Belgrado komandą pastaruoju metu sukrėtė ne vienas pokytis. Keletas svarbių žaidėjų patyrė sunkias traumas, prie komandos prisijungė Donatas Motiejūnas, o praėjusios savaitės pradžioje klubas atleido vyriausiąjį trenerį Ioannį Sfairopoulą.
Visgi pokyčiai atnešė bent jau momentinės naudos – „Crvena Zvezda“ penktadienį išvykoje nugalėjo Šarūno Jasikevičiaus treniruojamą Stambulo „Fenerbahce“ ekipą.
Vieni pagrindinių akcentų prieš rungtynes – Belgrado arenoje laukianti priešiška atmosfera ir naujasis komandos treneris Saša Obradovičius.
„Tikrai laukia labai rimtas varžovas, pakeitęs trenerį, „ant emocijų“ po geros pergalės išvykoj prieš Eurolygos čempionus. Žinom, kad važiuojam į vieną sunkiausių atmosferų, taip kad bus išlikt kartu, išlikt susikoncentravus ir galvot apie kitą ataką ar gynybą, tas visas emocijas nustumt į šalį“, – prieš mačą kalbėjo „Žalgirio“ treneris Tomas Masiulis.
Kauno klubo strategas prieš išvyką į Serbiją papasakojo, kas gali laukti jo auklėtinių, bei išskyrė dalykus, kuriuos dar reikia taisyti.
– Minėjote oponentų pokyčius. Kaip vyksta pasiruošimas prieš tokią komandą?
– Tikrai nėra pats lengviausias, bet kaip ir prieš praeitas rungtynes sakiau, prieš šnekant apie taktikas labai svarbu yra jų fiziškumą atlaikyti ir tą emociją, ypač jų salėj žaidžiant. Šitie dalykai svarbūs, o taktikos jau šiek tiek eina į šoną, man atrodo. Koncentruojamės greitas atakas stabdyt, tikrai bėga, turi tų žaidėjų bėgančių, atkovoti kamuoliai, fiziškumo turi – du dalykai vėl tie patys bus labai svarbūs.
– Praėjusią savaitę Belgrado komandoje debiutavo Donatas Motiejūnas. Kokį jis palieka įspūdį ir kokį matote jo vaidmenį komandoje?
– Manau, tikrai gerą įspūdį paliko, jiems tikrai reikalingas žmogus. Visų pirma – kad jiems reikėjo didelio žmogus, kita – kad jis yra patyręs, tai matosi, kad jis ir tą „užklasinę“ veiklą gerai daro, tuos žaidėjus lipdo. Pasitikėjimo jiems visiems pridėjo pergalė prieš fenerį išvykoj, taip kad tikrai manau, ko jie tikėjosi iš to, tą ir gauna.
– Su „Fenerbahce“ puikų mačą sužaidė Chima Moneke. Ar sietumėte tai su tuo, kad jis žaidė vidurio puolėjo pozicijoje?
– Galima taip irgi sakyt, nes kaip vidurio puolėjas jis gali žaisti judriau. Aišku, ir feneris žaidė mažesniu penketu nemažai, tai ir varžovai prie to turbūt prisitaikė. Jam penktoj pozicijoj žymiai daugiau erdvės yra, jis gali išnaudot savo privalumus. Bet šiaip nemažai taškų susirinko greitam puolime, kas yra jo stiprybė, ir atkovoti kamuoliai. Turbūt daugiau nei pusė taškų atėjo iš ten.
– Minėjote laukiančią sunkią atmosferą, praėjusį sezoną buvo ir provokacijų. Ar vyksta kalbos su žaidėjais apie tai, kas laukia Belgrade?
– Pagrindinis pokalbis yra mums galvot apie krepšinį. Turim daug patyrusių žaidėjų, matė ir dar didesnių, sunkesnių atmosferų. Galvot apie krepšinį, būt susikoncentravus, nes tikrai bus daug garso, mažai galėsim vienas kitą girdėt. Reikia visą laiką būt įsijautus ir galvot apie kitą ataką, kitą gynybą.
– Pats paminėjote, kad jie atsisveikino su treneriu greitai. Kaip vertinate, kad buvo atsisveikinta taip greitai? Koks Saša Obradovičius yra kaip treneris jūsų akimis?
– Kaip treneris vertinu blogai, kai paleidžia trenerius, bet čia mūsų darbo dalis, kiekvienas ir visi suprantam. Čia kiekvieno klubo reikalas. Kaip treneriui, gaila trenerio, kolegos, o Saša Obradovičius yra tas serbų mokyklos treneris, kur daug fiziškumo bus, nieko lengvo neduos, reikalaus padaryt geras baudas, kad varžovams būtų kuo sunkiau. Nežinau, ar jis visą tai spės padaryt. Bus nemažai žaidimo nugara į krepšį – serbų mokykla tuo garsėja.
– „Žalgiris“ dar nė karto nepralaimėjo, tai akcentuojama ir viešojoje erdvėje. Kiek įsileidžiate į galvą šias mintis?
– Kaip visą laiką šneku – mes turim vaikščiot ant žemės ir čia trys pergalės. Smagu, gerai, bet kiekvienos rungtynės, kiekviena nauja istorija. Žinom, kaip sunku yra laimėt Eurolygoj ir juo labiau išvykoj. Kiekviena pergale kažkiek džiaugiamės, bet toliau žiūrim į priekį, nes sezono tik pati pradžia.
– Ar peržiūrėję rungtynes su Miuncheno „Bayern“ komanda dar radote taisytinų dalykų?
– Net man pačiam atrodė rungtynių metu, kad mes geriau žaidėm puolime, bet daug situacijų sprendėm savo individualiu meistriškumu ir daug pataikėm sunkių metimų. Ne daug, bet tikrai buvo nemažai. Daugiau patenkintas buvau gynyba, kaip mes gynėmės, ką mes norėjom duot, ką neduot. Puolime daug kur nežinojom, kokius derinius žaist, daug kur yra, kur galim tobulėt.