuje daugiausiai žiūrovų atėjo per antrąsias „Ryto“ ir „Žalgirio“ rungtynes. Tą dieną Ozo arenos tribūnose buvo 8605 sirgaliai.

Žaidžiant dviem Vilniaus komandoms didžiausias žiūrovų skaičius buvo 5600. Tiek sirgalių atėjo per pirmąsias rungtynes, kurių šeimininkas buvo „Rytas“.

Sezono mažiausio lankomumo rekordas – 295 žiūrovai. Šis skaičius registruotas per Telšiuose žaistas „Mažeikių“ ir „Jonavos“ rungtynes.

Visi atskiri klubai sezono rekordą pasiekė, kai pas juos lankėsi „Žalgiris“

Pokyčiai

Įdomu, kad net devynių klubų lankomumo vidurkis antrojoje reguliariojo sezono pusėje (per trečiąjį ir ketvirtąjį ratus) buvo mažesnis negu pirmojoje (per pirmąjį ir antrąjį ratus).

Vienintelis klubas, per trečiąjį ir ketvirtąjį ratus pagerinęs savo statistiką, buvo „Jonava“. Po antrojo rato Jonavos komandos vidurkis buvo 1136 žiūrovai, per trečiąjį ir ketvirtąjį ratus skaičius pakilo iki 1163 žiūrovų.

Jonavos krepšininkai šį sezoną džiugino savo gerbėjus ir ilgai žengė LKL lentelės trečiojoje vietoje. Sirgaliai žaidėjams atsidėkojo gana gausiai rinkdamiesi į tribūnas.

Lyginant pirmąją ir antrąją sezono puses, didžiausią nuosmukį galima pastebėti „Wolves“ tribūnose. „Wolves“ vidurkis po antrojo rato buvo 3164 žiūrovai ir šis klubas tuo metu netgi lenkė „Rytą“. Per trečiąjį ir ketvirtąjį ratus „Wolves“ vidurkis sumažėjo iki 2576 žiūrovų. Prie to neabejotinai prisidėjo klubo vadovų sprendimas antrąsias rungtynes su „Rytu“ rengti ne didžiojoje Ozo arenoje, o treniruočių centre.

Pavasarį žiūrovų skaičius LKL arenose, palyginti su rudeniu ar žiema, sumažėja kiekvienais metais. Šią tendenciją neretai bandoma aiškinti tuo, kad „lietuviai pavasarį traukia į gamtą ir jiems ne krepšinis galvoje“. Vis dėlto žvarbus 2025-ųjų pavasaris braškantį argumentą dar labiau sumenkino. Orai išvykoms į gamtą buvo visiškai nepalankūs, tačiau tribūnos vis tiek ištuštėjo.

Veikiausiai pagrindinė priežastis – labai ilgas LKL sezonas, kuris yra ilgesnis, negu daugelio kitų šalių krepšinio pirmenybės (pavyzdžiui, Graikijos lygoje jau paaiškėjo finalininkai; bet tai – kitas kraštutinumas). Dėl rungtynių gausos sporto mėgėjams krepšinis per kelis mėnesius tiesiog nusibosta.

LKL lankomumo lyderis – „Žalgiris“, bet Vilniuje žiūrovų buvo daugiau