Prieš laukiantį baltų aštuntfinalį: kuriose statistinėse kategorijose labiausiai išsiskiria Lietuva ir Latvija?

Vis dėlto Europos čempionatų atkrintamosiose varžybose lietuviai ir latviai paskutinį kartą susitiko dar 2001-aisiais. Tada Latvija lietuviams sudavė skaudų smūgį – Europos čempionato aštuntfinalyje mūsiškiai pralaimėjo 76:94.

Nors po to Lietuva ir Latvija FIBA turnyruose dar keturis kartus stojo akis į akį, nė vienas susitikimas neprilygo būsimam aštuntfinaliui pagal svarbą. Trys dvikovos vyko grupių etapuose, o 2023-ųjų pasaulio čempionate komandos kovojo tik dėl penktosios vietos.

Šį čempionatą namuose pradėję latviai A grupėje startavo pralaimėjimu turkams (74:94), vos išvengė pralaimėjimo kaimyninei Estijai (72:70), po atkaklios kovos nusileido serbams (80:84), tačiau iškovojo dvi pergales, kurios atvėrė kelią į kitą etapą – prieš Portugaliją (78:62) ir Čekiją (109:75).

 

Lietuviai grupių etape patyrė tik vieną nesėkmę – prieš Vokietiją (88:107), o visus kitus mačus laimėjo: prieš Didžiąją Britaniją (94:70), Juodkalniją (94:67), Suomiją (81:78) ir Švediją (74:71).

Statistiniai duomenys po grupių etapo rodo, kad tiek Latvijos, tiek Lietuvos rinktinės yra tarp pirmaujančių pagal tam tikrus statistinius rodiklius visame čempionate. Tiesa, yra ir tokių kategorijų, kuriose abi ekipos rikiuojasi apačioje ar net užima paskutinę vietą.

Lietuvos rinktinė pagal pelnomus taškus čempionate rikiuojasi 7-oje vietoje – vidutiniškai pelno po 86,2 taško per rungtynes. Latvija su 82,4 taško užima 10-ąją vietą. Įdomu tai, kad abiejose komandose yra vienodas skaičius žaidėjų, kurie „Eurobasket 2025“ metu fiksuoja dviženklį taškų vidurkį.

 

Lietuvos rinktinėje rezultatyviausias buvo prieš Suomiją sunkią kelio traumą patyręs Rokas Jokubaitis – jis rinko po 17,3 taško. Kartu su Jonu Valančiūnu jie buvo naudingiausi komandos žaidėjai, vidutiniškai rinkę po 18 naudingumo balų. NBA rungtyniaujantis J. Valančiūnas čempionate renka po 15,4 taško, o trečias pagal rezultatyvumą lietuvių gretose – Ąžuolas Tubelis, pelnantis po 10 taškų ir fiksuojantis 15 naudingumo balų vidurkį.

Latvijos komandoje ryškiausiai spindi NBA žaidžiantis Kristapas Porzingis, renkantis po 17,4 taško ir tiek pat naudingumo balų. Jam sėkmingai talkina su Dubajaus klubu artėjantį sezoną Eurolygoje pradėsiantis Davis Bertanis, kurio vidurkiai čempionate – 12,4 taško ir 16,8 naudingumo balo. Dviženklį taškų vidurkį taip pat turi buvęs Kauno „Žalgirio“ aukštaūgis Rolandas Šmitas (11,6 taško ir 11,2 naudingumo balo). Įdomu, kad pagal naudingumą jį pranoksta Klaipėdos „Neptūno“ naujokas Rihards Lomažas, renkantis 9,6 taško ir 13 naudingumo balų.

Dar prieš čempionatą buvo aišku, kad lietuviai turės pranašumą kovoje dėl atšokusių kamuolių, tačiau grupių etape jie išsiskyrė viso turnyro kontekste. Jau pirmose rungtynėse prieš Didžiąją Britaniją Lietuvos rinktinė pagerino Europos čempionatų rekordą – atkovojo net 57 kamuolius, o iš jų net 23 – po varžovų lenta.

 

Šiuo metu lietuviai vidutiniškai atkovoja po 41,8 kamuolio – tai yra geriausias rezultatas tarp visų 24 čempionato komandų. Tuo tarpu latviai pagal šį statistikos komponentą dalijasi 19–20 vietą pirmenybėse, rinkdami po 34,2 kamuolio.

Daugiausia kamuolių Lietuvos rinktinėje atkovoja savo debiutinį čempionatą žaidžiantis Ąžuolas Tubelis – po 7,4 per rungtynes. Antras pagal šį rodiklį – penktąjį Europos čempionatą už Lietuvos rinktinę atstovaujantis Jonas Valančiūnas (6,4), trečias – puikiai pirmenybėse atrodantis Marekas Blaževičius (5,8). Beveik po 4 kamuolius per mačą atkovoja ir Rokas Giedraitis bei Tadas Sedekerskis (po 3,8).

Latvijos rinktinėje daugiau nei 5 kamuolius per susitikimą atkovoja tik du žaidėjai: Davis Bertanis (7) ir NBA čempionu su Bostono „Celtics“ 2024 metais tapęs Kristapas Porzingis (6,6).

Lietuva po grupių etapo pagal rezultatyvių perdavimų vidurkį nusileidžia tik Serbijos krepšininkams (24,4), o 2–3 vietas dalijasi su turkais, atlikdama po 23 perdavimus per susitikimą. Tiesa, verta pažymėti, kad net daugiau nei trečdalį Lietuvos rinktinės perdavimų atliko jau minėtasis R. Jokubaitis – jis per rungtynes fiksuodavo po 8,5 rezultatyvaus perdavimo ir šiuo metu visame čempionate yra pirmas pagal šį statistinį komponentą.

 

Pažymėtina, jog Lietuvos rinktinė per pirmąsias ketverias rungtynes, kuriose žaidė R. Jokubaitis, vidutiniškai atlikdavo po 25 rezultatyvius perdavimus. Tačiau paskutinėse rungtynėse, kai po 24-erių lietuvio traumos komanda jau rungtyniavo be savo įžaidėjo, lietuviai atliko vos 15 rezultatyvių perdavimų.

Po R. Jokubaičio traumos bei neaiškios situacijos su čiurną prieš Švedijos rinktinę pasisukusiu Margiriu Normantu pagrindiniu rinktinės kūrėju tapo Arnas Velička. Jis per rungtynes vidutiniškai atlieka po 4 rezultatyvius perdavimus.

Tuo tarpu Latvijos rinktinė čempionate pagal šį rodiklį rikiuojasi aštunta, atlikdama po 21 rezultatyvų perdavimą per susitikimą. Pagrindiniu latvių komandos kūrėju laikomas Rihardas Lomažas, kuris vidutiniškai fiksuoja po 5,6 perdavimo ir šiuo rodikliu gana ryškiai lenkia šiame čempionate traumų kamuojamą Artūrą Žagarą (3,8) bei kitą sveikatos problemų neišvengusį gynėją Kristerį Zoriką (2,8).

 

Galima sakyti, jog šeštadienio vakarą Rygos arenoje susidurs dvi visiškai skirtingą puolimo filosofiją turinčios rinktinės.

Lietuva – vienintelė komanda, per grupių etapą išmetusi daugiau nei 200 dvitaškių. Per penkerias rungtynes lietuviai atliko net 224 bandymus iš dviejų taškų zonos ir yra ryškiai dažniausiai iš šios zonos atakuojanti rinktinė čempionate (vidutiniškai po 44,8 metimo).

Antroje ir trečioje vietose žengiančios Prancūzijos bei Vokietijos rinktinės per penkerias rungtynes metė po 195 dvitaškius, tad mūsiškiai jas lenkia gana ženkliai.

Tuo tarpu Latvija – visiška priešingybė. Kaimyninės šalies atstovai yra rečiausiai iš dviejų taškų zonos atakuojanti komanda visose pirmenybėse. Per penkerias rungtynes jie išmetė vos 130 dvitaškių (vidutiniškai po 26 per susitikimą).

 

Atvirkščia situacija – tritaškių kategorijoje. Čia latviai per penkerias rungtynes atliko net 178 metimus iš toli ir pagal šį skaičių grupių etape nusileido tik čekams (181). Vidutiniškai Latvija meta po 35,6 tritaškio per rungtynes, o per visą grupių etapą pataikė 62 (12,4 per rungtynes) – tai sudaro beveik 35 proc. taiklumą ir septintą rezultatą čempionate.

Daugiausiai iš toli atakuoja taikliarankis D. Bertanis – jis realizavo 11 iš 31 metimo (35,5 proc.). Po 6 tritaškius per rungtynes išmeta ir K. Porzingis, tačiau 220 cm aukštaūgis pataiko vos 20 proc. (6/30). Klaipėdos „Neptūno“ naujokas R. Lomažas išmeta kiek daugiau nei 4 tolimus metimus per rungtynes ir realizuoja po vieną (5/21, arba 23,8 proc.).

Lietuvių statistika išmetamų metimų kiekiu iš toli skiriasi kardinaliai. Mūsiškiai yra mažiausiai tritaškių metusi pirmenybių komanda – vos 104 (vidutiniškai 20,8 per mačą). Per penkerias rungtynes Lietuvos rinktinė pataikė tik 27 tolimus metimus (5,4 per rungtynes). Procentas taip pat nedžiugina – vos 26 proc., o tai yra tik 22-a vieta tarp visų komandų. Blogiau čempionate iš toli metė tik Portugalija (25,7 proc.) ir Islandija (25,2 proc.).

Krepšys itin užsirišęs vienam iš pagrindinių rinktinės snaiperių Deividui Sirvydžiui – 25-erių vilnietis pataikė tik 2 tritaškius iš 20 (10 proc.). Gytis Radzevičius taip pat realizavo vos 18 proc. savo tolimų metimų (2/11), nors dar pernai Lietuvos krepšinio lygoje tritaškius metė 42,4 proc. taiklumu. Ignas Sargiūnas pataikė 2 iš 12 (16,7 proc.), o Rokas Giedraitis – 2 iš 7 (28,6 proc.).