Paskutinį medalį Europos čempionate lietuviai nuskynė dar 2015 metais, kuomet Prancūzijoje iškovojo sidabrą.
Nuo to laiko skambių pergalių nepasiekėme, o šiemet Lietuva ant popieriaus surinko vieną silpnesnių sudėčių. Nepaisant to, Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris galvoja tik apie aukščiausias vietas.
„Rinktinės planus minėjau jau ne kartą, niekas nesikeičia, nesvarbu, kokią komandą surinksime. Dar kai dirbau R.Butauto asistentu maniau taip pat. Gal reikėtų čia kalbėti federacijos prezidentui, bet aš manau, kad visos rinktinės turi kovoti dėl medalių.
Nesėkmės atveju ketvirta vieta vis tiek būtų tokia... Nes tu kovoji dėl medalių. Tikslai turi būti tokie. Profesionalų sportinį pasaulį matau tik tokį“, – kalbėjo R.Kurtinaitis.
Pamatykite: Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė atvyko į pirmąją stovyklą Druskininkuose
Taip pat strategas atskleidė, jog šioje rinktinėje išskirtinį statusą turi vienintelis Jonas Valančiūnas, kurį dar pavasarį bandė sumenkinti pačio R.Kurtinaičio asistentas Tomas Pačėsas.
„Visi turi garantuotas ir negarantuotas vietas, – teigė R.Kurtinaitis. – Kaip žaidėjai atrodys, taip jie ir žais. Kas tai dienai atrodo geriau, tas ir turi važiuoti. Kažkokių išankstinių nuostatų neturiu. Išskirtinį statusą turi tik Jonas Valančiūnas. Jis yra ilgametis mūsų kapitonas ir net nekalbame apie jo žaidimą lygį. Jis yra mūsų vedlys. Žmogus, kuris turi garantuotą vietą. Visų kitų likimas jų pačių rankose.“
Susiję straipsniai
– Kokia situacija su Ignu Brazdeikiu?
– Manau šį sezoną nespės praeiti reabilitacijos. Labai reikalingas žaidėjas. Nesu gydytojas, bet nematau šansų jam šią vasarą pasirodyti rinktinėje.
„Nematoma pusė“ su M. Jusiu: Aleknos fenomenas, pasaulio rekordai ir unikalūs genai
– Ar nesiviliate, kad Jonas Valančiūnas prisijungtų prie „Panathinaikos“ ir nuo pradžių sportuotų su komanda?
– Man sunku kalbėti apie tai, nes yra daug klaustukų. Toliau yra klubų diskusijų reikalas tarp klubų ir niekas nežino kaip bus. Aš manau, kad jis ir taip gali individualiai padirbėti. Šiuo metu NBA neleidžia jam prisijungti prie mūsų, bet manau mes išspręsime šias problemas.
– Kurioje pozicijoje matote Ąžuolą Tubelį?
– Ir ketvirtoje, ir penktoje. Yra visokių diskusijų, pasižiūriu tinklailaidės, man jos įdomios. Gyvenimas toks – visi gali pasakyti, ką nori. Gal ne visi teisingai suprato mane, kai pasakiau: yra komanda su Jonu ir be Jono. Turėjau omenyje komandą žaidime. Bus vienas penketas su Jonu aikštelėje ir kitas be jo, kadangi jis negalės žaisti 40 minučių kiekvienas rungtynes. Be J.Valančiūno matau lengvesnį, mobilesnį penketą. Ą.Tubelis yra „undersize“, kuris gali uždengti ketvirtą ir penktą pozicijas.
– Ko reikia Rokui Giedraičiui, kad atsiskleistų rinktinėje?
– Jo karjera yra įspūdinga. Man sunku spręsti, kokioje formoje jis yra dabar, nes „Crvena zvezda“ komandoje jis žaidė mažiau. Prieš daug metų jis puikiai žaidė pas mane „Ryte“, tikiuosi jį pamatyti tokį, kokį turėjau tada. Nemanau, kad jis tapo vyresniu ir lėtesniu. Manau jis buvo tokioje komandoje, kurioje jam trūko žaidybinio laiko. Treniruočių metu pažiūrėsime, kokioje kondicijoje yra kiekvienas žaidėjas.
– Kokio vaidmens gali tikėtis Gytis Radzevičius?
– Žiūrėsime, ką žaisime. Turėsime Roką Giedraitį jo pozicijoje. Džiaugiuosi mūsų komandos dydžiu, esame nei per aukšti, nei per žemi. Turime aukštus gynėjus, galime keistis. Sunku pasakyti, kiek laiko jis žais.
– Planuojate turėti didesnę ar mažesnę rotaciją?
– Kiekviena rinktinė kitokia. Pastarosiose olimpinėse žaidynėse amerikiečiai net neleisdavo 2 žaidėjų, nes įprastai buvo pasirinkę 10 žaidėjų rotaciją. Man kartais pavyksta išnaudoti visus 12 žaidėjų, kartais užtenka 8–9. Martinas Schilleris yra pasakęs, kad vienas rungtynes gali sužaisti su 8 žaidėjais, bet viso turnyro nesužaisi. Turnyras dėkingas, nereikia žaisti 3 rungtynių iš eilės, turėti dienos pertrauką ir vėl 3 dienas iš eilės žaisti. Tuomet neužtenka mažos rotacijos. Dabar poilsis yra pasiskirstytas ir yra dėkinga žaisti 8–10 žaidėjų rotacija. Bet vėlgi priklauso nuo priešininko.
– Kokio ieškosite Roko Jokubaičio dublerio?
– Rokas Jokubaitis praėjo labai gerą Šarūno Jasikevičiaus mokyklą. Jis yra disciplinuotas, o „Maccabi“ jam buvo suteiktos teisės kūrybai. Šiuo metu matau Kristupą Žemaitį antru įžaidėju, turime ir Arną Veličką, kuris yra solidesnis, ko jam gal trūko prieš kelis metus, kai jis galėdavo suklysti lemiamu momentu. Norėtųsi kūrėjų, tokių nėra, bet turėsime gerus išpildytojus.