Į Lietuvos krepšinį su skausmu žiūrintis R. Kaukėnas: „Kol nepasieksime dugno, tol nesusivienysime“

Lietuvos krepšinio lygos sezonui artėjant prie pabaigos, vis daugiau dėmesio skiriama Lietuvos krepšinio rinktinei, kurioje ir toliau yra daugiau negatyvių emocijų ir įvairiausių neaiškumų.

Šaršalas Lietuvos krepšinyje prasidėjo dar pavasario pradžioje, kuomet Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Rimo Kurtinaičio asistentas Tomas Pačėsas viešai sukritikavo komandos kapitoną Joną Valančiūną.

Tarp krepšininko ir trenerio prasidėjo vieši nesutarimai, pasirodė naujienos, jog Domantas Sabonis ir Matas Buzelis ruošiasi praleisti Europos čempionatą, o Lietuvos krepšinio bendruomenę pasidalino į dvi skirtingas stovyklas.

Legendinis Lietuvos krepšininkas Rimantas Kaukėnas pareiškė su dideliu skausmu stebintis šias rietenas ir manantis, jog turime pasiekti dugną.

„Tas susiskaldymas yra ir labai sunku tai matyti, nes esame nedidelė šalis. Mums norint pasiekti gerus rezultatus privalome būti vieningi. Susiskaldymas labai atsiliepia, jis jaučiasi ir matosi. Labai gaila. Esu jau minėjęs, kol nepasieksime dugno, tol nesusivienysime.

Mums visiems gaila ir skauda, kuomet neatvažiuoja geriausi krepšininkai, kuriems tikrai rūpi, kurie tikrai nori žaisti, bet dėl vienų ar kitų priežasčių neatvažiuoja. Tikimės, kad tos problemos greičiau išsispręs“, – kalbėjo R.Kaukėnas.

Pasak buvusio Lietuvos rinktinės krepšininko, galimai yra per daug jautriai reaguojama į kai kuriuos pasisakymus, o norint išspręsti visas bėdas, reikia elgtis taip, kaip elgiamasi šeimoje.

„Pats svarbiausias dalykas yra išspręsti visas problemas viduje, – teigė R.Kaukėnas. – Ypatingai dėl to, kas liečia pačios komandos dalykus. Tai turėtų būti sprendžiama šeimos principu – viduje, neviešinant to ir nepilant vienas ant kito viešojoje erdvėje. Jeigu tai darai, to pasekmė atsiliepia tiesiogiai. Žaidėjai įsižeidžia, kurie aukoja savo vasaras, laiką su šeimomis ir tuomet jaučiasi kažkiek neįvertinti, nesuprasti ir susikuria atmosfera, kad kažkas tikrai blogai viduje. Niekas nenori važiuoti į blogą atmosferą“

– Nenoriu lįsti į detales. Tai priklauso tiek nuo federacijos, tiek nuo visos krepšinio bendruomenės, tiek nuo visų, kurie vienaip ar kitaip dalyvauja krepšinyje. Apie tai turi būti kalbama. Tik viešai kalbant apie tai, galima suprasti visas problemas.

Kuomet laimi, tos problemos nėra tokios skaudžios. Tačiau kuomet žaidėjai dėl vienų ar kitų priežasčių mato problemas viduje, kurios sutrukdo dalyvauti čempionate, tuomet yra ženklas, kad reikia kažką daryti.

– Ne, dar yra to laiko. Viskas yra išsprendžiama ir manau, kad turėtų būti gera intencija, nelaukti per daug, susitikti su visais ir pakalbėti gyvai. Problemos yra tik kliūtis, o kiekvieną problemą galima išspręsti, ypatingai kas liečia Lietuvos krepšinis. Reikia būti kiek įmanoma vieningesniems.

Jūs patys matote ir visi jaučiame, kad tie rezultatai neateina ir jie yra tikrai sunkiai pasiekiami. Puikiai atsimenate, dėl ko buvo tie medaliai praeityje. Visi buvome kaip vienas kumštis. Norėtųsi to ir žaidėjai, kurie atvažiuoja į rinktinę tikrai to nori.

Dabar klausimas, ar mes tuo tikrai tikime ir ar galime padėti. Purvo pylimas per žiniasklaidą tikrai nepadeda. Skaldymasis vyksta toliau ir dėl to yra skaudu. Nesinorėtų to turėti.

– Tai yra klausimas ne man. Yra Lietuvos krepšinio rinktinės vadovas, federacija, vyr. treneris. Jeigu vyr. treneris nori jį turėti savo komandoje, tuomet tai yra jo sprendimas.

Aš galiu labai greitai pakomentuoti, kaip jūs ar kiti treneriai turėtų dirbti, bet tai yra ne mano sprendimas. Mano nuomonė yra subjektyvi ir emocionali, bet galbūt ne pati teisingiausia. Dėl to susilaikiau nuo tokių komentarų.

– Klausimas gana sudėtingas. Nes ten jau eina ir asmeniškumai, kurie tikrai nepadeda. Aš tikiuosi, kad tai išsispręs kuo greičiau, nes kai yra vidinės problemos, kurios aptariamos ne viduje, o eskaluojamos viešai, tada prasideda tokie dalykai. Tuomet niekas nieko nekontroliuoja.