Vilniaus „Rytas“ sekmadienį be didesnių vargų 94:70 namuose sumindžiojo Panevėžio „7bet-Lietkabelį“.
Visgi pergalė lengva buvo tik lemimamose rungtynėse, o serija laimėta itin sunkiai 3:2.
Po rungtynių ilgą monologą kalbėjęs „Ryto“ vyr. treneris G.Žibėnas džiaugėsi pasikeitusia kultūra sostinėje, nesuprantamas aplinkinių kalbas ir žaidėjų atsidavimą.
„Pagarba „Lietkabeliui“, gerai kovėsi visą seriją, tikrai buvo sunku kautis, ypač pirmosiose keturiose rungtynėse. Šiandien ir apskritai serijoje pagrindinė pergalė buvo prieš mus pačius. Nėra kur per daug švęsti, tai yra vis tiek privaloma pergalė ir privalomas patekimas į finalą.
Pagaliau susilyginome savo energija su fanais. Jie visą seriją buvo labai geri, o mes labai geri buvome tik šiandien. Labai noriu jiems padėkoti, kurie buvo sunkiausiais momentais. Šioje serijoje gavau labai daug palaikymo ir žinučių. Kultūra keičiasi ir žmonių palaikymas yra nuo savanorių, fanų iki atsitiktinių vilniečių gatvėje. Tą turiu pabrėžti, nes tikrai nebuvo lengva viduje, to nerimo buvo nemažai, atsakomybė didelė šitoje serijoje ir pagaliau nusimetėme tą beždžionę nuo pečių.
Susiję straipsniai
Mūsų žaidėjai tikrai nusipelnė daugiau pagarbos. Aplinkui girdėjau tik „gėda, gėda, to nepadaro, neuždaužo to „Lietkabelio“. Vienais metais laimime 3–2 prieš vilkus, labai gerą, talentingą komandą. Kitais metais žaidžiame prieš labai gerai treniruojamą komandą – „Lietkabelį. Ir visą laiką viskas yra gėda. Nemanau, kad čia kažkur yra gėda patekti penkerius metus paeiliui į finalą. Tai yra mano nuomonė.
Kalbant apie rungtynes, pagaliau visi 11 žaidėjų buvo įsikandę į rungtynes. Nesvarbu, kas kiek žaidė. Jeigu atvirai, rytinėje treniruotėje net nebuvo minčių žaisti su 11 žmonių. Bet pradėjome rungtynes su gera energija ir norėjosi duoti šansą, nes matėsi, kad visi užsivedę.
Norėjosi žaidėjams duoti šansą tokiose rungtynėse. Jie sunkiai dirba visą sezoną, kad tokiose rungtynėse sudalyvautų. Būtų neteisinga palikti juos ant suolo, tuo labiau laukia kitas etapas. Gerąja prasme, buvo nuostaba, jog visi žaidėjai buvo pasiruošę tokioms rungtynėms. Tai yra vienintelis šansas mums eiti toliau“, – po pergalės kalbėjo „Ryto‘ strategas.
– Kuomet į finalą einate be favorito statuso, ar bus lengviau?
– Aš manau, kad šiandien žaidėme be spaudimo. Susitarėme su žaidėjais, kad jokio spaudimo nėra, jį palikite visą spaudimą treneriams. Mes imame spaudimą, o žaidėjai tegul nesijaudina dėl pramesto metimo, nesijaudina dėl teisėjo švilpuko. Mes turime jaudintis dėl to kamuolio, kurį pastoviai „Lietkabelis“ išplėšia iš rankų, arba dėl to metimo iš po krepšio, kur mes nepadarėme kietos pražangos.
Šiose vietose mes turime būti jautresni ir susiimti. Nemanau, kad bus to spaudimo, bet nemanau, kad šiandien jis buvo. Mes turime visi žaisti kaip kumštis, o tada matysime, kaip ir kas bus.
– Sakėte, kad ši pergalė būtina. Galite paplėtoti mintį? Organizacijai būtina?
– Tikrai taip. Nežinau, kaip būtume ėję į rungtynes dėl trečios vietos. Net baisu pagalvoti. Bet ne pirmas kartas. Pernai lygiai tas pats buvo, buvome priremti prie sienos. Kažkiek žaidėjai, treneriai ir organizacija grūdinasi. Smagu, jog organizacijos nenuvylėme, bet svarbiausia, jog fanų nenuvylėme, nes jiems tai reiškia labai daug.
– Viena sirgalė stovėjo su plakatu, kuriame klausė „ar treneris nenusipelno daugiau pagarbos?“ Kaip jaučiatės girdėdami apie komandos pokalbius su kitais treneriais?
– Atsakysiu į klausimą klausimu. Ar žinote, kokiam klubui atstovauju? Aš atstovauju „Rytui“, tai yra normalu, kad visą laiką bus kalbų aplink trenerio kėdę. Tai yra ne pirmas kartas, nežinau kiek jau tai girdėjęs.
Pirmais kartais tas tikrai įtakodavo, pernai irgi buvo provokacijų iš vilkų pusės, provokacijos, ne provokacijos... Šiemet kažkas buvo. Tokį darbą dirbdamas tu privalai atsiriboti, neišsiduoti žaidėjams, kad turi kažkokio nerimo. Reikia pripažinti, kad tai nėra lengva. Bet su metais tu šiek tiek kitaip reaguoji. Ar tas padeda? Turbūt ne, bet paprasčiausiai išmoksti tą ignoruoti.
– Suteikėte laisvą žaidėjams. Įprasta praktika ar ėjimas žirgu?
– Antras variantas turbūt. Po antrųjų rungtynių buvo dvi dienos pasiruošimui, tai irgi tokia mintis kilo duoti laisvą, bet kaip tik norėjome padaryti kitaip ir nedavėme laisvos. Vėliau pasižiūrėjau, kad pastarąsias 2–3 savaites neturime tos laisvos dienos ir matosi, kad pas žaidėjus atsiranda kažkoks erzulis. Reikėjo laisvos dienos. Nebuvo kada ją duoti, tai atlikome, kaip jūs pavadinote ėjimą žirgu.
Žaidėjų šviežumas šiandien buvo kitoks. Nežinau, ar tai padėjo jiems. Kapitonas sakė „tiesiai į ketvirtadienio rungtynes dabar“, nes žinutė po rungtynių Panevėžyje buvo būtent tokia: tiesiai į rungtynes „Twinsbet“ arenoje, jokių treniruočių.