Portalas Lrytas kviečia prisiminti Lietuvos rinktinės kelią į Senojo žemyno pirmenybes bei pažvelgti į šiam čempionatui suburtą komandą.
Lietuvos rinktinė kelialapį į Europos pirmenybes iškovojo užėmusi antrąją vietą atrankos turnyro grupėje.
Lietuvės per šešerias rungtynes iškovojo keturias pergales ir atsiliko tik nuo Europos čempionės Belgijos rinktinės, kuri laimėjo penkis kartus. Trečiąją vietą užėmė Lenkijos rinktinė, pasiekusi tris pergales, o grupės autsaiderė Azerbaidžano ekipa pralaimėjo visas šešerias rungtynes.
Lietuvės pralaimėjo abejas rungtynes belgėms, bet po du kartus įveikė lenkes ir azerbaidžanietes.
Per praėjusius atrankos turnyrus Lietuvai kelią į Europos pirmenybes užkirto Slovėnija ir Latvija (2017 m.), Rusija ir Vengrija (2019 m.), Serbija ir Turkija (2021 m.) bei Prancūzija (2023 m.).
Lietuvos rinktinė kelialapį į Europos pirmenybes iškovojo vadovaujant treneriui Rimantui Grigui. Tačiau po paskutiniųjų atrankos rungtynių R.Grigas pasitraukė iš pareigų ir Lietuvos krepšinio sąjunga rinktinės treneriu paskyrė buvusį R.Grigo padėjėją Vilių Stanišauską.
Jam pavyko šią vasarą rinktinėje suburti visas geriausias šalies krepšininkes. Nacionalinės komandos lyderės turėtų būti atrankos turnyre rezultatyviausiai žaidusios Justė Jocytė (17 tšk.) ir Laura Juškaitė (12,8 tšk.).
Kartu su jomis rinktinės branduolį sudarys po motinystės pertraukos į aikštę grįžusi Kamilė Nacickaitė (atrankos turnyre nežaidė), Laura Miškinienė (9,2 tšk.), Giedrė Labuckienė (8,8 tšk.), Eglė Šventoraitė (6,2), kuri buvo rezultatyviausia lietuvių krepšininkė per šią vasarą žaistas draugiškas rungtynes.
V.Stanišauskas į treniruočių stovyklą nebepakvietė ilgametės rinktinės žaidėjos Santos Okockytės (5 tšk.), kuri šaliai atstovavo per visus atrankos langus.
Kadangi Lietuvos rinktinė praėjusį kartą Europos pirmenybėse žaidė seniai – prieš dešimt metų, joje liko nedaug Europos pirmenybių patirties turinčių krepšininkių.
Vis dėlto komandoje yra kelios žaidėjos, kurios Europos pirmenybėse dalyvaus ne pirmą kartą. Tai – Giedrė Labuckienė (ketvirtą kartą), K.Nacickaitė (trečią), Monika Grigalauskytė (trečią) ir E.Šventoraitė (trečią).
Praeitis
Lietuvos rinktinė Europos pirmenybėse dalyvaus dvyliktąjį kartą.
Dar 1938 metais lietuvės žaidė pirmosiose Europos pirmenybėse, kuriose užėmė antrąją vietą, o antrasis stipriausių žemyno komandų turnyras buvo numatytas 1940 metais mūsų šalyje.
Tačiau pirmenybės neįvyko dėl Antrojo pasaulinio karo, o po karo prasidėjusi ilga sovietų okupacija išbraukė Lietuvą iš Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) sąrašų.
Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos rinktinė į Europos pirmenybes grįžo 1995 metais ir nuo tada iki 2015 metų praleido tik vieną turnyrą. Lietuvės nepateko į 2003 metų Europos pirmenybes, bet 1997 metais iškovojo aukso medalius ir kelis kartus buvo labai arti garbės pakylos: 2001 ir 2005 metais dukart užėmė ketvirtąją vietą, 1999 metais – penktąją vietą.
Lietuvos rinktinė praėjusį kartą žemyno pirmenybėse rungtyniavo 2015 metais ir užėmė aštuntąją vietą. Deja, po to lietuvės, nepakankamai gerai žaidusios atrankos varžybose, praleido net ketverias Europos pirmenybes.
Moterų rinktinės 12-ukas Europos čempionatui (klubas – praėjusio sezono):
Dalia Donskichytė („Šiauliai-Vilmers“), Brigita Sinickaitė (Klaipėdos „Neptūnas-Amberton“), Gabija Meškonytė (Sarluiso „Royals“, Vokietija), Eglė Zabotkaitė (Vilniaus „Kibirkštis“), Laura Juškaitė (Brno „Žabiny“, Čekija), Gerda Raulušaitytė (Klaipėdos LCC), Eglė Šventoraitė (Klaipėdos „Neptūnas-Amberton“) Laura Miškinienė (Liublino „Polski Cukier AZM UMCS“, Lenkija), Giedrė Labuckienė (Vilniaus „Kibirkštis“), Justė Jocytė (Vilerbano ASVEL, Prancūzija), Monika Grigalauskytė (Miškolco DVTK, Vengrija), Kamilė Nacickaitė-Van Der Horst (be klubo).