Sekmadienio vakaras Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) buvo išskirtinis – Vilniaus „Ryto“ gynėjas Ignas Sargiūnas surengė tokį pasirodymą, kokio sirgaliai nebuvo regėję keletą dešimtmečių.

Devyni tritaškiai iš devynių, vos vienas pramestas metimas iš 15-os, 43 taškai ir net 58 naudingumo balai – tokį šou „Twinsbet“ arenoje kovo 22-ąją sukūrė 26-erių I. Sargiūnas.

Tiek 43 taškai, tiek ir 58 naudingumo balai – naujieji „Ryto“ rekordai, anksčiau priklausę atitinkamai Chuckui Eidsonui ir Ivanui Buvai.

„Sveikinimai Sargiūnui. Nesu jaunas, atsimenu krepšinį Draženo Petrovičiaus, Niko Galio laikais. Neatsimenu, kad kas nors būtų tritaškius sumetęs 9/9, pelnęs 43 taškus ir prametęs tik vieną kartą“, – po rungtynių kalbėjo Panevėžio „Lietkabelio“, prieš kurį I. Sargiūnas ir surengė tokį pasirodymą, treneris Nenadas Čanakas.

[[ge:lrytas:lrytas:41765891]][[ge:lrytas:lrytas:41766035]][[ge:lrytas:lrytas:41764545]][[ge:lrytas:lrytas:41774165]]

Tiek rungtynių komentatoriai, tiek abiejų komandų treneriai, tiek ir krepšinio sirgaliai žavėjosi tokiu „Ryto“ krepšininko pasirodymu.

Tuo tarpu pirmojo Igno Sargiūno treneriui Ramūnui Juškai, ilgus metus dirbančio Kauno KA „Žalgiris“ ir mokiusio kaunietį žaisti krepšinį, kai įstaiga dar vadinosi A. Sabonio krepšinio centru, toks buvusio auklėtinio benefisas nebuvo netikėtas.

„Ne, nenustebino“, – Lrytas trumpai atsakė pirmasis I. Sargiūno treneris Ramūnas Juška.

„Turi jis tą tokią savybę – piktas krepšinyje, turi charakterį, – kiek vėliau tęsė treneris. – Ne gyvenime, o krepšinyje piktas. Turi jis krepšininko charakterį.“

[[ge:lrytas:lrytas:41777950]]

Trenerio teigimu, panašios savybės buvo matomos jau ir jaunojo Igno žaidime.

„Jis buvo prie lyderių nuo pradžios, o išryškėjo jau gale. Nuo pradžios buvo savo komandos lyderis“, – pasakojo specialistas.

Nepaisant lyderio statuso, I. Sargiūno skaičiai Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) nebuvo pernelyg įspūdingi.

Visose amžiaus grupėse, kuriose tik varžėsi I. Sargiūnas, jo taškų vidurkis svyravo nuo 10,5 iki 15,5, o naudingumo balai – nuo 10 iki 18. Tai – tikrai ne skaičiai, galintys parodyti ateityje rekordus gerinsiantį žaidėją.

[[ge:lrytas:lrytas:41776994]]

Vis dėlto, trenerio R. Juškos teigimu, žaidėjo savybės, kurios ir išskiria jį dabar iš kitų krepšininkų, matėsi jau tada.

„Nebuvo jis toks (kuris rodytų įspūdingus skaičius – aut. past.), bet sprogstamąją jėgą turėjo, pirmą žingsnį turėjo, – atsiminė treneris. – Jie kartu su A. Velička rinktinėje žaidė. Abu buvo su tokiu savitu charakteriu – ir A. Velička, ir jis.“

Įdomu tai, kad prieš daugiau nei 10 metų pats R. Juška apie I. Sargiūną yra teigęs, kad šis į krepšinį rimčiau pradėjo žiūrėti vos prieš metus – kai jam tuo met buvo penkiolika.

„Tokia nuomonė buvo tais laikais, kad krepšinis eina sau, mokslai eina sau. Po to jis ir Ameriką važiavo. Aš jam nelabai siūliau važiuoti į Ameriką, bet jam svarbiau mokslai buvo. Po to grįžo. Bet tęsia savo tikslų, norų.“

[[ge:lrytas:lrytas:41776992]]

Baigęs etapą MKL, I. Sargiūnas išvyko į NCAA, kur pirmaisiais metais atstovavo Džordžijos universiteto „Bulldogs“ komandai. Visgi bent 10 minučių aikštelėje kaunietis praleido vos tris kartus, vidutiniškai rinko tik po 1,8 taško ir galiausiai persikėlė į Kolorado valstijos universtitą.

Dėl tuo metu NCAA galiojusių ribojimų – vadinamosios „raudonųjų marškinėlių“ taisyklės – universtitetą pakeitęs I. Sargiūnas turėjo praleisti visą kitą sezoną. Vienu metu net buvo pasigirdę kalbų, kad vaikinas ketino mesti krepšinį ir baigti karjerą.

„Jis važiavo, rinkosi iš kelių institutų, net su tėvais buvo nuvažiavęs, išsirinko. Iš trenerio jis negaudavo minučių, jam reikėjo keisti institutą. Kai keitė institutą, buvo taisyklė, kad metus turi nežaisti. Buvo papuolęs į tokį taisyklių [verpetą]. Atrodė, kad jis ten žais: gyveno kaip ir gerai, mokėsi ten gerai, bet gavosi taip, kad jis negavo [žaidybinio laiko], po to reikėjo pereit.

[[ge:lrytas:lrytas:41776987]]

Jis kokių pusantrų metų padarė pertrauką: pusę metų negavo [žaisti], po to metų pertrauka gavosi. Jei nuvažiuosi į Ameriką, turi būti ryškiai fiziškai stipresnis kaip koks Ą. Tubelis – jis ten nuo pradžių gaudavo minutes, – aiškino R. Juška. – Lietuviukai, kai nuvažiuoja, nebūna tokių raumeninių skaidulų, kad ten galėtų kažką fiziškumu paimti.

Pradžioje ir gavosi, kad jis žaidybinio laiko neturėdavo. Pusantrų metų kaip ir nuėjo šuniui ant uodegos. Nenuėjo, aišku, mokslai ten buvo, grįžęs turbūt pasibaigė juos.“

Trenerio teigimu, po tokio permainingo ir iššūkių kupino etapo JAV I. Sargiūnui reikėjo laiko, kad sugrįžtų į kelią, kuriuo ir turėjo eiti.

„Jam buvo sunku. Jis pradžioj, kaip aš sakau, dalyvaudavo. Jei dalyvauji, tai tu ir būsi vidutiniokas, – teigė R. Juška. – Reikia iniciatyvos imtis daugiau ant savęs. Atėjo tas laikas, kai jis mėgina tai daryt. Ir jam tas amžius pats tas, einamasis, kaip aš sakau. Krepšiny 27-28 metai yra pikas.“

[[ge:lrytas:lrytas:41776998]]

Kaunietis I. Sargiūnas didžiausius savo pasirodymus sukuria ir rekordus gerina būdamas amžinaisiais Kauno „Žalgirio“ priešais vadinamos Vilniaus „Ryto“ komandos svarbia dalimi.

Ilgus metus Kauno vaikus krepšinio paslapčių mokantis R. Juška apmaudo, kad kaunietis I. Sargiūnas daugiau nei 40 taškų pelno ir vos ne 60 naudingumo balų renka ne gimtajame mieste, nejaučia.

„Kad anksčiau būdavo tas priešiškumas. Dabar nėra. T. Masiulio sūnus žaidžia [„Ryte“], Ą. Tubelis irgi buvo „Ryto“, bet nusipirko jį „Žalgiris“, nors buvo anksčiau nelabai įmanoma, – dalijosi mintimis specialistas. – Dabar ta priešprieša kažkokia yra, bet ji labiau sportinė, nebėra to susipriešinimo. Viskas proto ribose.“

FIBA Čempionų lygoje I. Sargiūnas yra vienas pagrindinių „Ryto“ žaidėjų. Lietuvos rinktinei jis nukalė vieną įspūdingiausių visų laikų epizodų, kai pelnęs 9 taškus per 9 sekundes įspūdingu metimu išplėšė pergalę prieš Didžiąją Britaniją.

[[ge:lrytas:lrytas:41777971]]

Dabar – ir „Ryto“ rekordai bei dešimtmečiais LKL nematyti rezultatai. Ar gali I. Sargiūnas pasiekti ir Eurolygos lygį?

„Kaip visą laiką – tos kartos jie yra tokie kaip ir lyderiai. Aišku, jie turėtų galimybę, kaip visada sakau, jei nenustos, jei kokios traumos neateis. Dar reikia papult savo laiku savo vietoj. Sakykim, į „Rytą“ atvažiavo, G. Radzevičius išėjo, jis turėjo galimybę sublizgėt, jis to šanso nepraleido.

Savo laiku reikia išnaudot savo šansą. Jei jis išnaudos ir traumos nepersekios... Nes jam čia keli metai būdavo, kad šonkauliai lūžta ar kažkas prieš sezoną, tai jis iki Naujų metų gydydavosi. Svarbu išvengti traumų“, – pasiekti Eurolygą reikalingus komponentus dėstė R. Juška.

Vienoje R. Juškos treniruojamoje komandoje vienu metu žaidė net keturi profesionalaus krepšininko kelią vėliau pasirinkę žaidėjai: I. Sargiūnas, Marius Valinskas, Lukas Uleckas ir Martynas Arlauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:41776988]]

Kai įprastai iš vienos MKL komandos profesionalo keliu žengia vienas ar du, keturi žaidėjai – reta išimtis.

Ko reikia, kad tai įvyktų? R. Juška tikslaus atsakymo neturėjo, tačiau pabandė pasamprotauti.

„Pas mus dažniausiai tam amžiuje, toje grupėje kažkur prapuola: tarp 17-os ir 18-os. Tam tarpe jie kažkur [prapuola]. Atrodo, geras, reikia pereit ir kažkur pradingsta. Jei kažkas žinotų, tai išspręstų tą“, – su šypsena pasakojo treneris.

„Atrodo, geriausias rašo, rašo, rašo, ir kažkur dingsta. Neaišku, kaip tas perėjimas. Kaip sakau – reikia laiku papult. Visi nori į geresnę komandą. Reikėtų gal eit į prastesnę komandą, bet kad gautum laiko žaist, kad galimybės atsivertų.

Tų metų buvo Grantas Vasiliauskas, dar Panevėžy pernai žaidė. Buvo pats geriausias tų metų. Buvo A. Velička, G. Vasiliauskas, I. Sargiūnas, V. Kozys dar buvo – tokia rinktinė, kur dar daugelis žaidžia, bet kai kurie išlindo, kai kurie – ne.“

[[ge:lrytas:lrytas:41777811]]

Po I. Sargiūno rekordinio vakaro – jo pirmojo trenerio reakcija: „Nenustebino“