Ką tik pasibaigęs Europos krepšinio čempionatas pažėrė daug staigmenų ir netikėtumų. Į viską pažiūrėkime per skaičių prizmę.

Europos čempionės Vokietijos rinktinės treneris Alexas Mumbru komandai vadovavo tik per vienerias rungtynes. Prieš pat turnyrą jis dėl infekcijos pateko į ligoninę ir praleido visas grupės varžybas, grįžo į komandą tik per aštuntfinalio rungtynes, bet po jų pranešė Vokietijos krepšinio sąjungai, kad nesijaučia atgavęs jėgas, todėl nuo ketvirtfinalio per rungtynes žaidėjams nurodinėjo trenerio padėjėjas Alanas Ibrahimagičius, o A.Mumbru sėdėjo ant suolo ir patarinėjo kolegai.

Dvi komandos, kurios pernai iškovojo Paryžiaus olimpinių žaidynių medalius, šiais metais net nepateko į Europos pirmenybių ketvirtfinalį. Tiek olimpinį sidabrą laimėjusi Prancūzijos ekipa, tiek olimpinę bronzą iškovojusi Serbijos rinktinė iškrito jau aštuntfinalyje. Prancūzus namo išsiuntė Sakartvelo krepšininkai, serbus – Suomijos komanda.

[[ge:lrytas:lrytas:39525050]]

Turkijos rinktinė tris kartus žaidė didžiųjų krepšinio turnyrų finale, bet dar nė sykio netapo čempione. 2001 metais turkai pralaimėjo Europos pirmenybių finale, 2010 metais – pasaulio pirmenybių finale, dabar – vėl Europos pirmenybių finale. Beje, abu praėjusius kartus turkai į finalą pateko, kai turnyrai vyko jų šalyje, o šiais metais pirmą kartą iškovojo medalius žaisdami užsienyje.

Kitos Europos pirmenybės vyks po ketverių metų. 2029 metų vasarą stipriausias žemyno komandas priims Ispanija, Graikija, Slovėnija ir Estija. Grupių varžybos numatomos Madride, Atėnuose, Liublianoje ir Taline, atkrintamosios varžybos – Madride. Ispanai žada atidarymo rungtynes surengti Santiago Bernabeu stadione.

Paraišką tapti 2029 metų Europos pirmenybių šeimininke buvo padavusi ir Lietuvos krepšinio sąjunga, pageidavusi surengti vienos grupės varžybas. Tačiau FIBA atmetė Lietuvos ir šeimininkais taip pat norėjusių tapti Nyderlandų paraiškas.

[[ge:lrytas:lrytas:39527879]]

Lietuvos rinktinė Europos pirmenybėse laimėjo penkerias rungtynes ir užėmė penktąją vietą. Rimo Kurtinaičio treniruojama komanda grupės varžybose nugalėjo Didžiąją Britaniją 94:70, Juodkalniją 94:67, Suomiją 81:78 ir Švediją 74:71, bet pralaimėjo Vokietijai 88:107, aštuntfinalyje nugalėjo Latviją 88:79, bet ketvirtfinalyje pralaimėjo Graikijai 76:87.

Sakartvelo rinktinė šeštuoju bandymu prasibrovė tarp aštuonių geriausių Europos komandų. Sakartvelo krepšininkai Europos pirmenybėse debiutavo tik 2011 metais, kai turnyrą rengė Lietuva, nuo tada nepraleido nė vienerių pirmenybių, bet praėjusius penkis kartus iškrito arba po grupės varžybų, arba aštuntfinalyje.

Šiais metais Sakartvelo komanda pateikė dvi dideles staigmenas: pirmosiose rungtynėse nugalėjo čempionės vardą gynusią Ispanijos ekipą, o aštuntfinalyje – Paryžiaus olimpinių žaidynių sidabro medalių laimėtoją Prancūzijos komandą.

[[ge:lrytas:lrytas:39525323]][[ge:lrytas:lrytas:39522971]][[ge:lrytas:lrytas:39529017]]

Rezultatyviausio Europos pirmenybių žaidėjo slovėno Lukos Dončičiaus vidurkis buvo septyniais taškais didesnis negu antrąją vietą užėmusio graiko Giannio Antetokounmpo. L.Doničičius pelnydavo vidutiniškai 34,7 taško, G.Antetokounmpo – 27,3 taško.

Į rezultatyviausių krepšininkų dešimtuką taip pat pateko izraelietis Deni Avdija (24 tšk.), suomis Lauri Markkanenas (23,1 tšk.), Lenkijos rinktinės natūralizuotas amerikietis Jordanas Loydas (22,4 tšk.), serbas Nikola Jokičius (22,3 tšk.), turkas Alperenas Šengunas (21,6 tšk.), juodkalnietis Nikola Vučevičius (20,8 tšk.) vokietis Franzas Wagneris (20,8 tšk.) ir vokietis Dennisas Schröderis (20,3 tšk.).

Paskutinieji Europos pirmenybių taškai buvo pelnyti iki finalo rungtynių pabaigos likus žaisti 8 sekundes. Juos pelnė du baudos metimus pataikęs Vokietijos rinktinės lyderis Dennisas Schröderis.

Finale per paskutines pusantros minutės taškus rinko vien D.Schröderis. Priešpaskutinę minutę Turkijos komanda pirmavo 83:82, bet likus žaisti 75 sekundes ir 19 sekundžių D.Schröderis pataikė du dvitaškius, o po paskutiniųjų jo baudos metimų rezultatas tapo 88:83 ir nebepasikeitė.

Iš viso D.Schröderis finale pelnė 16 taškų ir atliko 12 rezultatyvių perdavimų.

Europos čempione tapusi Vokietijos rinktinė laimėjo visas devynerias rungtynes. Vokiečiai grupės varžybose įveikė Juodkalniją, Švediją, Lietuvą, Didžiąją Britaniją ir Suomiją, atkrintamosiose varžybose – Portugaliją, Slovėniją, dar kartą Suomiją ir Turkiją.

Naujieji Europos čempionai net septynerias rungtynes laimėjo dviženkliu skirtumu, o daugiausia problemų jiems sukėlė vienženkliu skirtumu nusileidę ketvirtfinalio varžovai slovėnai ir finalo varžovai turkai.

Turkijos rinktinė iki finalo taip pat laimėjo visas rungtynes, bet aštuonių pergalių virtinė nutrūko paskutinę turnyro dieną.

[[ge:lrytas:lrytas:39533775]]

Lietuvos rinktinė pastaruosius medalius iškovojo prieš 10 metų – 2015 metų Europos pirmenybėse Jono Kazlausko treniruojama komanda laimėjo sidabro apdovanojimus. Po to mūsų šalies krepšininkai nė karto nepateko į pusfinalį: 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse užėmė septintąją, 2017 metų Europos pirmenybėse – devintąją, 2019 metų pasaulio pirmenybėse – taip pat devintąją, 2022 metų Europos pirmenybėse – penkioliktąją, 2023 metų pasaulio pirmenybėse – šeštąją vietą. Į 2021 metų Tokijo bei 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynės Lietuvos krepšininkai nepateko.

Lietuvos rinktinėje prieš atkrintamąsias varžybas liko 11 krepšininkų. Komanda neteko per rungtynes su suomiais sunkią traumą patyrusio Roko Jokubaičio. 24 metų įžaidėjas ne tik buvo svarbiausias puolimo architektas, bet ir pats sėkmingai pabaigdavo atakas. Vidutiniškai 17,3 taško įmesdavęs R.Jokubaitis buvo rezultatyviausias rinktinės krepšininkas ir po grupių etapo pirmavo Europos pirmenybėse pagal rezultatyvius perdavimus (vid. 8,5; į galutinius statistikos lyderių sąrašus jis nepateko dėl per mažo rungtynių skaičiaus).

Dvylika Europos pirmenybėse žaidusių krepšininkų – šeši lietuviai ir šeši užsieniečiai – šį sezoną rungtyniaus Lietuvos krepšinio lygoje. Kauno „Žalgiriui“ atstovauja Laurynas Birutis, Deividas Sirvydis, Ąžuolas Tubelis, prancūzas Sylvainas Francisco ir vokietis Maodo Lo, Vilniaus „Rytui“ – Gytis Radzevičius ir Ignas Sargiūnas, Klaipėdos „Neptūnui“ – Arnas Velička ir latvis Rihardas Lomažas, Panevėžio „Lietkabeliui“ – estas Kristianas Kullamäe, „Šiauliams“ – estas Siimas Sanderis Vene, „Jonavai“ – islandas Hilmaras Henningssonas, kuris darbą Lietuvoje gavo jau po to, kai Islandijos rinktinė iškrito iš Europos pirmenybių.

Tamperės arenoje, kuri buvo didžiausia šio turnyro arena, yra apie 13 tūkst. vietų. Per Europos pirmenybes arena galėjo priimti 12900 žiūrovų, bet pilna buvo tik per ketverias rungtynes, kurias žaidė šeimininkė Suomijos rinktinė.

Atkrintamosios varžybos vyko 11 tūkstančių vietų turinčioje Rygos arenoje. Ji buvo pilna tik per aštuntfinalio rungtynes tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių bei finalo dieną.

[[ge:lrytas:lrytas:39533776]]

Turnyro lankomumo vidurkis buvo 6186 žiūrovai. Šis skaičius mažesnis negu 2022 metų Europos pirmenybėse, kurių rungtynes stebėdavo vidutiniškai 8566 žiūrovai. Nuo tada, kai Europos pirmenybėse pradėjo žaisti 24 komandos, lankomiausias buvo 2015 metų turnyras. Jo vidurkis – 9002 žiūrovai.

Ąžuolas Tubelis ir Ignas Sargiūnas po 14 kartų metė iš trijų taškų zonos. Deja, šių dviejų Lietuvos rinktinės krepšininkų taiklumas buvo labai žemas: Ą.Tubelis pataikė tik vieną tritaškį (7,1 proc.), I.Sargiūnas – du tritaškius (14,3 proc.).

Lietuvos rinktinė buvo viena iš prasčiausiai tritaškius pataikiusių komandų. Tikslą pasiekė tik 28,5 proc. tolimų metimų. Dar blogiau iš toli atakavo tik Kipro, Islandijos ir Portugalijos rinktinės.

Islandijos rinktinė Europos pirmenybėse tęsia 15 pralaimėjimų virtinę. Islandai trečią kartą dalyvavo žemyno čempionate, bet visus tris kartus namo išvyko nelaimėję nė vienerių rungtynių. 2015, 2017 ir 2025 metų turnyruose Islandijos rinktinė patyrė po penkis pralaimėjimus. Beje, krepšininkas Martinas Hermannssonas ir treneris Craigas Pedersenas dalyvavo visose trejose pirmenybėse.

Šiais metais Europos pirmenybėse po ilgos pertraukos pergales pasiekė Portugalijos (praėjusį kartą laimėjo 2007 m.), Švedijos (2013 m.) ir Didžiosios Britanijos (2013 m.) rinktinės.

Graikijos rinktinė medalius iškovojo po 16 metų pertraukos. Praėjusį kartą graikai, kuriuos tuomet treniravo Jonas Kazlauskas, tarp prizininkų pateko per 2009 metų Europos pirmenybes. Tą kartą jie, kaip ir šiais metais, užėmė trečiąją vietą.

Iš viso Graikijos komanda iškovojo šešis Europos pirmenybių medalių komplektus: du – aukso (1987 ir 2005 m.), vieną – sidabro (1989 m.) ir tris – bronzos (1949, 2009 ir 2025 m.).

18-metis suomis Miikka Muurinenas buvo jauniausias Europos pirmenybių krepšininkas, bet tapo vienu iš turnyro atradimų. Jaunasis suomis, kuris mokosi Kompaso vidurinėje mokykloje (Arizona, JAV), pelnydavo 6,6 taško ir buvo apdovanotas geriausio jauno krepšininko prizu.

[[ge:lrytas:lrytas:39533785]]

Abu M.Muurineno tėvai Kimmo Muurinenas ir Jenni Laaksonen taip pat buvo krepšininkai ir žaidė Suomijos rinktinėje. K.Muurinenas dalyvavo 2011 metais Lietuvoje vykusiose Europos pirmenybėse.

Iš viso Europos pirmenybėse žaidė devyni krepšininkai, gimę 2005 metais arba vėliau.

Vokietijos rinktinės žaidėjas Isaacas Bonga finalo rungtynėse pelnė 20 taškų. Jis buvo apdovanotas naudingiausio finalo žaidėjo prizu. Vokiečiai svarbiausiose turnyro rungtynėse nugalėjo turkus 88:83.

Ispanijos rinktinė net 21 iš eilės Europos pirmenybėse (kiekvieną kartą nuo 1979 m.) pateko tarp aštuonių stipriausių komandų. Nors šiais metais Ispanijos ekipa gynė Europos čempionės vardą, ji nutraukė gerų pasirodymų virtinę ir užėmė tik 17-ąją vietą – žemiausią per visą istoriją.

Vokietijos rinktinė Europos pirmenybėse dalyvavo 26-ąjį kartą. Šiais metais vokiečiai iškovojo ketvirtąjį medalių komplektą, kurį pridėjo prie 1993 metų aukso, 2005 metų sidabro ir 2022 metų bronzos.

[[ge:lrytas:lrytas:39533768]]

Vokietijos rinktinė nė karto nelaimėjo olimpinių apdovanojimų, bet dukart tapo pasaulio pirmenybių prizininke. 2002 metais vokiečiai per pasaulio pirmenybes stovėjo ant trečiojo, 2023 metais – ant pirmojo garbės pakylos laiptelio.

Kipro krepšininkai Bosnijos ir Hercegovinos bei Graikijos komandoms pralaimėjo 27 taškų skirtumu (64:91 ir 69:96). Kitas trejas rungtynes C grupės šeimininkai kipriečiai pralaimėjo didesniu negu 30 taškų skirtumu. Kipro rinktinė buvo Europos pirmenybių debiutantė, o į turnyrą pateko tik dėl to, kad Kipras buvo vienas iš keturių šeimininkų.

Europos pirmenybėse žaidė 30 krepšininkų, kurie praėjusį sezoną rungtyniavo NBA lygoje. Tarp dvidešimties rezultatyviausių Europos pirmenybių žaidėjų pateko net 16 krepšininkų.

Tarp jų įsiterpė tik penktąją vietą užėmęs Lenkijos rinktinės natūralizuotas amerikietis Jordanas Loydas (vid. 22,4 tšk.) bei antrajame dešimtuke likę lenkas Mateuszas Ponitka (18,1 tšk.), izraelietis Romanas Sorkinas (16,5 tšk.) ir turkas Cedi Osmanas (16 tšk.), kuris anksčiau septynis sezonus žaidė NBA, bet pernai grįžo į Europą.

Traumą patyręs Lietuvos rinktinės lyderis Rokas Jokubaitis, kuris pelnydavo 17,3 taško, nepateko į oficialius statistikos lyderių sąrašus, nes žaidė per mažai rungtynių.

Vokietijos rinktinės kapitonui Dennisui Schröderiui rugsėjo 15-ąją – kitą dieną po finalo – sukako 32-eji. Gimtadienio išvakarėse vokietis gavo ne tik aukso medalį, bet ir kitą vertingą dovaną – Europos pirmenybių naudingiausio krepšininko prizą.

D.Schröderis šiame turnyre pelnydavo 20,3 taško, atlikdavo 7,2 rezultatyvaus perdavimo ir atkovodavo 3,4 kamuolio.

[[ge:lrytas:lrytas:39533788]]

Į geriausių turnyro krepšininkų penketą kartu su jubiliatu buvo išrinkti kitas vokietis Franzas Wagneris, turkas Alperenas Šengunas, graikas Giannis Antetokounmpo ir slovėnas Luka Dončičius, kuris negalėjo atsiimti prizo, nes namo išvyko jau po ketvirtfinalio rungtynių.

Į antrąjį geriausiųjų penketą pateko Lenkijos rinktinės natūralizuotas amerikietis Jordanas Loydas, turkas Cedi Osmanas, suomis Lauri Markkanenas, izraelietis Deni Avdija ir serbas Nikola Jokičius.

Slovėnas Luka Dončičius pakartojo rezultatą, kuris praėjusį kartą per Europos pirmenybes buvo pasiektas prieš 34 metus. Per 1991 metų turnyrą graiko Niko Galio rezultatyvumo vidurkis buvo 32,4 taško. Po to iki pat šių metų nė vienas krepšininkas nepasiekė 30 taškų vidurkio, o L.Dončičiaus vidurkis šių metų turnyre buvo 34,7 taško.

Tai nėra Europos pirmenybių rekordas. N.Galis dar rezultatyviau žaidė per 1987 metų Europos pirmenybes, kuriose jo vidurkis buvo 37 taškai.

[[ge:lrytas:lrytas:39533781]]

Vyriausiems Graikijos rinktinės krepšininkams Kostui Sloukui ir Kostui Papanikolaou šiais metais sukako 35-eri. Jiedu Europos pirmenybėse kartu debiutavo 2011 metais ir nuo tada nepraleido nė vieno žemyno čempionato, bet tik šiais metais iškovojo pirmuosius medalius.

K.Papanikolaou nuo 2011 metų nepraleido nė vieno didžiojo turnyro, į kurį pateko Graikijos rinktinė, ir pirmąjį medalį laimėjo dešimtuoju bandymu. Graikijos rinktinės kapitonas dalyvavo šešeriose Europos pirmenybėse, trejose pasaulio pirmenybėse ir vieneriose olimpinėse žaidynėse. Jo ilgametis bendražygis K.Sloukas nežaidė užpraėjusių metų pasaulio pirmenybėse ir Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Laurynas Birutis per visą turnyrą žaidė tik 38 minutes. Treneris Rimas Kurtinaitis vidurio puolėją į aikštę įleido per penkerias iš septynerių rungtynių, o L.Birutis pelnydavo vidutiniškai 2,6 taško.

Turkijos rinktinės krepšininkas Cedi Osmanas per finalo rungtynes visas 40 minučių žaidė be keitimo. Europos vicečempionų atsarginių suolas buvo trumpas, todėl finale labai mažai ilsėjosi ir natūralizuotas amerikietis Shane‘as Larkinas (žaidė daugiau nei 38 min.), o Alpereno Šenguno poilsio minutes priverstinai padidino greitai gautos pražangos.

Vokietijos rinktinėje per finalo rungtynes ilgiausiai žaidė Dennisas Schröderis (34 min.) ir Franzas Wagneris (33 min.).

Suomijos rinktinės lyderis Lauri Markkanenas per rungtynes su Didžiosios Britanijos komanda pelnė 43 taškus. Tai – šio turnyro rekordas. Suomiai šias rungtynes laimėjo 109:79.

[[ge:lrytas:lrytas:39533780]]

40 taškų ribą taip pat peržengė slovėnas Luka Dončičius. Jis įmetė 42 taškus per aštuntfinalio rungtynes su Italijos komanda. Slovėnai šias rungtynes laimėjo 84:77, tad L.Dončičius surinko lygiai pusę komandos taškų.

30 ar daugiau taškų krepšininkai pelnė 19 kartų, o vien L.Dončičius tai padarė penkis kartus (jis dukart įmetė po 39 taškus, po sykį – 37 ir 34 taškus).

Europos pirmenybėse dirbo 45 teisėjai. Tarp jų buvo penki teisėjai iš kitų žemynų, o kanadietis Matthew Kallio teisėjavo per finalo rungtynes. Į turnyrą taip pat buvo pakviesti JAV, Japonijos, Panamos ir Puerto Riko teisėjai.

Per grupių varžybas teisėjavo trys lietuviai: Gvidas Gedvilas, Gintaras Mačiulis ir Juozas Barkauskas bei lietuvių kilmės amerikietis Gediminas Petraitis. Tačiau per atkrintamąsias varžybas nė vienas iš jų nešvilpė.

Vokietijos rinktinė grupės varžybose sutriuškino Didžiosios Britanijos krepšininkus 63 taškų skirtumu 120:57. Tai – didžiausias skirtumas nuo tada, kai per 1969 metų Europos pirmenybes Jugoslavijos rinktinė sutriuškino Švedijos komandą 72 taškais (115:43).

Šių metų Europos pirmenybėse net penkerios rungtynės baigėsi 40 taškų ar didesniu skirtumu. Be vokiečių, labai dideliu skirtumu po sykį laimėjo Ispanijos (prieš Kiprą), Turkijos (prieš Portugaliją), Graikijos (prieš Sakartvelą) ir Prancūzijos (prieš Islandiją) komandos.

100

Vokietijos rinktinei trūko vieno taško, kad jos rezultatyvumo vidurkis būtų lygiai 100 taškų. Vokiečiai per 9 rungtynes pelnė 899 taškus, tad jų vidurkis buvo 99,9 taško.

[[ge:lrytas:lrytas:39533770]]

110

Jonas Valančiūnas per visą turnyrą pelnė 110 taškų – daugiausia tarp Lietuvos rinktinės krepšininkų. Jo vidurkis buvo 15,7 taško. Arnas Velička įmesdavo 10,6 taško, Ąžuolas Tubelis – 9,9 taško, Marekas Blaževičius – 7,5 taško, Tadas Sedekerskis – 6,5 taško.

153

Arnas Velička aikštėje praleido 153 minutes – daugiausiai tarp Lietuvos rinktinės krepšininkų. A.Veličkos krūvis padidėjo, kai ketvirtajame ture traumą patyrė pagrindinis įžaidėjas Rokas Jokubaitis.

A.Velička pelnydavo 10,6 taško ir atlikdavo 5,4 rezultatyvaus perdavimo, o labiausiai pasižymėjo per ketvirtfinalio rungtynes su latviais, į kurių krepšį įmetė 21 tašką.

Nuo 1 iki 153: Europos pirmenybės per skaičių prizmę