LRT sporto prodiuseris Ramūnas Grumbinas antradienį „Facebook“ tinkle paskelbė, kad A. Zuokas ir A. Skardžius kaltino LRT gerokai permokėjus už Eurolygos transliacijas. Visuomeninis transliuotojas Kauno „Žalgirio“ kovas stipriausioje Europos krepšinio klubinėje lygoje rodė nuo 2020-ųjų iki 2025-ųjų metų.
„Prieš keletą metų LRT įsigijo teisę transliuoti Eurolygos varžybas, kurias prieš tai transliavo komercinės televizijos. Išleido ženkliai didesnę sumą. Kalbama, kiek iš viešų šaltinių [žinoma] – beveik tris kartus [daugiau sumokėjo] negu prieš tai mokėjo komercinės televizijos. Kas priėmė tokį sprendimą, ar tai tikrai yra misijos dalis?“ – pasak R. Grumbino, posėdžio metu teigė A. Zuokas.
A. Skardžius antrino buvusiam Vilniaus miesto merui: „Už daiktą, kuris kainuoja vienetą, negalima mokėti trejeto – tris kartus brangiau.“
Susiję straipsniai
R. Grumbinas pareiškė, kad tiek A. Zuoko, tiek ir A. Skardžiaus teiginiai yra netiesa, ir pateikė Eurolygos LRT televizijai siųstą atsakymą po to, kai jau anksčiau buvo paskelbta panašaus pobūdžio informacija, o „Delfi“ generalinis direktorius Vytautas Benokraitis paskelbė, kad už transliacijų teises siūlė milijoną eurų.
„Gavome pasiūlymą, kuris buvo didesnis nei tas, kurį pateikė LRT, tačiau nusprendėme priimti LRT pasiūlymą dėl jūsų televizijos suteikiamo matomumo. Tai, tikimės, turėtų numalšinti nuogąstavimus, kad už transliavimo teises buvo permokėta“, – cituojamas Eurolygos atstovas, o jo siųsto laiško ekranvaizdis pridėtas R. Grumbino įraše.
„Delfi“ teiginys yra klaidinantis. Kaip sakiau prieš tai, jis yra netikslus, nes:
- niekada negavome 1 mln. eurų pasiūlymo;
- mums nėra žinoma, kad „Delfi“ būtų teikę pasiūlymą dėl transliacijos teisių – nei tiesiogiai, nei per trečius asmenis.“
R. Grumbinas įrašą pabaigė nusivylimu:
„Internete lengvai randu info kiek LRT mokėjo už teises. Gaila, politikai neranda.“
Sureagavo ir A.Zuokas
Trečiadienį savo mintimis ir pozicija šiuo klausimu pasidalino ir Seimo narys A.Zuokas.
„Mano klausimas Seimo LRT komisijoje buvo labai konkretus ir iki šiol neatsakytas. Aš paklausiau, ar LRT Taryba – institucija, tvirtinanti programas ir jų tinklelį – buvo informuota ir ar pritarė Eurolygos transliacijų pirkimui už viešuosius pinigus, kai iki tol šias transliacijas vykdė komercinės televizijos.
Viešojoje erdvėje pateikiami skirtingi skaičiai, kuriais bandoma manipuliuoti – tai daro ir komentaro autorius. Jis, akivaizdu, žino, bet neįvardija, prisidengdamas „paslaptimi“. Tačiau jau viešai pripažinta, kad suma viršija 1 mln. eurų. Todėl natūraliai kyla papildomas klausimas, kuris jau nebegali būti laikomas paslaptimi: kiek LRT, be Eurolygos licencijos kainos, papildomai kainavo varžybų filmavimas?
Tik sudėjus viską – licenciją + LRT gamybos kaštus + PVM – galima gauti realią bendrą sumą. Neoficialiai minima apie 1,7 mln. eurų, tačiau iki šiol neaišku, ar ši suma jau apima PVM. Tikslūs skaičiai slepiami, prisidengiant konfidencialumu.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį į pridėto Eurolygos laiško klaidingą interpretaciją. Laiškas aiškiai patvirtina, kad iš Lietuvos niekas nesiūlė daugiau nei 1 mln. eurų – tokį pasiūlymą pateikė tik LRT. Mano žiniomis, iki LRT atėjimo į rinką komerciniai kanalai už Eurolygos licencijas mokėjo apie 700 tūkst. eurų už sezoną.
Tačiau esminis klausimas nėra vien kaina. Esminis klausimas – LRT misija. Ar viešasis transliuotojas, finansuojamas valstybės lėšomis, turi konkuruoti su privačiu verslu komerciniame sporto turinyje?
Ypač svarbu tai, kad Europos Komisija šiuo metu tiria galimos neteisėtos valstybės pagalbos LRT klausimą, remdamasi IŽA skundu dėl neaiškiai apibrėžtos LRT misijos. Eurolygos transliacijų pirkimas yra vienas iš esminių šio tyrimo elementų. Jei EK konstatuotų pažeidimus, LRT galėtų tekti grąžinti dalį gauto finansavimo.
Jei LRT transliuotų sporto turinį, kurio neperka komercinės televizijos, klausimų nekiltų. Tačiau kai viešaisiais pinigais daromi komerciniai projektai ir, tikėtina, permokama, skaidrumo ir misijos klausimai yra neišvengiami. Viešieji pinigai ateina su pareiga viešai atsiskaityti.
Todėl su LRT susiję komentatoriai turėtų atsakyti į konkrečius viešus klausimus, o ne juos apeidinėti ar keisti temos kryptį. Tai – manipuliacija, kuri nedera su LRT misija.
Papildomai, tokios manipuliacijos rodo, kad būtina tikslinti dar vieną LRT įstatymo nuostatą: visos komercinės sutartys, kurios yra įvykdytos, pavyzdžiui, po 12 mėnesių turi tapti viešos.
Kai buvau Vilniaus meras, visos savivaldybės sutartys buvo viešos po jų įgyvendinimo. Šiandien Audito komitete nuolat girdime tuos pačius argumentus: „komercinė paslaptis“, „konfidencialumas“. Įsigilinus dažniausiai paaiškėja, kad tai – eurųčiulpių argumentai“, – buvo rašoma A.Zuoko pranešime.