Spaudos konferencijoje po rungtynių Šaras atskleidė, kad prieš susitikimo startą jis net apsiverkė, kai kartu su T. Masiuliu prisiminė ilgametį jų trenerį.
„Tokia kominė situacija ir tokia emocionali situacija šiaip jau buvo čia atvažiavus žaisti namuose ir, aišku, žaisti prieš Tomą. Visą dieną kažkaip sėdžiu, vaikštau po Kauną, po viešbutį, po „Žalgirio“ areną per rytinį pamėtymą ir taip kažkaip galvoju apie žaidimą prieš „Žalgirį“, ir kažkaip visą dieną pradėjau galvoti apie Feliksą Mitkevičių, mūsų trenerį su Tomu vaikystėj nuo kokių 7 metų iki 17-os“, – lietuvišką spaudos konferencijos dalį pradėjo Stambulo „Fenerbahce“ treneris.
Kaip pripažino Šaras, jam prieš rungtynes akyse ištryško ašara.
Susiję straipsniai
„Į areną einam žaisti, einam su Tomu jau apsikeisti tais suvenyrais, Tomas mane apsikabina, sako: „Feliksas labai didžiuotųsi mumis.“ Tai taip net apsiverkiau. Kažkiek norėjau papasakoti tą istoriją. Ir taip smagu buvo ir taip labai fainai, kai du bachūrai veda Eurolygos komandas. Kaip sakė Kurtis (red. – Rimas Kurtinaitis) apie seksą, abiem gerai nebus. Jam šiandien geriau negu man biškį kažkiek. Yra dalis mano, kuri tikrai džiaugiasi ir už jį.“
– Neliūdna pralaimėti „Žalgiriui“?
– Pralaimėti niekada nėra gerai. Dalelė manęs tikrai džiaugiasi dėl „Žalgirio“, dėl organizacijos, dėl Tomo, bet pralaimėti skauda žiauriai, ypač tokiu būdu. Kaip mes išėjom, kaip mes prasileidom viską į dešinę pusę, nėra net ką kalbėti. Atrodo, paprasčiausiai negalim suprasti, kad žmogus turi vieną dešinę ranką, o kita yra kairė.
Eini ir praloši rungtynes. Čia yra skausmai. Dabar mūsų komanda dabar labiau primena ligoninę negu krepšinio komanda. Bet kuri pergalė mus tik veda į priekį ir kažkiek išlošiam laiko treniruotėms, adaptacijai, žaidėjų sugrįžimui, kad kažkiek eitume geriau.
– Pirmą kartą turite tris žaidėjus, niekada iki tol nežaidusius Eurolygoje. Ar tai keičia jų integraciją į komandą?
– Turi suprasti, iš kur jie ateina. Jie neateina iš Čempionų lygos, kaip ateidavo „Žalgiry“ ar kažkas tokio. Čia yra NBA žaidėjai. Šitie žaidėjai, pora iš jų metė po 10 taškelių NBA. Kažkiek tai negali lyginti. Jie žymiai geriau supranta taktikas, jie yra matę, gal tik hedge'o gynybos nelabai yra matę, agresyvios pikenrolo gynybos, trapinimo iš galinės nėra matę, bet jie daug visko matę.
Kaip sako mano mama, to molio pas mus yra nemažai. Tas molis, galim apie jį šnekėti sausio mėnesį, ar jis į kažką pavirs, ar ne. Kaip žiūrim į Taleną (red. – Hortoną-Tuckerį), jis su mumis tik po trijų-keturių treniruočių. Daug kas nuteikia optimistiškai, bet negali pralošt rungtynių, kai tau įmeta 30 ar 40 taškų verždamasis į dešinę.
– Wade'as Baldwinas ketvirtajame kėlinyje pasiėmė ant savęs komandą. Kiek jaučiasi, kad jis jau antrus metus sistemoje?
– Visų pirma, jis fiziškai žymiai geriau jaučiasi. Tokį Wade'ą fiziškai mačiau gal tik „Bayerne“ paskutinį kartą, kai jis eina pro žmones. Jis praeitais metais puikiai adaptavosi į viską. Išėjus Nigeliui (red. – Hayesui-Davisui) ir Marko (red. – Guduričiui) jis gal net daugiau lyderystės rodo kasdieniniame darbe, kas gerai persiteikia į rungtynes. Jis ramesnis. Čia yra pozityvūs dalykai. Taip, jis turi charakterį, jis jį atvedė į gerų dalykų, tai aš ir nenoriu, kad jis to charakterio kažkiek prarastų. Tikrai nuteikia gerai. Wade'ui svarbiausia yra išlikti nesusitraumavusiam.
– Edgaro Ulanovo tritaškis, Arno Butkevičiaus tritaškis, vėliau N. Williamso-Gosso metimai. Neatrodė tie metimai netikėtai?
– Nusipelnė ta komanda, kuri, mano manymu, labiau norėjo. Jiems šiandien pasisekė, bet sekasi tiems visą laiką, kurie labiausiai ieško savo šansų. Jie išėjo, jie buvo agresyvesni. Aišku, gale rungtynės galėjo pasvirti į bet kurią pusę. Mes turim 14 taškų, kur du Tubelio trajakai, Butkės, Ūlė ir dar vieną subaudavom Ūlę. Nėra logikos.
– Gal aišku, kas nutiko Brandonui Bostonui?
– Jis pasuko koją. Dabar šnekėti nėra tikslo.
– Paminėjote ryšį su Tomu Masiuliu. Ar nebuvo jis dėl to emocingesnis šitose rungtynėse?
– Aš nežinau, koks jis buvo, aš į jį nežiūriu.
– Daug kalbėta apie Jūsų ryšį su T. Masiuliu? Kokia yra jo geriausia, ryškiausia savybė, leidžianti būti geru treneriu?
– Žmogiškumas, visada norėjimas visiems aplinkui padėti, negalvojimas apie save. Daug aš galėčiau apie jį šnekėti, bet noriu eiti su šeima pavalgyt.
– Šiandien „Žalgiris“ pristatė rekordinį biudžetą. Nekyla mintis, kad „o kodėl ne mano laikais taip“?
– Toks gyvenimas. Kaip apie trenerius šneka, tu negali stovėti vietoj. Visas Europos krepšinis eina į priekį. Kiekvienais metais didina, atranda sponsorių. 10 metų šnekam, kad yra topinė organizacija, dirba ir su fanai, dirba ir su sponsoriais, ir miestas padeda, ir ta „Žalgirio“ kultūra, ir soldoutai vienas po kito. Organizacija eina į priekį septynmyliais žingsniais. Šnekam apie tai labai daug laiko.
– 21 milijonus lyginant su visa Eurolygos infliacija, atriša daugiau rankų?
– Daugiau rungtynių ir daugiau pajamų, bet šiaip aš apie finansus labai nenusimanau. Kaip ir apie ramybę. Apie ramybę ir finansus daug nenusimanau.
– Ar turite projekciją, kada grįš Scottie Wilbekinas?
– Nežinau, bet Scottie jau žaidžia vienas prieš vieną, jis turi grįžti, bet jis jau labai arti sugrįžimo į komandos treniruotes. Daug aš nesikišu. Man atrodo, kad tai, ką jis dabar daro, yra sunkiau negu mūsų komandinės treniruotės, ypač galvojant apie kalendorių mūsų. Jis fiziškai atrodo geriau negu kai kurie mūsų žaidėjai, kurie žaidžia aikštėje.
– Dainius Adomaitis palinkėjo Tomui Masiuliui būti savimi ir nieko nekopijuoti. Ko jam palinkėtumėte Jūs?
– Nieko aš jam nelinkėsiu. 2–0 turi, užtenka, prilinkėjau jau.
– „Žalgiris“ išsikėlė tikslą patekti į atkrintamąsias. Įmanomas pasiekti toks tikslas?
– Kodėl neįmanomas? Du finalininkus aplošė, tai kodėl neįmanomas? Aišku, įmanomas. Žinote, kai aš atėjau į „Žalgirį“, su Paulium Motiejūnu susitikau. Paulius sakė man pirmą sezoną – bijau pameluoti, kad reikia paimti 12 pergalių. „Pauliau, mums reikia paimti visas pergales. Aišku, mes visų nepaimsim, bet jeigu mes oficialiai paskelbsim, kad paimam 12, Paulius sakė, reikia 12 paimti, tai kas bus, jei paimsim 12? Nustos žaisti komanda?“
Neegzistuoja tokie dalykai. Egzistuoja dabar viskas. Šiandien „Žalgiriui“ pralošėm, egzistuoja „Petkim“ pirmadienį. Va taip paprasta. Jūs galvojat, kad mes taip šnekam, nes taip reikia šnekėti. Egistuoja trys sekančios dienos, rytojaus kelionė ir kas po kelionės dirbs, kam reikia dirbti, kas blogoj formoj. Gyveni vieną dieną ir tik vienintelis dalykas gali būt. Koks čia skirtumas dabar.
– Grįžtant prie pirmojo trenerio, jautri, graži istorija. Gal prisimenate kokią įstrigusią frazę?
– Yra istorijų, bet dabar dar apsiverskiu, tai nepasakosiu dabar čia tau. Yra, yra emocionalių istorijų. Tikrai buvo nuostabus žmogus. Duok, Dieve, kad mano vaiką treniruotų toks žmogus kaip Feliksas Mitkevičius. Yra ten tų istorijų 800.
– Kalbėjote, kad „Eurobasketas“ nesužavėjo savo lygiu, bet turbūt liūdniausias dalykas buvo Roko Jokubaičio trauma. Nusiuntėte gal kokį patarimą jam?
– Nusiunčiau žinutę palaikymo ir viskas. Yra kaip yra. Pažiūrėkite, kiek žaidėjų „Eurobaskete“ susitraumavo. Dabar ateinam į Eurolygą, jau yra traumų, neturim jokio preseasono. Iš vienos pusės, žaidėjų asociacija nori kuo vėliau atvažiuoti. Iš kitos pusės, jie gal turėtų suprasti, kad jie kai atvažiuoja, daugiau dirbam traumų prevencijai. Mes juos bandom apsaugoti kažkiek. Čia labai yra daug ilgų kalbų, diskusijų.
„Eurobasketas“ nepatiko, nes „Eurobasketas“ skiriasi su Eurolyga, kad Eurolygoj viskas paremta gynėjų žaidimu. „Eurobaskete“ nėra gerų gynėjų arba nėra gerų playmakerių. Jei imsim playmakerius, aišku, galim imti ir Giannį (Antetokounmpo), ir A. Šenguną kaip playmakerius, kurie verčia žaisti kitas komandas.
Turkija irgi turi S. Larkiną, Vokietija turi playmakerius – jie turi D. Schroederį, jie turi F. Wagnerį, todėl visi ir eina. Kiti neturi playmakerių. Lietuvoj vienas playmakeris, kuris gali kažką sukurti. Tas krepšinis tikrai, ypač pirmas ratas. Atsiprašau, chebra, bet negalima žiūrėti tokio krepšinio.
– Tada visai logiškai skamba Gordie Herberto frazė, kad Rokas Jokubaitis yra geriausias įžaidėjas Europoje?
– Jis turi taip sakyti.
– Latvijai tikrai bronzą prognozavot?
– Ten kažkaip „ant durniaus“ numečiau, paskui po pirmo grajaus žiūriu, kad ateis bumerangas atgal. Bet jie man potencialo turėjo, yra tų playmakerių, yra metikų, namuose žaidžia. Apsišikau (specialiai sako švepluodamas).